Literatūra

BOURBON BUSSET

Amžinai žalias ąžuolas

Norbert Goeneutte. Apsnigtas Kliši bulvaras. 1876

Įsmeigęs akis į alėjos galą aš laukiu. Ištisas dienas, ištisas valandas laukiu. Aš – tik lūkestis ir tame laukime pirmąsyk jaučiu išsipildymą. Ar laukiu kokio vyro, ar moters (nedrįstu tikėtis tokios laimės), ar tik to tokio apibrėžto ir tokio neužbaigto dalyko, kuris vadinamas įvykiu? Laukiu, kad man būtų atskleista mano lūkesčio priežastis…

AISTĖ VILIMĖ

Pa(si)keitimai

  Tėvas nuolat kartodavo, kad galėtų iš spekulianto tapti rašytoju ir žodžių mūšą pirkėjui paversti maloniu žodžių bangavimu skaitytojui, tik nerandąs laiko pirmajai knygai. Niekas iš namiškių tokia galimybe neabejojo: siužetų su originaliomis scenomis jo vaizduotė turėjo nuo laimę ir turtą kambario sienomis nešančių vorų iki loterijos bilieto, kuris, kaip koks senis Chotabyčius, senoje mūsų šeimos sodyboje (ten leidom visas…

PATRICIJA ŠMIT

Izabelė

vakaras jo švelni vėsa – ir
ant tako stovi Tu Izabele –
baltu megztuku – kaip mažas paukštelis
Tu pilna švelnumo – o ir kaip patekai
į šitą pasaulį?

Mokslinės fantastikos pirmtakai

XX a. būtent Amerikoje susiformavusios ir suklestėjusios mokslinės fantastikos kaip specifinio literatūros tipo temų ir motyvų (ateities vizijos, kosminės kelionės, susidūrimai su kitų planetų gyventojais ir pan.), be abejo, būta ir iki XX a. parašytuose veikaluose.

DARIUS GIRČYS

Esė

Riomas dirbo korektoriumi spaustuvėje, uždirbo nedaug ir nenorėjo vaikų. Jam atrodė, kad nėštumas sudarko figūrą ir sunkina veido išraišką, nors jis niekada to Marianai nesakė. Mariana niekada jam nepasakojo apie savo patirtį su kitais vyrais, o Riomas tylėjo apie savąją. Riomas mokėjo daugybę aforizmų atmintinai ir kartais juos painiodavo su savomis mintimis.

Legailas Konstibauskas apie miesto problemas susirašinėja su Le Constibasier

Dar teko ir Lukiškių aikštę lygint. Dabar ten viskas taip gražiai vienoda, medeliai puikiai sukampuoti, suoliukai surikiuoti. Negaliu atsidžiaugt. Tik kažkokia sena bažnyčia ten vaizdą gadina. Kelis gražius namus kitoj pusėj upės užstoja. Bet kai pagalvoju, kaip sunku ją būtų nugriaut, tai net baisu.

GRAŽINA CIEŠKAITĖ

Eilės

myliu pasaulį tą
kurį savyje turiu
iš minties dalelių
dieną naktį kuriu
TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ

Eilės

Stengiuosi knygą užrašyti
kali-grafiškai
kur kali grafas
kad būtų gražu
kaip grafo pily
EGLĖ MIKULSKAITĖ

Apie minorinį Šostakovičių

Barnesą užtikrintai galima vadinti amžinųjų vertybių saugotoju, nemoralizuojančiu moralistu arba, kaip sufleruoja knygos anotacija, „idėjų romano renesanso architektu“. Autorius, kaip, beje, ir personažas Šostakovičius, nuolat ginasi nuo įvairiausių jo kūrybai primetamų -izmų, tačiau vienintelį jau ištartą štampą drįsčiau pakartoti – ikipostmodernistas.

RŪTA KAPOČIŪTĖ

Susitikimai

Iš Minsko nusprendžiau nuvykti į Kijevą, kelionė plackartiniame vagone beveik nieko nekainavo, keliauti traukiniais buvo galima labai pigiai. Traukiniui sustojus, žmonės prieidavo prie atvirų vagono langų, siūlydavo pirkti įvairių uogų ir vaisių, kibiras alyvinių obuolių kainavo 50 kapeikų. Ukrainą prisimenu kaip saulėtą ir svetingą kraštą.