Literatūra

VIRGINIJA KULVINSKAITĖ

nekaltybės ir kitos černūchos

Živilės Spūdytės piešinys

o dar sunkiau atsakyti į klausimą apie pirmą kartą. apskritai tai buvo gana vėlai, beveik aštuoniolikos, jis – mano geras draugas, viskas įvyko kažkaip nepastebimai, o tikėjausi, kad skaudės, draugės pasakojo apie kraujo balas ir tarsi peilis veriantį skausmą, bet man nieko tokio nebuvo…

MARIJA ANTANAVIČIŪTĖ

Tiesos jausmas, pelkėtas ir apgaulingas

Vienatvė nėra gėdinga. Greičiau atvirkščiai – keliaudama ar gerdama alų viena jaučiuosi labiausiai moterimi, labiausiai nepriklausoma. Bet dabar, palikdama kino salę, gailiuosi, kad atėjau viena. Išėjus į lauką pasitinka drungna pusės vienuolikos prieblanda. Taip norisi aptarti filmą, kuris, deja, nelabai patiko, nors daug tikėjausi. Norisi griebt kokį prašalaitį ir išpilt viską jam. Nusivylimas toks keistas dalykas, jei tik leidiesi jo…

SVETLANA VOLOŠINA

„Honoraras niekingas…“, arba Kiek uždirbdavo XIX a. 2-osios pusės rusų literatai

Dar mokykloje sužinome, kad XIX a. rusų rašytojų, o ypač tokių žymių kaip Levas Tolstojus, honorarai būdavo ne tokie menki kaip šiuolaikinių prozininkų (o juo labiau poetų). Tačiau ar rašytojo amatas užtikrindavo pasiturimą gyvenimą? Portalas „Gorkij“ pasidomėjo, kaip ir kiek uždirbdavo Fiodoras Dostojevskis, Aleksandras Ostrovskis, Nikolajus Nekrasovas ir kiti mažiau garsūs jų kolegos amžininkai.   Įsivaizdavimas, kad XIX a. 2-oji…

EGLĖ KAČKUTĖ

Elenos Ferrantės fenomenas ir moterų literatūra

Dalį Neapolio romanų ciklo originalumo lemia tai, kad jie yra monumentalūs šiuolaikiniai romanai, socialinę ir politinę XX amžiaus antrosios pusės istoriją atskleidžiantys per dviejų moterų – Elenos Greko ir Linos Čerulo – gyvenimo bei draugystės istoriją.

TOMAS S. BUTKUS

Eilės

pradžioje tiesiog nieko nebuvo
žmonės žmonės žmonės
viską jie sugalvojo
pasaulį ir tai
kas galbūt
galėjo juo tapti
RIMAS UŽGIRIS

Eilės

Mąstyti reiškia žengti smėliu, tarė jis,
žemė duoda, žemė atima.
Šitaip iškyla didžiulės imperijos,
skęstant, grimztant išvien su laiku, lyg Venecija.
LOUIS SIMPSON

Eilės, parašytos netoli San Fransisko

Louisas Simpsonas (1923–2012) – amerikiečių poetas, redaktorius, vertėjas, kritikas. Gimė Jamaikoje, sulaukęs septyniolikos persikėlė į Jungtines Valstijas. Studijavo Kolumbijos universitete. Vėliau dėstė tame pačiame ir kituose universitetuose, dirbo redaktoriumi Niujorke. 1949 metais Paryžiuje, kuriame tuo metu studijavo, išleido pirmąjį poezijos rinkinį „Les Arrivistes“ („Karjeristai“). Nežinomo poeto knyga sulaukė prieštaringų vertinimų, tačiau jau tada kritikai atkreipė dėmesį į autoriaus talentą. 1963…

EGLĖ MARIJA FRANK

Dukra

Juk, regis, pirkau šviežią… – ji bejėgiškai žvelgė į pažaliavusį jautienos gabalą, jautėsi, tarsi pati būtų kalta dėl žalsvo gliaumo, po nakties vaivorykštinėm dėmėm išmarginusio kelių šimtų gramų gabalą, kurį pirko dar užvakar, rinkosi skrupulingai – ta boba aiškiai ją apgavo, sakė: pirkit, ponia, šviežias, turguje visada taip. Net dėl kopūstų negali būti tikra – dabar supakuoti į tuos sandarius…

ERNESTA DAMBRAUSKAITĖ

Į kelionę, kuri lengva tik pradžioje

2004 m. pagal „Motociklininko dienoraštį“ režisierius Walteris Sallesas pastatė to paties pavadinimo filmą – jis buvo apdovanotas „Oskaru“ ir dar daugeliu kitų apdovanojimų. Tiesa, verta atkreipti dėmesį, kad filme režisierius Che Guevarą gerokai idealizuoja, lyginant su paties revoliucionieriaus užrašais.

TENNESSEE WILLIAMS

Kažkas beprotiško…

Biologas jums pasakytų, kad pažangos „kaltininkai“ yra mutacijos. Sinonimas pastarajam žodžiui galėtų būti „priekvaišos“. Dėl Dievo meilės, elkimės šiek tiek daugiau priekvaišiškai, o ne mažiau.