Literatūra

SERHIJ ŽADAN

Raganosis

Roman Selskij. Uostas. 1931
Vis mažiau degančių langų šaltoj gatvėj,
vis mažiau nerūpestingų praeivių
prie parduotuvių vitrinų.
Pragariškoj rudens tamsoje vėsta laukai ir upės.
Gęsta laužai lietuje.
Šąla nakty miestai.

Kultūra po katastrofos

[Vladimiras Mirzojevas:] Laikausi tokios pozicijos: jei tu tyli, jei atvirai ir tiesiogiai – ne per meno kūrinį – nesikalbi su savo auditorija, tai ir patį meno kūrinį gana sunku sukurti. Daugelis, man atrodo, dabar galvoja: pasisakysiu kaip menininkas, galbūt metaforiškai, Ezopo kalba, bet kaip pilietis neprasižiosiu, kad neužsiraučiau ant represijų.

LINARTAS TUOMAS

Krizės raportas

…monografijos „Tarp vertės ir poveikio: apie tikrą ir tariamą humanitarinių mokslų krizę ir jos įveikos būdus“ autoriai Kęstas Kirtiklis ir Aldis Gedutis nurodo, kad „amžina ar nuolatinė krizė tam tikra prasme yra contradictio in adjecto, mat termino „krizė“ etimologija ir reikšmės aiškiai rodo, kad krizė yra trumpalaikis reiškinys“.

VIGMANTAS BUTKUS

Latviškas romanas su lietuvišku prieskoniu

Kai sužinojau, kad Latvijoje valstybės šimtmečio proga režisierius Aigaras Grauba stato filmą „Nameisio žiedas“, buvau įsitikinęs, kad filmas kuriamas rašytojo Aleksandro Gryno (1895–1941) istorinio romano „Nameisio žiedas“ (1931) pagrindu ar bent jau jo motyvais. [...] Vos pradėjęs jį žiūrėti supratau smarkiai klydęs.

SANDRA PETRAŠKAITĖ-PABST

Auksavabalis

Kažin, ar vėjas atpūtė,
ar pats įskrido
pro atlapotą langą –
radau ant rašomojo stalo
birželio rytą vaiskų,
šarvais metalo
žvilgantį,
žavingą
žalsvo aukso
vabalą…

Iš vokiečių poezijos [Goethe, Heym]

Turim gert mes visi, kol sveiki.
O jaunystė ir be vyno – svaigi.
Senam grąžina vynas jaunystę,
Kas geria – niekada neklysta.
Kai nuo vargų gyvent nemiela,
Gyvybės syvai numalšina gėlą!
THOMAS BERNHARD

Šaltis

Medicinos studento praktika – tai ne vien tik sudėtingų žarnyno operacijų stebėjimas, pilvaplėvės prapjovimas, plaučių remontas ar pėdų nurėžimas, ji tikrai nėra vien mirusiųjų akių užspaudimas ir vaikų ištraukimas į šį pasaulį. Ši praktika nėra ir vien nupjautų kojų švystelėjimas per petį į emaliuotą kibirą. Nėra ji ir nuolatinis bidzenimas paskui vyriausiąjį gydytoją ir jo asistentą…

DAINIUS DIRGĖLA

Perėja

Vyras neregys: Labai skubate anapus?
Moteris: Šiapus, anapus… Anapus namai, akropoliai…
Vyras neregys: …anapus namai – nekropoliai…
Moteris: Kokie nekropoliai? Akropoliai!
Vyras neregys: Ai, tiek to…
JUOZAS ŠIKŠNELIS

Iš žiemos paistaliojimų

Norint skristi reikia sparnų, turint sparnus, patartina patikrinti, ar jie, kaip Ikaro, nėra sutvirtinti vašku. Kas atsitiko Ikarui, daugeliui mūsų žinoma iš mokyklos laikų.
Laimingi skrenda be sparnų, o nelaimingi sliūkina sparnus vilkdami purvina žeme.
SAULIUS VASILIAUSKAS

Geltonieji krokai

Šiauliai. Katedros varpams skelbiant vidudienį, stumiu vežimuką. Išsitraukiu telefoną, fotografuoju žydinčius geltonuosius krokus. Prieina, – tiesą sakant, taip netikėtai, kad tiksliau būtų sakyti „priskrenda“, – moteris su šluota. Tai fotografuojat, klausia. Aha, sakau. Visi dabar fotografuoja, o varpai skamba, paukščiukai čiulba – niekam neįdomu…