Literatūra

JOSIF BRODSKIJ

Rašytojas kalėjime

Fred Lyon. San Fransisko opera. 1950

Kuo daugiau knygų mūsų lentynose, tuo mažiau žmonių grūsime į kalėjimus. Žinoma, išvaduodama iš kalėjimo rašytoją, o ypač poetą, visuomenė nustoja kokio nors metafizinio laimėjimo, tačiau didžiuma jos narių mielai iškeis jį į sąlygiško saugumo banalybę, kad ir kokiu būdu tų metafizinių tiesų buvo įgyta. Trumpai tariant, skaitymui skirtas laikas – tai iš veiksmo nugvelbtas laikas; o pasaulyje, apgyventame taip tankiai kaip mūsiškis, kuo mažiau veikiame, tuo geriau.

VSEVOLOD MEJERHOLD

Iš bylos Nr. 537

Mane čia mušė – pasiligojusį 65 metų senį: guldė ant grindų veidu į žemę, guminiu rimbu mušė per kulnus ir per strėnas; kai sėdėdavau ant kėdės, su tuo įnagiu mušė per kojas (iš viršaus, iš visų jėgų), per vietas nuo kelių iki viršutinės šlaunų dalies…

CHARLES BUKOWSKI

Apie cenzūrą

Cenzūrą kaip įrankį pasitelkia tie, kurie nuo savęs ir nuo kitų trokšta nuslėpti faktus. Jų baimė – tai tik nesugebėjimas pažvelgti tikrovei į akis, bet aš jiems nejaučiu pagiežos, tiktai siaubingą liūdesį. Savo ugdytojų jie buvo apsaugoti nuo gyvenimo įvairovės. Jie buvo išmokyti žvelgti tik viena kryptimi, nors krypčių yra daugybė.

CHARLES BUKOWSKI

Trys eilėraščiai

jokio palengvėjimo, tiktai visokie guru ir dievais
apsiskelbusieji, vertelgos, kvaili
intelektualai.
kuo daugiau žmonės kalba, tuo mažiau lieka
ką pasakyti.
net ir geriausios knygos tėra sausos pjuvenos
smegeninėms.
ERIKS ĀDAMSONS

X ir Y

Bet tada X sustojo. Jis pasižiūrėjo į vieną nepažįstamą labai jauną moterį. Tada nusigręžė ir pajuto, kad ta jauna moteris taip pat į jį žiūri. X atsirėmė pečiu į aprasojusį langą, kad būtų patogiau stovėti, ir apžvelgė perpildytą tvankų trečios klasės vagoną.

ULDIS BĒRZIŅŠ

Sapnas audykloje. Idilė*

  Buvau užmigęs, broliai, čia pat prie audimo staklių, – pašoku: kaukši muštuvai mėnesienos šviesoj! Maros dukros vėlei bildina staklėmis – vargas man su jumis, įkyriosios laumės, tulžy mirkot apmatus ir traukiat į vylių, negi Tėvas bus liepęs vėl išbandyti mane? Ką audžiat, nuogalės, atpakaliop subėkit, kiaunės jūs, į įdubą kiaurą, lemties audėjos, atpakaliop vovere įšokit! Kalbėjo putlioji: tu, pusiaumoksli…

Rožės Latvijos 100-mečiui

Čia mėlyna jūružė,
Giria žalia šlamės;
Čia sodas – o prie stalo
Būrys žmonių susės.
Ir niekas nesibars čia,
Nebus niūrių, liūdnų.
Pas mus be galo gera –
Net saulė suks pas mus!
IVAN TURGENEV

Poezijos vertimai

Liūdnom akim ruduo užbūrė.
Per ūką girion vis brendu,
Tyloj palaimą surandu –
Balta padange vėl skrendu
Viršum juodų pušų viršūnių.
EGLĖ MIKULSKAITĖ

Atvirai apie tiesos ir melo giminystę

Simpatijas atvirumui Barnesas bene aiškiausiai deklaravo romane „Gyvenimo lygmenys“, kuriame, laviruodamas tarp fikcijos ir išpažinties, ryžosi kalbėti apie žmonos netektį. [...] Romanas „Kalbant atvirai“ ‒ jokia išimtis.

RŪTA KAPOČIŪTĖ

Naujas miestas

Padirbėti komjaunuoliškose statybose man pasiūlė Leonidas:
– Gal tau į BAM’ą nuvažiavus?.. Gyventum be rūpesčių tarp pažangiausio sovietinio jaunimo.