PublicistikaPolis

TOMAS MARCINKEVIČIUS

Bekasant pamatų duobę: apie rinkimus po rinkimų

    Šie prezidento rinkimai buvo pirmieji, po kurių nuoširdžiai norėjosi atsidusti ir pasidžiaugti, kad „politinę diskusiją“ socialiniuose tinkluose pakeis senos geros pėdų nuotraukos paplūdimyje, buvusių klasiokų naujagimiai ir vienadieniai memų drugeliai. Buvo kažkada laikai, kuriuos vaizdų ir ginčų perkrautos smegenys prisimena lyg ramias atostogas: kandidato veidas žvelgdavo tik nuo skelbimų lentos prie kaimo parduotuvės ir tarp nupoliruotų senolių TV…

JEAN-PAUL SARTRE

Rinkimai – spąstai kvailiams

1789-aisiais įsteigti cenzu grįsti rinkimai: šitaip balsavimo teisė buvo suteikta ne žmonėms, o realioms buržuazinėms nuosavybėms, kurios tegalėjo savo balsus skirti sau pačioms. Ši sistema buvo esmiškai neteisinga, nes į rinkėjų tarpą neįtraukta didžioji dalis prancūzų populiacijos, bet ji nebuvo absurdiška.

PAULIUS JEVSEJEVAS

Tradicionalizmas ir jo negalavimai

Reportažas apie slovakų literatūros ir kultūros istorikės dr. Magdalenos Bystrzak paskaitą

TOMAS MARCINKEVIČIUS

Nemokami pinigai mūsų neišgelbės

  „Leftistinė utopija“, „socialistų svaičiojimai“, „gerai ant popieriaus atrodo, bet realybėj neveikia“. Taip reaguoja labiausiai savimi pasitikintys lietuviškojo interneto komentatoriai-vizionieriai, kai kalba kuriame nors delfyje ar feisbuko grupėje pasisuka apie universalias bazines pajamas (UBP). Pačių UBP idėja iš pirmo žvilgsnio paprastai geniali: kiekvienai šalies pilietei ar gyventojui kas mėnesį valstybė perveda šiek tiek pinigų. Ne per daugiausiai, bet kad pasijustų.…

VYTAUTAS JURŠĖNAS

Viešieji ryšiai ugningais ritmais

  Pastaruoju metu girdim daug kalbų apie partijų autoriteto smukimą. Didieji demokratijos statybiniai blokai rinkėjui tampa vis panašesni į asbestą: nykybė, kurią kartkartėmis paįvairina nebent bjaurios žinios, kad kažkas vėl paslydo ir apsinuodijo. Užtat populiarumo sulaukia šį formatą ignoruojantys kandidatai: didžiųjų miestų tarybų ir pačių merų rinkimus laimi visuomeniniai komitetai, itin aukštuose politinio pasitikėjimo reikalinguose postuose stengiamasi akcentuoti ne politinę…

-gd-

Kreivumo poetika: abjekto galia

Ties kreivumo poetika pradėjau dirbti dar prieš kelerius metus. Maždaug tuo pačiu metu, kai iš po mano kojų ėmė slysti ilgą laiką taip kruopščiai konstruota cis-heteroseksuali tapatybė. Tada niekas nebuvo aišku ir žūtbūt reikėjo atsakymų. Kas aš esu? Kodėl esu, kas esu?

PIRET KARRO

Elektroniniai balsai kraštutiniams dešiniesiems

  Kraštutinių dešiniųjų partija EKRE patrigubino gautų balsų skaičių šį mėnesį (straipsnis paskelbtas kovo 24 dieną – red. past.) Estijoje vykusiuose rinkimuose. Greitai ji gali tapti koalicinės vyriausybės dalimi, o Estija – supanašėti su Viktoro Orbáno Vengrija.   Jeigu Estija kuo nors garsėja tarptautiniu mastu, tai turbūt būtų šalies elektroninio balsavimo sistema, kuri leidžia piliečiams dalyvauti rinkimuose naudojant išmanųjį kortelių…

RASA NAVICKAITĖ

Lietuviški feminizmai ieško savo istorijos

  Šiemet, deja, nepavyko dalyvauti Nacionalinėje emancipacijos dienoje (NED), vykusioje, kaip ir kasmet, vasario 17 d. Nacionalinėje dailės galerijoje. Prieš trejus metus pirmą kartą suorganizuotas renginys (tuomet teko garbė prisidėti prie iniciatyvinės grupės, o praėjusiais metais – skaityti pranešimą) siekia atkreipti dėmesį į moterų ištrynimą iš viešosios erdvės, jų nustūmimą į Lietuvos valstybingumo projekto paraštes. Šiemet renginys orientavosi į protestų…

Videožaidimų pramonės spindesys, skurdas, profsąjungos ir gundymo politika

  Pramogų pramonėje maždaug prieš dešimtmetį įvyko rokiruotė, kuri vis dar retai pastebima „plačiojoje visuomenėje“. Žiniasklaida jau keleri metai skelbia, kad videožaidimai bendromis pajamomis smarkiai lenkia muzikos ir filmų pardavimus. Štai 2017 m. videožaidimams pasaulis išleido 92 mlrd. JAV dolerių, t. y. daugiau nei filmams (62 mlrd. dolerių) ir muzikos įrašams (18 mlrd.) kartu sudėjus. Tokio perversmo priežasčių ne viena.…

Pamela Anderson apie neramumus Europoje

Šiame interviu (2018.XII.17) su žurnalo „Jacobin“ žurnalistu Davidu Broderiu Pamela Anderson ir filosofas Srećko Horvatas diskutavo apie protestus Prancūzijoje, krizę Europoje ir Pamelos Anderson aktyvizmą.