Literatūra

ILZE LĀCE

Žalčių takas

Diāna Tamane. Šeimos portretas. 2013–dabar. Giedrės Kazlauskaitės nuotrauka

Pagaliau jie vakare susitiko, ir Viga apsimetė truputį nustebusi, kad suteiktų draugei džiaugsmo. Aris nebuvo pasikeitęs – širdingai ir laisvai plepėjo su abiem moterimis, ir būtent jis pasiūlė kitą dieną nuvažiuoti prie ežero gamtos rezervate.
Buvo praėję daugiau nei dvidešimt metų. Vizualių pokyčių, žinoma, buvo įvykę. Vyriškio veido bruožai tapo griežtesni, ir jis truputį raišavo – kažkuri iš jo pasiutusių alpinizmo idėjų pasibaigė sunkiu kritimu.

KRISTINA DEVOINYTĖ

Vieno eilėraščio tema

„Ak, tą ištįsusią nuo sielos lig akiračio pilkybę / Jau ima gyvinti, žiūrėk, raudonas meilės augalėlio siūlas.“ (Alfonsas Andriuškevičius)

ANDRADA FISCUTEAN

Keistas ir slaptingas Šiaurės Korėjos mokslinės fantastikos pasaulis

Traktorius buvo galingas ir sovietinės propagandos simbolis, jis vaizduotas daugelyje romantinių dramų ir komedijų. „Sovietiniame kine moterims patrauklus vyras yra ne gražuolis, o tas, kuris moka vairuoti traktorių“…

EDITA PUSKUNIGYTĖ

Drąsa ar imitacija?

Pirmoji pažintis su Tado Zaronskio poezija, kurioje netrūko keiksmažodžių, įvyko skaitant publikaciją „Šiaurės Atėnuose“. Pasirodė, kad už jo tekstų slypi poetinė ugnis, tad su nekantrumu laukiau debiutinės knygos.

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ

Senienos ir naujienos (2)

Spalvingos akvarelės akademiniame leidinyje – neįprasta, bet atrodo gražiai, gundo atsiversti. Bandžiau įsivaizduoti, kaip tuos eilėraščius kadaise perskaitė vokiečiakalbiai – juk knyga skirta jiems.

GRAŽINA CIEŠKAITĖ

kad poezija taptų tiesa minties joga mąstymo menas
iš šviesos sutverta visata širdies tylusis gyvenimas

TAL HEVER-CHYBOWSKI

Gazos Katastrofa

Šviežiai iškeptas tėvelis su sūnumi ir jo mama
padėvėtame karavane,
mobiliame namelyje, kuris tą valandą
žemiškesnis
už bet kurią pasaulio šalį.

DIONNE BRAND

Iš mano netobulos burnos, gyvenimo ir būdo

Žinau, kad nemėgsti eilėraščių, ypač mano,
ypač dėl to, kad manieji niekad neateina,
kai tau jų reikia labiausiai, žinau,
mano vidinis gyvenimas manosi gyvenantis išorėje,
bet ne, jis prabunda tik kažkam
per stipriai atsitrenkus, kažką praradus, lyg pavėlavusi…

JOHN BERRYMAN

Iš „Sonetų Krisui“, 36

Bučiuokis atmerktom akim: taip: kada
Bučiuojies. Ir visą kitą svaigų laiką leisk artėt prie jų;
Nemiegantis, meldžiu tavęs (mielasis) siekti
Tamsoj manęs, kaip aš tavęs siekiu,
Staiga atsiskiriam… tik aš abu tada
Ir kada slysta tavo pirštai, tebūsim du
Tiktai, „sapnų toj karalystėj“: norėčiau likti
Vieninteliu priimtu tavo piliečiu.

RIMA MALICKAITĖ

Gimtadienio balionai

– O dabar atplėšk voką, – paragino mane.
Aš atplėšiau.
Ten buvo čekis, kad apmokėta krūtų didinimo operacija.
– Gražiausiems papams, kurie bus, – patikslino mano brangusis.