Literatūra

VLADIMIR BOGORAZ-TAN

Eglutė

George Yater. Perl gatvė žiemą. 1950

Gatvėse buvo tylu it karste. Net šunys nesiryžo užtraukti vieno iš savo nuolatinių koncertų, tik gulėjo pririšti, susisukę į kamuoliuką ir uodegomis užsikloję įkniaubtas papilvėn galvas. Gyventojai užsisklendė namuose ir miegojo kaip kokie švilpikai, nepaisydami šventės. Cerkvėje buvo tamsu; vakarinės pamaldos nevyko, o rytinės turėjo prasidėti tik penktą valandą, tad djačiokas troboje priešais atsigulė paryčiu miegoti. Tik vienos gana erdvios pirklienės Gavrilichos trobos langų ledo lytyse mirguliavo blausi šviesa; ten šventės proga susirinko vyresnybė bei pirkliai, ir dabar visi pliekė kortomis, laukdami ankstyvųjų mišių.

VAINIUS BAKAS

Smėlio karjerų generacija

Nika Piperita – tai visiškai naujas, skaidrus balsas lietuvių literatūroje. Nuo pat pirmųjų akimirkų pradedi suprasti, kad savo krašto buities ir būties filosofija patys pasakojimai švelniai primena Romualdo Granausko, Juozo Apučio prozišką kalbėjimą.

LINARTAS TUOMAS

Pamišimo slenksčiai

…pamišimas egzistuoja veikiau ne kaip išimtis, o kaip taisyklė – jis visur, bet ne visad aiškus. Norint tą suvokti, reikalingi teoriniai įrankiai, pamišimą pateikiantys ne kaip deviaciją, o kaip mūsų visų gyvenimo dalį. Britų psichoanalitiko Dariano Leaderio knyga „Kas yra pamišimas?“ pasiūlo kaip tik tokią sampratą, įvesdama „tyliojo pamišimo“ sąvoką.

NERINGA BUTNORIŪTĖ

Poezija kaip iškalbingas reginys

Naująjį rinkinį „Jūros nėra“ perskaičiau kaip geliančią, asmeniškesnę ir išties kaziliūnaitišką knygą. Kaziliūnaitiškas jos poezijos nejaukus grožis it užčiuoptas vystančių gėlių gležnumas, švelni didaktika, apgaulingai neutrali intonacija, skaitymuose netikėtai virstanti autorės klyksmu.

DOMINYKAS ANDRIUŠKEVIČIUS

savaitė be manęs savaitėje (arba odė jazminams)

kalėdos jos šventė nešvenčiama ir
nuopuolis gyvename poliuose kur
balandžiai glamžo nekenčia jazminų
sniego trupinių tai tik paviršius grožio
sėmenų išrankystė be rankų mąsto
sutepta kanapa ir toršero bedugnė dar
HAYAN CHARARA

Nieko nenutiko 1999-aisiais

…Nešnekėkim apie siautulį, negandas,
konfliktus ir perversmus, kurie anaiptol
nesugadino tobulai gerų metų,
kuriais saulė švietė
mėnuliui, žemei
ir šešiems milijardams, kuriems bent kartą
viskas klojosi puikiai ir
ničniekas blogai. 

Iš islandų poezijos

Raudoni krateriai ir pilkas smėlis,
nėra žolės, avių, tik išdrikus betakė lava;
uolų pilioriai statūs gruoblėtas rankas tiesia,
nuo karšto įniršio sustingusias virš susigūžusios aukos.
VALERIJ ŠLYKOV

„Mąstytojas, tarp mąstytojų pirmas“

…Lemas suformuluoja ir išsprendžia „teleportacijos paradoksą“ – gerokai anksčiau už Dereką Parfitą, kuris jį išgarsino. Jei ponas Smitas įeina į kabiną, yra išskaidomas į atomus, vėl iš jų surenkamas kitoje vietoje ir išeina iš jos nepažeistas, prisimindamas viską, kas jam nutiko, ar galima tvirtinti, kad tai tas pats ponas Smitas?

MARIA KOUGIOUMTZI

Šuns senis

Saugokis šuns, tarė šeimininkas, nereikia jo erzinti, jis visiškai laukinis, ir nors pririštas, per daug prie jo nelįsk.
Ir prie senelio nelįsk, sušuko jo žmona, jis nepririštas, tarė ir nervingai išsišiepusi pasigręžė į svečius.
MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (20)

Sau pačiam aš esu labai įdomus žmogus. Tai didžiausia sėkmė mano gyvenime.
Man nenuobodu vienam.