MenaiMuzika

DOVILĖ GERVYTĖ

Turininga Tomo Rosenthalio rutina

Tomas Rosenthalis „kiek per protingas, kad būtų kvailys, / pernelyg laisvas taisyklei, / per vėlyvas, kad būtų paukštis, / kiek pasiklydęs, kad būtų kartografas“.

JUNA ARMONAITĖ

In memoriam klasikinei muzikai. Bet ar iš tiesų?

Ar esate girdėję skambant istoriją? Ir ne tik pasakojimą apie meilės ir ilgesio kankinamą jaunąją madam Baterflai, ironiškų likimo posūkių kupiną bohemiečių gyvenimą ar vaikystės paslaptimi dvelkiančią Spragtuko ir Klaros draugystę. Pasakojimą apie ištisus šimtmečius, žmones – tikrus ir išgalvotus, karus ne tik fronte, bet ir už nuleistų dvaro buduarų užuolaidų, jaudinančias meilės istorijas ir paprastų žmonių kasdienius darbus, antikos…

SKAISTĖ GOROBECAITĖ

Friedricho Nietzschės muzikos dvasia

1858 m., būdamas 14 metų, niekur nepublikuotame rašinyje „Apie muziką“ („Über Musik“) Friedrichas Nietzsche rašė: „Dievas davė mums muziką…

ENRIKA STRIOGAITĖ

Kauno džiazai

Klimato atšilimo / atšalimo tendencijos yra tokios: po gana šiltos žiemos pavasaris būna ilgas ir šaltas. Iki „Kauno Jazz“. Pirmąją tarptautinio džiazo festivalio dieną visada smagiai atšyla, žmonės ima voliotis skveruose ant pievelių, nes kaipgi kitaip: nejau klausysiesi džiazo rimta savivaldybės tarnautojo mina, kaskart pajudindamas juodo lakuoto bato nosį. Taigi todėl ir atšyla, nes šiluma – tai laisvė, kai nebevaržo…

EDVARDAS ŠUMILA

Visada stengiausi tave išklausyti

Klausant Wolfgango Rihmo (g. 1952) muzikos apninka dvejopos mintys. Kartais atrodo, kad kompozitoriaus stilius perdėm įmantrus, taip pat kad jo muzika apeliuoja į klausytojui patogią, seną, bet gają vokiečių romantizmo paradigmą. Sėdėdamas salėje tarsi esi nuolat verčiamas pasiduoti flirtui su kultūrine praeitimi. Jautiesi vedžiojamas už nosies; panašu į tai, ką Frankfurto mokyklos sociologai vadino klaidinga sąmone, – muzika atrodo tyčiomis…

Betoninė triušių širdis plaka kaip mirtis*

RAMŪNAS LIUTKEVIČIUS Betoniniai triušiai. III. Kompaktinė plokštelė. V.: Vario burnos, 2012. Lietuvoje būta bardų: romūs ir meilūs, svajingu žvilgsniu, nuoširdumu ir keliais akordais pakerintys publiką, turinčią teisę taip pat meiliai šypsotis.

And no one kills the chil­dren any­mo­re

MA­RIUS PLEČ­KAI­TIS Lais­va mu­zi­ki­nė re­flek­si­ja Mu­sic is the fa­ce of a god („Mu­zi­ka yra die­vo vei­das“), – by­lo­ja Joh­no Frus­cian­tės ci­ta­ta vie­no drau­go feis­bu­ke. „Po­ezi­ja yra am­ži­na, am­ži­ny­bė yra su­po­e­tin­ta“, – by­lo­ja vie­nos an­derg­raun­di­nės lie­tu­vių gru­pės dai­nos teks­tas.

Noi­se we­ek, ar­ba Triukš­mau­jan­tis Vil­nius

AG­NĖ ALI­JAUS­KAI­TĖ Kai mo­ki­nu­kai su kardeliais trau­kia mo­kyk­lon, o tė­ve­liai niurz­ga dėl trans­por­to spūs­čių (ar pa­si­bai­gu­sių / ne­at­si­ra­du­sių vie­šo­jo trans­por­to bi­lie­tų), Vil­nius ima triukš­mau­ti. At­ro­do, įpras­tas reiš­ki­nys mū­sų be­si­la­vi­nan­čio­je vi­suo­me­nė­je

Apie „Brolių“ reikšmę nacionalinei kultūrai

GIEDRĖ ŠMITIENĖ Grupės „Skylė“ dvidešimtmečiui, arba Laisvės kovų tema II Ankstesniame numeryje rašiau apie Kosto Aleksyno parengtą partizanų dainų tomą. Taigi, kai šis tomas buvo bebaigiamas rengti, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute pasirodė Rokas Radzevičius, grupės „Skylė“ įkūrėjas, ideologas ir vokalistas.

Apie mano muzikavimą

JUOZAS SAVICKAS Pirmasis mano, Kelmynės kaimo žąsiaganio, muzikos instrumentas buvo paties iš karklo pasigaminta dūdelė. Pagiry, pagrioviais karklų netrūkdavo. Išpjauni rykštelės dalį, kurioje nėra pumpurų