LiteratūraProza

DAINA OPOLSKAITĖ

Niekada

Žydinčių rapsų elektra tebekibirkščiavo akyse, nors jau buvo nuvažiuota apie dešimt kilometrų, geltona jūra – laukas liko toli už nugaros, tiktai akys niekaip negalėjo pamiršti tos aštrios, akinančios šviesos, o širdis atsikratyti staiga užplūdusio jausmo – skausmingo ilgesio, svaigios laisvės, aštrios savigailos – visko viename. Net oda pašiurpo, kai tas jausmas staiga tapo aiškiu supratimu, kad visą laiką gyvenai ne…

LAURYNAS KATKUS

Nakvynė Berlyne

Bute vėl nutiko tas pats: tik užtrenkus duris, išoriniai įvykiai nutolo. Nusiaviau batus ir suabejojau, ar buvau išėjęs toliau nei iki šiukšlių konteinerio…

ALEŠ ŠTEGER

Vertimai

Aš esu supuvęs medis. Aš – vienintelis likęs medis. Kadaise ten, kur augu, mūsų buvo daugybė…

LAURYNAS KATKUS

Nakvynė Berlyne

Be abejo, čia turėjo būti įpainiotas tarpininkas, pagyvenęs aukštas vyras didele galva, kurios oda (toks įspūdis) truputį negrabiai užtempta ant kaukolės, ant išsišovusio antakių lanko ir įdubusios smilkinių srities. Vilkėdamas be požymių, nei madingą, nei senamadišką liemenę, jis pasitiko mane laiptinėje ketvirtame aukšte ir, užsikvempęs ant turėklų, iš viršaus žiūrėjo į sukaitusį ir pūtuojantį po spartaus ėjimo nuo metro stotelės…

AUŠRA KUNDROTAITĖ

Įmantrus nuobodulys. Vienos kelionės istorija

  Bet vienišumas ir bendravimas yra du to paties reiškinio veidai.   Maurice Merleau-Ponty, „Kitas ir žmonių pasaulis“   Aš dirbu Seimo kanceliarijoje. Kartais, kai mano stalą užgula tiek lapų, kad net K. nesusitvarkytų, išeinu pasivaikščioti. Nors dar ne pietų pertrauka, man niekas nepriekaištauja. Kartais susimąstau, kad galbūt jie net nepastebi, jog išeinu: ant mano darbo stalo tokie gūbriai sąskaitų,…

ANTON ČECHOV

Velykų savaitę

Mama įbruko man delnan keletą varinių monetų ir, mane jau pamiršusi, su ataušusiu lygintuvu rankose nuskubėjo virtuvėn…

SAMUEL STAROSWIECKI

Kaimynė

Gyvenu aš ramioje gatvėje Aaaa… Na, gal tik iš pirmo žvilgsnio taip atrodo. Kas šiandien gali užtikrinti, kas gali prisiekti, kad gatvė rami? Tiesa, dabar jau lauke nesimato vaikų, jie ištisai žaidžia savo kompiuterinius žaidimus. Bet kaimynai, gyvenantys kiek pakalniau gatvės, mėgsta leisti laiką su svečiais iki vėlaus vasaros vakaro. Jie taip triukšmauja, kad kyla nemalonus jausmas, jog puotaujama mano…

PETRAS RAŠTIKAS

Akimirkų mailius

Lygiai pakirptos viename aukštyje palei šaligatvį eina gyvatvorės šakos. Virš jų kilimėlio balta siena, kas sprindis, kas žingsnis tokia pat, tokia pat, tokia pat panaši į save, laiko juostą vienodo dydžio langų su skirtingais vaizdais stikluose. Pirmame – medis ir namas su numeriu, kitame – krepšinio skydas debesyse, trečiame – gimnastikos sienelė po slyvomis su užrašu „Sportas – sveik“, ketvirtame…

TEFFI

Vertybių perkainojimas

Teffi (tikr. Nadežda Lochvickaja, 1872–1952) – rusų rašytoja humoristė, Rusijoje ir emigracijoje, kurioje atsidūrė po Spalio revoliucijos, išleidusi…

VAIVA RYKŠTAITĖ

Emigracija

Stebėtis pradėjau dar lipdama iš lėktuvo. Laiptų turėklai, atrodo, buvo ištepti sviestu – ranka maloniai slydo šiltu glotniu paviršiumi, o vos pasiekus žemę simpatiška stiuardesė man ištiesė margą servetėlę. Nusišluosčiau rankas ir servetėlė nuplasnojo šalin drugeliu. – Tai nauja šiukšlių rūšiavimo ir perdirbimo sistema. Į negyvuosius objektus implantuoti gyvųjų objektų genai. Ši modifikacija leidžia šiukšlėms pačioms pasirūpinti savo buvimo vieta.…