Literatūra

Kiek šovė – nenušovė

Robert Frank. Marija su didele ramune plaukuose. 1953
Kaip mes išėjom į mišką, to neprisimenu. Bet, kalbant apie mamytę, jai juk nebuvo iš ko rinktis. Supraskit, kaip viskas tragiška – ji viena liko su dviem vaikais. Vyras miške. Niekas jos nepasigailės. Ji neturėjo kur dėtis! Be to, jeigu du žmonės myli vienas kitą, jeigu yra tikra meilė…
Iš pradžių apsistojom dideliam bunkery, kur daug žmonių, bet paskui tėtė su mama ir mumis, abiem mergaitėm, išėjo, nes mes buvom du maži vaikai, ir visi kiti, aišku, nesutiko, kad ten gyventume.
JULIUS KELERAS

Eilės

muselė bando pakilti nuo mano
eilėraščio lapo, nesiseka –
turbūt vieno laiptelio, vienos
pakopos, vieno spyrio į nugarą,
o gal tiesiog įkvėpimo trūksta
GINTAUTAS DABRIŠIUS

Eilės

Dar parašyk
Septynis žodžius,
Išdėliok juos į septynias eilutes
Taip,
Kad visi lyg nereikalingi
Paraštėje liktų.
IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Su skafandru

  Skaitydama trečiąjį Nerijaus Cibulsko eilėraščių rinkinį „Veneros“ pagalvojau, kad savito prasminio tinklo kūrimas, kuriame glūdi netikėtos jungtys, yra ir įdomus, ir sudėtingas užmojis: eilėraščiai kupini besikeičiančių vaizdų, „įtrūkimų“, bet tuo pat metu galima įžvelgti, kad kone kiekvienas vaizdas yra kruopščiai inkorporuotas. Susidaro įspūdis, jog tekstuose nėra nereikalingų detalių ar „nešvarumų“. Kita vertus, kartais pasirodantys įmantrūs žodžių deriniai savotiškai anuliuoja…

KRISTINA MITALAITĖ

Sokrato pamokos apie retorikos ir politikos meną

„Gorgijas“ yra antrasis serijos „Philosophica“ tomas ir ketvirtasis Tatjanos Aleknienės verstas Platono dialogas. Platono filosofijos vertimų praktikoje tai liudija nemažą patirtį. Tai parodo komentarų apimtis. Pats verstas tekstas užima 108 puslapius, o jo komentaras plėtojamas net per 477 puslapius. Tad skaitytojas laimi trigubai: įvadinėje dalyje perskaito išsamią „Gorgijo“ dialogo analizę, paskui ‒ patį vertimą, lydimą originalo teksto, ir pagaliau išvengia…

TOMAS VAISETA

Galinė teniso aikštės linija

Galbūt viskas prasidėjo tą dieną, kai Zamza pabudo dideliu nerangiu vabalu. Modernybė dar laikėsi neblogai, užsiliepsnojęs Didysis karas tereiškė neišvengiamą, netgi būtiną istorijos lūžį, ir visiems atrodė, kad Kafka sapnuoja svetimus sapnus ir kenčia svetimas kančias. Beveik visą dvidešimtą amžių manyta, kad Zamzos didžiausias troškimas – atvirsti į žmogų.

KOSTAS POŠKUS

Čakra

Pastaruoju metu veikiamas skaitomos į ezoterinius nagrinėjimus pretenduojančios literatūros*, tokios pat tematikos (rusiškų) televizijos laidų**, kepeniškų sveikatingumo idėjų ėmiausi gilintis į kabalistikos klausimus. Privalau perspėti, kad mano žinios mėgėjiškai paviršutiniškos, joms trūksta tvirto mokslinio pagrindo, dėl to skaitytojas gali nepatenkintas purkštauti, kaltinti diletantizmu. Savąjį ezoterinį pasaulio suvokimą grindžiu daugiau empiriniais stebėjimais ir pastebėjimais. Kad Dievo nėra, 1961 metų balandžio 12-ąją…

RŪTA KAPOČIŪTĖ

Pagunda

  Gražina mokėsi toje pačioje katedroje, tik kursu aukščiau, ji paaiškindavo man tai, ko dėl kalbos barjero nesugebėdavau paklausti dėstytojų. Turėjo talentą paprastais žodžiais išreikšti painius dalykus, nejaučiau, kad apsunkinu ją klausinėdama. Man sugrįžus į Lietuvą, susirašinėjome. Viename iš laiškų užsiminė apie akvarelę, – peržiūrų metu vertinimo komisijos nariai atsirinkdavo darbus į mokomąjį fondą, vėliau eksponuodavo juos dailės instituto fojė,…

DEIVIDAS PREIŠEGALAVIČIUS

Afiša

BENAS ŠARKA LAKIOJO SU DEGLAIS

LEONIDO ATMINIMUI

DACE VĪGANTE

Angelas

Carel Fabritius. Dagilis. 1654

Ji vardu Inga, tu tai perskaitai ant ženkliuko, prismeigto prie melsvai žalsvo džemperio. Kritiškai įvertini, kad jai labiau tiktų padūmavęs žydras tonas, kuriame chameleoniškai mainytųsi turkis ir mėlynai violetinis efektas: tai išryškintų jos tamsiai tviskančius vešlius plaukus ir padarytų ją panašią į Persefonę Dantės Rosečio paveiksle. Tu nori su ja pasikalbėti, išgirsti jos balsą. O knygynas – palanki vieta užmegzti diskretiškam pokalbiui ar net diskusijai.