Literatūra

JULES RENARD

Gamtos vaizdeliai

Adam Diston. Kerpant spindulį. 1886
Anksti ryte jis šoka iš lovos ir iškeliauja švaria siela, giedria širdimi ir lengvu kaip vasaros apdaras kūnu. Jokio maisto su savimi. Pakeliui gers tyrą orą ir uos sveikus kvapus. Savo ginklus palieka namie ir tik plačiai atveria akis. Akis – tinklą, kuriame patys save įkalins vaizdai.
Pirmas jų – kelias, atkišęs savo kaulus, nusvidintus akmenis ir provėžas – pratrūkusias venas tarp dviejų gyvatvorių, aplipusių kryklėm ir gervuogėm.
ELENA BALIUTYTĖ

Pakeleivingiems

Laudacija Vidui Morkūnui, kurio knyga „Pakeleivingų stotys“ Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkų buvo išrinkta kūrybiškiausia 2019 metų knyga

JŪRATĖ STAUSKAITĖ

Kaziukas

Ačiūdie – lietuviai charakterį turi. Tegu tos Londono ir Leipcigo knygų mugės miršta. Juk mūsų jau įvyko, o ir Veneciją pačiu laiku nušlavėm. Luvrai, uficiai ar gizos – irgi tegu! Baisus čia nuostolis! Svarbu – Kaziukas BUS! Ir YRA.

ALEKSANDRAS ŽALTAUSKAS

Eilės

išmatavęs devynias
jūras devynias marijas
nupjovei dešimtą
burtininko rankovę

NICANOR PARRA

Antieilėraščiai

6. Dažnai smalsumas neleidžia mums mėgautis antipoezija, nes suprasti bandome ir aptarti tai, ko nereikėtų.

Metapoezija: 5 amerikiečių poetai

Užsimerk, nusižiovauk. Netrukus jis baigsis.
Tu pamirši eilėraštį, bet ne anksčiau
Nei jis tave. Bet tai nesvarbu.
Gražiausias jis ištrintose vietose.
SAULIUS KANIŠAUSKAS

Kasandra, Trojos arklys ir Yuvalio Noah Harari papasakota žmonijos istorija

    Mūsų šeimoje visi jau suaugę, todėl dovanėles atneša ne Kalėdų Senelis, kurį suvaidinti sunku, o naktį atbėgęs zuikutis. Jis toks vikrus ir apsukrus, kad niekas nė nepastebi, kaip tos dovanėlės po eglute atsiranda. Aš antrus metus iš eilės radau storas Yuvalio Noah Harari knygas. Pirmoji vadinasi „Sapiens: glausta žmonijos istorija“, antroji – „Homo deus: glausta rytojaus istorija“. (Pirmąją…

NOMEDA GAIŽIŪTĖ

Jei negalite sulaukti „Scanoramos“

  „Scanoramos“ programoje pirmiausia susirandu islandų filmus. Paskui žiūriu ir stebiuosi: kaip jiems taip pavyksta – sukurti gerą filmą lyg iš nieko? Paprastas, kasdienybės padiktuotas scenarijus, liūdnas Islandijos kraštovaizdis su kuklia miestukų architektūra, keletas veikėjų, nė vienos pasaulio kino žvaigždės ekrane, nė vieno vizualinio triuko. Kaip jiems taip pavyksta pusės Vilniaus dydžio šalyje? Labai panašūs klausimai kilo skaitant neseniai Lietuvoje…

JOHN FOWLES

Pasaulio kraštas

Iš autobiografiškiausio rašytojo romano „Danielius Martinas“ (1977, Daniel Martin), kurį išleis „Alma littera“. Vertė Zita Marienė

 

MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (2)

Man gera miške. Medžiai žiūri susimąstę į dangų ir aš jiems nerūpiu. Tai teikia man laisvę būti tokiam, kokiam man gera būti.
Gražiai parašė poetė Giedrė. Augalų bent jau niekas neverčia šokti.
Tai apie laisvę, apie vienatvę.