PublicistikaPolis

TOMASZ OTOCKI

„Niekada nesakyk, kad eini paskutiniu savo keliu“. Varšuvos geto sukilimo metinės

Ilgai svarsčiau, nuo kuo pradėti šį tekstą. Nuo sausų faktų, lengvai prieinamų internete? Nuo vardų ir datų? Kiekvienas gali jų paieškoti savarankiškai… Gal iš pradžių tiesiog keli įspūdžiai.

MYKOLAS BARANAUSKAS, GINA DAU

Ką girdi tavo šuo, o tu – ne: apie kultūrinį marksizmą (III)

„Tylėsime, liberalmarksistai ne tik tautos didvyrius niekins – greit ir Kryžių kalną suars“ – skelbė vienas mitingo prie Vrublevskių bibliotekos transparantas.

MYKOLAS BARANAUSKAS, GINA DAU

Ką girdi tavo šuo, o tu – ne: apie kultūrinį marksizmą (II)

Atkreipdami dėmesį į kultūrą, Frankfurto mokyklos autoriai visų pirma kalbėjo apie kapitalistinį susvetimėjimą, „instrumentinį racionalumą“ ir technokratiją, kapitalistinės gamybos kuriamą vartotojiškumą…

MYKOLAS BARANAUSKAS, GINA DAU

Ką girdi tavo šuo, o tu – ne: apie kultūrinį marksizmą (I)

…kultūrinis marksizmas yra ne tik terminas, bet ir visas pasakojimas su savo veikėjais, protagonistais ir antagonistais, pradžia, netikėtais siužeto posūkiais ir nuolat artėjančia, bet nepriartėjančia grėsminga atomazga.

Solidarizuojamės su „Kurier Wileński“

  Kuo sveiko proto žmonės šių dienų Lietuvoje vis labiau ir labiau panašėja į tautines mažumas? Savo skaičiumi: jie yra mažuma. Šių metų sausį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (SRTRF) konkurso tvarka paskirstė 2020 m. valstybės paramą viešosios informacijos rengėjų projektams. Tenka apgailestauti, tačiau vienintelis Lietuvoje lenkų kalba leidžiamas dienraštis – „Kurier Wileński“ – šiemet finansavimo negavo. Ta proga…

RUSLANAS BARANOVAS

Prieš ironiją

  Dažnai sakoma, kad Rugsėjo 11-oji ir 2008 metų finansų krizė baigė ironijos dominavimo laikus JAV. Panašų ironijos aukso amžių galime atrasti ir Lietuvoje. Logiškai mąstant, toks laikas turėjo būti apie 2004-uosius, Lietuvai įstojus į ES ir pasiekus visus svarbiausius sau keltus tikslus ankstyvojoje nepriklausomybėje. Pasakyti ką nors tikslaus apie ironijos socioistoriją Lietuvoje sunku. Tam tikra prasme aišku, kad ji…

SIMONE WEIL

Kolonijų klausimas ir jo ryšys su prancūzų tautos likimu

Didžiausia problema yra ta, kad, kaip ir alkoholizmas, džiova ir kai kurios kitos ligos, skepticizmo nuodai kur kas pavojingesni aplinkoje, kuri dar neseniai buvo sveikut sveikutėlė.

DAIVA REPEČKAITĖ

Stok į vadybą

  Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje buvo populiaru šaipytis iš vadybos mokslo. Vokietijoje teisininkai vairuoja taksi, juokaudavo tariami Vokietijos žinovai, o štai Lietuvoje vadybininkai tuoj turės stovėti parduotuvių kasose – toks jų perteklius. Kaip sovietiniais laikais prie įvairių profesijų būdavo pridedamas titulas „inžinierius (-ė)“, taip nepriklausomybės pradžioje darbai aplipo „vadybininko (-ės)“ etiketėmis. „Netrukus valytoja bus pervadinta šluotos vadybininke“, – užaugau klausydamasi tokio…

DAVID GRAEBER

Apie šūdmalimo darbų fenomeną

  Keliaujančioje parodoje „comiXconnection“ yra iliustratorių Zorano Hercego (Bosnija ir Hercegovina) ir Branko Rakićiaus (Serbija) komiksas „Sisyphus Looses Job“ [sic] („Sizifas netenka darbo“). Istorija tokia: krizės metu mažinant etatus, Sizifas atleidžiamas iš darbo. „Bet… Bet juk aš buvau vienintelis žmogus pasaulyje, turintis amžiną darbo sutartį!“ – kostiumuoto direktoriaus maldauja Sizifas, bet sulaukia standartinio atsakymo: „Man labai gaila. Linkime tau visa…

Penki su puse klausimo kino režisieriui Tomui Vengriui

  Šį rudenį Lietuvos kino teatrų ekranus pasiekė Amerikoje gimusio ir užaugusio kino režisieriaus Tomo Vengrio filmas „Gimtinė“. Filme pasakojama istorija apie tai, kaip griuvus geležinei uždangai sovietmečiu iš Lietuvos pasitraukusi Viktorija (akt. Severija Janušauskaitė) su Amerikoje gimusiu sūnumi Kovu (akt. Matas Metlevski) grįžta į gimtinę susigrąžinti tėvo žemės ir pradėti čia naują gyvenimą. Tačiau jau pirmosios dienos gimtinėje nežada…