Literatūra

LAIMANTAS JONUŠYS

„Šiaurės Atėnų“ gimimas iš Atgimimo dvasios

Pirmo numerio pirmame puslapyje balto ploto viduryje puikavosi „Šiaurės Atėnų“ manifestas, liudijantis, kad anuometinį entuziazmą lydėjo patosas, bet teigta ir tai, kuo mažai kas galėjo abejoti: „Šiandien mes tikime: […] kad Europa neatskiriama nuo demokratijos, politinių ir pilietinių teisių, laisvo ir atsakingo žmogaus; kad Lietuva yra pasirengusi grįžti į Europą.“ Manifeste minėtas Milašius atsidūrė antro numerio pirmo puslapio antraštėje: „Oskaro Milašiaus Lietuva“; o trečiame numeryje atsiskleidė „Mikalojaus Vorobjovo Vilnius“.

JULIJA ŠČERBININA

Knygų mylėtojai

Bibliopatija (gr. pathos – „kančios“) – bendras skausmingos priklausomybės nuo knygų pavadinimas.

Bibliolatrija (gr. latreno – „tarnauju“) – dieviškųjų knygų garbinimas (pirm. r.); prietaringas knygų garbstymas, priskyrimas joms stebuklingų savybių (perk. r.).

GIEDRĖ TATARŪNAITĖ

Eilės

mano smegenyse yra tokia palėpė
į kurią gali patekti siaurais mediniais laiptais
tuomet tavęs laukia prieškambaris, iškaltas
sunkiom raudonmedžio lentynom, prigrūstom
įvairiausių žodynų ir filosofijos knygų
GEDIMINAS KUKTA

Eilės

Jau žinau, kaip reikia gyventi.
Reikia norėti kuo mažiau.
Pasitenkinti, ką duoda diena ir miestas ant kalno.
Šviežias maistas ryte. Keli reikalai nusileidus į aikštę.
JAAN KAPLINSKI

Poezijos vertimai

visa praeis šešėliai sugrįš į krūmus
devynbalsės nutils žolė sukietės
tik skausmas nesiliaus jis liks su mumis
skaidrus skausmas dėl grožio dėl vasaros šėlo
skaidrus sielvartas dėl trumputės baltos nakties
MOTOJIRŌ KAJII

Žiemos musės

Iki pusės nuogas stoviu prie atdaro lango ir žiūriu į slėnio dangų, it įlanka pilną gyvybės. Ir tada pasirodo jos. Jos ateina nuo mano kambario lubų. Šešėlyje jos bejėgės, bet vos nusileidusios į saulės atokaitą atsigauna lyg atgimusios. Jos šiurpiai tupia ant mano blauzdų ir pakelia savo užpakalines kojeles it kasydamosi pažastis…

IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Būti baltu lapu

Skaitant ir reflektuojant Gintauto Dabrišiaus kūrybą, galima pajusti, kad ji ne taip lengvai paklūsta norui viską logiškai paaiškinti. Jo poetinis pasaulis yra labai tikroviškas, bet tuo pat metu ir itin keistas, nutolęs nuo kasdienybės.

NOMEDA GAIŽIŪTĖ

Moterims

Pasakotoja atvira: „[...] moterys galėtų ramiai apsieiti be vyrų. Jos gerai pakelia vienatvę, rūpinasi sveikata, yra ištvermingesnės, puoselėja draugystes“ (p. 357). Kažin ar vyrams prie širdies toks nuogas feminizmas. Ir nors neprofesionalu skirstyti literatūrą į vyrišką ir moterišką, „Bėgūnai“ pulsuoja akivaizdžiu moteriškumu – stipriu, suvaldytu, racionaliu.

RŪTA KAPOČIŪTĖ

Masalas kvailoms žuvims

  Iki ketverių metų miegojau laikydama mamą už rankos. Teta priekaištavo mamai, kodėl nusileidžianti vaiko ašaroms, bijojau, kad ji paklausys tetos ir paliks mane vieną. Žiemos vakarais ant pravertų kambario durų staktos kabėdavo paltas. Elektra dažnai dingdavo, tėvai virtuvėje uždegdavo žvakę. Liepsnai plazdant, nuo palto krentantis šešėlis judėjo: mačiau šmėklas, sėlinančias prie lovytės. Bijojau siauro plyšio po sofa. Dideli plyšiai…

SIMONA DIDVALYTĖ

Man dabar 9 metai

Poto babytė su dieduku užsnaudė o aš nebenorėjau miego ir tada aš atsikėliau. Pusę šešių diedukas atsikėlė ir nuėjo pas babytę klausyti žinių per radiją apie pasaulį. Žinias daugiausiai duoda Kanada. Pagaliau babytė ateina prie mašinos. Mes su dieduku žiūrėjome pirmą krepšinio kėlinį dabar eina dokumentinis filmas.