Literatūra
Melagingas suaugusiųjų gyvenimas
Jei būtų žinojęs, kad jį girdžiu, esu įsitikinusi, niekad nebūtų kalbėjęs tokiu tonu, niekuo neprimenančiu mums įprasto smagaus lengvumo. Jie abu manė, kad mano kambario durys uždarytos, aš visad jas užsidarydavau, ir nesusizgribo, kad kažkuris iš jų paliko jas atdaras. Štai taip, būdama dvylikos, iš tėčio balso, tramdomo, kad skambėtų kuo tyliau, sužinojau, jog darausi tokia kaip jo sesuo – tobulas bjaurumo ir piktavališkumo derinys, šitą girdėdavau, kiek tik siekė mano prisiminimai.
Ryga yra kitokia
Rygoje pajunti stilių. Miestietišką stilių, kurio taip trūksta provincialiai Lietuvos sostinei Vilniui. Ir ne tik dėl Hanzos tradicijos, įspūdingų senamiesčio bažnyčių, art nouveau ir kitų architektūrinių objektų specifikos. Miestietiškumas yra miestietiškų erdvių ir stilistikos kūrimas.
Iš namų jis išėjo su šliurėm…
2019 m. Sankt Peterburgo leidykla „Vita Nova“ išleido knygą „Daniilas Charmsas amžininkų akimis: atsiminimai, dienoraščiai, laiškai“. Joje surinkti žymiojo rusų rašytojo avangardisto Daniilo Charmso (tikr. Juvačiov, 1905–1942) giminaičių, draugų, pažįstamų atsiminimai apie šią išskirtinę, tragiško likimo asmenybę. 560 puslapių knyga iliustruota 400 nuotraukų, paties Charmso piešiniais, kita vaizdine, dokumentine medžiaga. Su knygos sudarytojais ir komentarų autoriais filologais Valerijumi Sažinu…
Neeilinė šeimos istorija, bet vertingiausia kas kita
Nebūčiau nei pastebėjusi „Vojaĝo“ (esperanto kalba „Kelionė“), nei pirkusi. Ne mano tema, nesuprantamas pavadinimas. Viršelis, tiesa, traukiantis akį, turintis stiprų prasminį krūvį. Bet tik tiek. Niekada nesidomėjau esperanto ar juo labiau jos istorija Lietuvoje, pasakojimų apie tremtį jaučiuosi prisiskaičiusi dar Nepriklausomybės aušroj, nors nebuvo nieko stipresnio už tai, ką pati mačiau ir kas skaudžiai visam laikui įsikirto atmintin: mano…
Eilės
Iš vokiečių poezijos [Ringelnatz; Brecht; Koch; Berkes]
Dešimtasis dešimtmetis, arba Apie meksikietiškus serialus
Dešimtasis dešimtmetis. Beldžiasi laukinis kapitalizmas. Visi šlovina parduotuvėse atsiradusius čipsus ir vis pilnėjančias lentynas. Minios stumdosi prie pirmojo atsidariusio supermarketo ir geria platintojų siūlomus grybų nuovirus, kurie turėtų tave padaryti kone nemirtingą. Praktiškai tai jie nuodingi, bet internetas dar jungiasi per telefono liniją, o ir šiaip ne taip lengva su altavista paguglinti, kas tiesa, o kas ne. Televizija taip…
Begėdžiai
Štai kažkas atėjo pas mane į svečius; beldžia į mano duris. Aš tariu: „Užeikit!“ Jis įeina ir sako: „Sveiki! Kaip gerai, kad aptikau jus namie!“ O aš jam taukšt į snukį, o paskui dar batu į tarpvietę. Mano svetys nuo baisaus skausmo krenta aukštielninkas. O aš jam kulnimi į akis! Girdi, nėra ko valkiotis, jei nekvietė!
Dienos, rašančios autorių
Kalba, pasakyta birželio 17 d. MO muziejuje pristatant Alfonso Andriuškevičiaus knygą „Nesufalsifikuotų dienoraščių fragmentai: 2002–2015“
Pavok šią knygą
Danielis Spiegelmanas per tris mėnesius iš Kolumbijos universiteto bibliotekos išnešė knygų, kurių vertė 1,8 mln. dolerių, dienos metu jis slėpdavosi lifto šachtoje, naktį išardydavo sieną, o paskui vėl ją užtaisydavo.
