Literatūra

GABRIEL GARCÍA MÁRQUEZ

Parduodu savo sapnus

Jan Beran. Muzikantai. 1968

Tą rytą niekas nesirūpino sienoje įstrigusiu automobiliu, nes manė, kad tai vienas iš tų, stovėjusių ant šaligatvio. Kai kranas galiausiai jį ištraukė, vairuotojo vietoje rado saugos diržais prisegtą moters kūną. Smūgio būta tokio stipraus, kad neliko nė vieno sveiko kaulelio. Negyvėlės veidas buvo išdarkytas, bateliai iširę, rūbai suplyšę į skutelius, be to, ji mūvėjo gyvatės formos žiedą su akimis iš smaragdų.

Malda žiedan

          Om – tat pradmens.
           Om – tat vėjas.
           Om – tat siela.
           Om – tat tikra.
           Om – tat viskas.
           Om – tat pilnaties linksnis.
JOLANTA SEREIKAITĖ

Eilės

Pilies gatvės korių vėrinys
Žvelgiant iš viršaus,
Akmenys cerkvės skverelyje
Ir bijūnai, be proto pražydę,
Tokia užmūryta dabartis
Plūstant turistams,
Istorijos tirščiams seklėjant…

Antano Paduviečio pamokslas žuvims

Tiek žuvys didžiulės,
tiek žuvys mažulės
būriais čionai rinkos,
kad būtų protingos!
Ir lyg Dievo mokslo
jos klausos pamokslo!
ROBERTO BOLAÑO

Poezijos vertimai

Dovanosiu tau tuštumą (pasakė ji),
bet taip subtiliai, kad suvoksi ją
tik daugeliui metų praėjus,
kai būsi toli nuo Meksikos ir nuo manęs.
Atrasi ją, kai jos labiausiai trūks,
ir tai nebus
laiminga pabaiga,
tai bus džiugi tuščia akimirka.
MARGARITA LOSADA VARGAS

Poezijos vertimai

Galvoju apie žodį
Nepasiekusį ausies
Apie žvilgsnį, atsitiktinai
Nuleistą tada, kai iki išsvajotų akių
Tetrūko sekundės
JONAS MINKEVIČIUS

Atvažiavau

Pokariu čia turėjo vertę tik agresyvi ir grubi jėga, neskaitant, žinoma, atvirų kyšių.
Tų laikų geležinkelių peronuose liko išbarstytos mano paauglystėje idealizuoto tikėjimo žmonių altruizmu ir sąžine skeveldros. Ekstremaliomis aplinkybėmis absoliuti dauguma žmonių išpažįsta tik dvi filosofines kategorijas: individualizmą ir egoizmą.
GEDIMINAS MARTIŠIUS

Sonetai Vilniui

Šitas miestas kartais džiazuoja
ir tada net miškais per naktis
atskambėjusi fleitos mintis
seno aukuro laiką kartoja
NERINGA BUTNORIŪTĖ

Globėjiška proza

  Kovo mėnesį įvykusios Dainos Opolskaitės knygos „Dienų piramidės“ sutiktuvės nustebino pristatymams retai būdingu aistringumu. Susirinkusieji palankiai vertino knygą, tačiau leido suprasti, kad juos sudomino skirtingi dalykai. Laimantas Jonušys tarė, kad jei būtų pasikliovęs vien Opolskaitės perskaityta realistinio pobūdžio novelės ištrauka, turbūt į knygą nebūtų atkreipęs dėmesio. Jūratei Sprindytei atrodė, kad autorė stipresnė tuose tekstuose, kuriuose nesiekia laimingos pabaigos ir…

GABRIELĖ KLIMAITĖ

Kavinė-bufetas

  Dangus šėlo. Vieni debesys skriejo į pietus, kiti – į vakarus, paskui jų keliai kryžiavosi, o saulė, vis bandydama prasiveržti pro tas stumdynes, raudonavo lyg įpykęs storulis. Atrodė, kad kažkas tapė dangų pasiėmęs rankon pomidorą, bet iš tikro tik traiškė sunokusį vasaros auksą, nusivylė ir numetė traiškinį paveiksle, paskui nukratęs ranką pažėrė rausvus gabalėlius kur pakliuvo. Ši vakaro netvarka…