Jis buvo toks „iš pirmo žvilgsnio“, žinai. Kai pamatai ir jauti, kad tavo. Raštai traukė akį. Persiški, raudonos ir mėlynos derinys. Kraštai balti. Bangos, kurios sugeria smėlį. Maitina akmenis. Tokį kilimą galima pavadinti skraidančiu. Ant jo nebaisu išsilaikyti net atsistojus. Tik nežiūrėk į apačią, jei bijai. Vienas. Du. Kyli. Ir viskas traukiasi. Šiurpuliukai nubėga nugara. Jos apgamus ir švelnius plaukelius…

Vaikystėje Juozukas manė, kad kaime rūgštūs obuoliai neišvengiami: aplinkiniai sodiečiai veisė tik juos, sakydami, kad išsilaiko ir iki Kalėdų, ir iki viduržiemio, kitokių nepripažino. Tik reikia išmanyti, kaip…

Vladimiras Korobovas (g. 1957 m. Vilniuje) – tibetologas, budizmo…

Sienos klasėje buvo nudažytos švelnia rausva persikų spalva, todėl moksleiviai sėdėjo lietuvių kalbos kabinete nelyginant išskobtame persiko viduje. Keletas mokinių, akimis vogčiomis…

Simfoninio pasaulio paslaptys nedaug ką domina, o jei į jas įsiskverbtum, nustebtum. Jose visiška darna ir susiklausymas. Galbūt dėl ore pakibusios lazdelės. Visi bijo lazdos, tačiau ji nėra šiaip „rykštė“, suomiškai suprantantiems „tuta“ reiškia „jausti“. O ir žodyje „simfonija“ glūdi emocionalių ir jausmingų svyravimų derinys, kuriam būdingas lankstumas ir darna. Simfoninio orkestro sukūrimo mechanizmas kopijuotas pagal Dievo kūrinį, žmogų. Neneigsime,…

Visą dieną ji filmavosi pornografiniame filme apie vampyrus, kai kurias scenas reikėjo pakartoti, bet buvo ir tokių, kurias leidžiama suvaidinti tik kartą: nesėkmės atveju dėl techninių priežasčių nepavykusios scenos…

Matyt, ji išgirdo mano širdies dūžius, atsimušančius į juodą ekraną, ne kitaip.

– Kas vėl? – pasirodė jos baltas chalatas…

„Esu sueižėjęs kamienas, ¬¬– sako senė, pikta apsilaupiusi moteris, kuriai nuo veido byra žievės, viena po kitos lyg gyvenimo metai, traškant pykčiui lyg šakoms. – Esu susenusi liepa, nevedanti kvapnių žiedų. Pykčio demonai apsėdo visą mane ir mano moterų giminę. Ji juoda upė, masė, plaukianti mano akyse. Neiškalbėta. Neišsemta. Bet jos galia didžiulė. Visų susitvenkusių upių jėga didžiulė.“ – Ką…

Sraigtiniais laiptais užkopusį į antrame aukšte esantį registracijos biurą Francą Bakenbaumą išsyk pasitinka įmitęs lyg buliukas ir plačiai išsišiepęs apsaugos darbuotojas. Jis maždaug kas dešimt sekundžių taisosi pūpsantį švarko atlapą, iš už kurio kyšo rankena. Veikiausiai pistoleto – atrodo sunki ir blizganti…

Ant įkaitusio smėlio saulė paguldė metalinio stulpo šešėlį su lentele be užrašo „Pašaliniams vaikščioti griežtai draudžiama“. Šiltai įsikūręs šešėlis užmigo ir, įspėjamojo užrašo nepaisančių pėdsakais slinkdamas, sapnavo pažeidėjų klajones ligi septintos valandos vakaro, kol padėjo galvą ant bėgių, kuriais…