Literatūra

EGLĖ MARIJA FRANK

Jaučio širdys

O dabar čia, jos mergaitės kambary, nakvos jo vaikas, ir viskas bus pradvisę jo kvapu – šlykščiu jai nemielo vaiko kvapu, niekada nesistebėjo, kad žvėrys aptikę dažnai papjauna svetimus jauniklius, todėl, jam išvažiavus, išsitrauks vonelę su valikliais, skrupulingai užsitemps gumines pirštines – ir šveis šveis, ištisą pusdienį, kiekvieną kambario centimetrą, trins, tarsi norėdama nutrinti bet kokį to vaiko buvimo pėdsaką, mintyse įsivaizduodama, kad ištrina jį visam laikui.

AKVILĖ SEDLEVIČIŪTĖ

Eilėraštis

Visi jie spės į valgyklą pirmi nusipirkti bandelių ir gauti kompoto,
visi spės išeiti pirmi iš aktų salės,
visi dar spės tapti didžiais rašytojais menininkais,
visus dar išgirsit.

Patarimai, kaip rašyti (2)

„Tau pažįstamas tas koktus neadekvatumo ir perdėto savęs demonstravimo jausmas, kuris užplūsta pažvelgus į išdailintą savo paties prozą? Atsipalaiduok, įsisąmoninęs, kad šis šlykštus pojūtis niekada niekada tavęs nepaliks, kad ir kokios sėkmės ir publikos ovacijų sulauktum. Šis jausmas neatsiejamas nuo tikrojo rašymo amato, todėl yra puoselėtinas.“

MARIUS ABRAMAVIČIUS

Tibeto vėjai

Mano akys – tai maldų vėliavos, plazdančios mano sieloje, siūbuojančios prie maldų malūnų, kuriuos tu pasuki ranka ir nueini
Mano akys – tai maldų malūnai, kurie sukasi tavo rankose, sukasi tavo vėjuje, sukasi apie tavo pasaulio ašį matydami visų keturių pasaulio pusių horizontus
KRISTINA TAMULEVIČIŪTĖ

Plaukai

  Pavasaris čirpa. Laikas, kai pradeda lįsti žolės, kai reikia genėti medžius. Sode, gėlyno pašonėje, darbuojasi senelis su vaiku. Senelis pirštinėtose rankose laiko didžiulį karpymo įrankį, žirklėmis tai pavadinti negrabu, vaikas laksto pievoje. Jam pusantrų metų, jis didelis ir apvalainas, pečius kutena šviesios garbanos. Laimingas vaikas, tik labai aktyvus, viską nori patirti. Vienas tų, kuriuos tėvai nuolatos turi laikyti už…

INDRĖ BRUČKUTĖ

Eilės

Dantų pasta su radiacija
Dantų pasta su cholera
Dantų pasta su citrina
Dantų pasta su kaliu
Magniu ir cinku
GUILLAUME APOLLINAIRE

Poezijos vertimai

Prieš įžengiant į mano celę
Nurengt mane reikėjo nuogą
Kieno rūstus šis balsas klausia vėlei
Gijomai ir tapai tu kuo gi
-gk-

Emigrantų kryžiaus keliai ir kiti nutikimai

Nemėgstu vadinamosios emigrantų literatūros. Kaip didžiausius savo nuopelnus jie aprašinėja visa, ką jiems teko patirti: vargą, alkį, skurdą, išnaudojimą. Tai normali iniciacija į suaugusiųjų pasaulį, kuri turėtų būti įdomi tik jiems patiems: panašius vargus yra vargę visi, ir nieko čia ypatingo.

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Be pastogės

Sodri vasara su Piotru Nidoje ir šiltas spalvingas klasikinis ruduo Maskvoje dar labiau mus suartino, subrandino jausmus. Santykiai nusistovėjo ir atslūgo įtampa. Mes tarsi supomės ant laimės bangų. Tik Zinka į mane piktai skersakiavo po istorijos su iraniečiais.

KOSTAS POŠKUS

Laisvė kalbėti ir nusikalbėti

  Patriotas iš pašaukimo, lyrikas iš prigimties, o šiaip labai gudrus žmogus svajoja, kaip ne tik gimtojoje tėvonijoje, bet ir visoje šalyje perauklėti visuomenę atgrasant nuo žalingų įpročių, padaryti ją laimingą ir tikinčią šviesiais pažangos idealais. Jeigu tikėsime reklaminiu propagandiniu filmuku, kurio aš, laimei, mačiau tik ištraukėles, jį kaip ankstyvųjų krikščionių persekiotoją Saulių pašaukė balsas iš aukščiau, pervadino Paulium ir…