Literatūra
Aš šoku
Iš esmės pati atėjau tiesiai jiems į rankas.
Ne itin slėpiausi ir ne itin bėgau. Žinojau, kad tai kada nors įvyks. Sklandė toks šiurpus pusiau juokelis, pusiau tiesa: „Nesėdėjai – vadinasi, ne baltarusė“, ir aš jaučiausi labai panašiai. Šitiek mano draugių jau atsėdėjo savo paras – kuo aš prastesnė? Jos ištvėrė – ir aš ištversiu! Bus įrašas manajame aktyvistės gyvenimo aprašyme. Palavinsiu atsparumo stresui įgūdžius.
Skaitymas yra mano pabėgimas
Viename „The New Yorker“ numeryje radau karikatūrą – akiniuotas jaunuolis, gulintis ant kalėjimo gulto su knyga rankose, sako skylę sienoje prakirtusiam kitam kaliniui su virve rankose: „Ačiū, ne. Skaitymas yra mano pabėgimas.“
Gyvenimas lyg vienadienė lelija
Žmogaus gyvenimas [Virginios Woolf] „Bangose“ vaizduojamas lyg šviesos ir tamsos žaismas, kai staiga bet kokias abejones išsklaido visa apimančio suvokimo blyksniai, paskui vėl sugrįžtant įprastoms formoms.
Eroso haiku
Mano apgraužtas
obuolys ant spintelės
laukia tavo lūpų.
Sala
Kas pas jus vyksta? Parašė man, kad miške rado kaukių. Rado, tai rado, Liuse, labai jau čia, žinai gi tėvą. Bile ne gramozdai. Bet, mama, tai pavojinga, o jei jos užkrėstos? Dedasi ant veido? Nesigilinkim, ką tu dabar padarysi.
Erdvinis išlaisvinimas
Šiandien.
Šiandien taikinys visa planeta,
Todėl reikia kuo mažiau važinėti.
Rizikuojant pasakyti, kas seniai žinoma,
Verta pakartoti: dažnai plaukim rankas su muilu.
Nusiplauti rankas nieko nekainuoja,
O kiek kainuoja nepaspausti man rankos?
Sulininkas
Keturiom kapanojuos iš duobės.
– Einam patikrinti? Gal kažkiek pribėgo.
– Kažin. Bet galim pažiūrėt.
Čarlstonas
Stalai, kėdės, mirganti ryški šviesa – atrodė, kad viskas seka paskui pašėlusį storulio sėdimąjį šokį. Jo veidas išraudo kaip pomidoras, o ant kaktos ir kaklo blizgėjo prakaitas. Muzika nutilo. Išsitraukęs iš kišenės nosinę, jis mikliai nusišluostė veidą, tarsi nesiruošdamas gaišti laiko, ir, išmaukęs dar vieną sklidiną taurę vyno, iš nuovargio trūkčiojančiu balsu tarė mums…
Knygų daug, literatūros mažai
Žmonės gyvena iliuzijomis, kad aš labai domiuosi svetima poezija. Turiu nuvilti, esu toks pats egoistiškas padaras kaip ir jūs – daug mieliau rašyčiau savo, užuot skaičiusi svetimą.
●
pamaryje
nupjauti nendrių
aukštakulniai
varnoms pririšti
kad neišlestų
žuvims akių
