Filosofija

AUGUSTINAS DAINYS

Absoliučios filosofijos idėja

Žiniasklaida, universitetai, teismai, Konstitucija pasisako už tikėjimo ir žodžio laisvę, bet ji savaime yra absoliuti ir neabejotina, todėl ne pliuralistinė. Juk žodžio laisvė galėtų būti ir teigti, kad pliuralizmas yra negalimas, kad reikia restauruoti komunistų ar nacių režimus, bet tokie sakytojai nusižengtų žmoniškumui ir būtų baudžiami.

PAULIUS MIKŠTA

Prieš žodį

Lacanas teigia, kad subjektas yra visiškai determinuotas kalbos dar prieš ištardamas žodį ar garsą – tai tėvų dialogai, jų svajonės, faliniai siekiai, „nuslopintas“ turinys. Pavyzdžiui, vartodami kalbą mes turime santykį ne su tikrais daiktais, o su simboliškai determinuotomis reprezentacijomis.

PAULIUS MIKŠTA

Apie veidrodžio stadiją ir psichoanalitinės teorijos subjektą

Lacanas teigia, kad vaikas gimsta iš motinos geismo. Motinos geismas (arba Kito geismas) – tai visos tėvų svajonės, fantazijos, šnekos, pokalbiai ir siekiamybės, išreikšti žodžiais. Motinos geismas egzistavo daug anksčiau, nei gimė vaikas.

MARK FISHER

Niekam nenuobodu, viskas nuobodu

Ko gero, labiausiai mūsų dabartinei situacijai būdingas jausmas yra nuobodulio ir manijos mišinys. Nors suprantame, kad dalykai nuobodūs, vis tiek jaučiamės priversti atlikti dar vieną „Facebook“ apklausą, perskaityti dar vieną „Buzzfeed“ sąrašą, spustelėti ant kokios nors žvaigždės paskalų apie kažką, kas mums nė iš tolo nerūpi.

AUGUSTINAS DAINYS

Filosofo Dievas

  Tūkstantmečius Dievas valdė žmogaus vaizduotę ir buvo labai svarbi instancija. Pastaruosius maždaug du šimtus penkiasdešimt metų filosofija ir Vakarų žmogus vaduojasi iš Dievo idėjos ir pratinasi mąstyti, kad su mirtimi viskas pasibaigs, po jos laukia išnykimas. Tad žmogus turi džiaugtis šiuo gyvenimu, nes nėra atpildo anapusybės, kurioje bus galima mėgautis amžinu gyvenimu kaip kompensacija už šiame gyvenime patirtas kančias.…

DALIUS JONKUS

Europa kaip atvirumas kitokybei

  Europa niekada nebuvo susieta su viena kalba, religija ar etniškai homogeniška bendruomene. Europa pasižymėjo pliuralistiniu dinamizmu, kuris buvo būdingas tiek senovės graikų poliams, tiek viduramžiais susiformavusiems miestams. Hannah Arendt teigė, kad Europa niekada nebuvo grindžiama vienu autoritetu. Ji visada buvo susijusi su pliuralistiniais pradais. Nepaisant to, Europa yra ne atskirų individų rinkinys, o bendruomenė, kurią galima vadinti pliuralistiniu kolektyvu.…

AUGUSTINAS DAINYS

Zombio ontologija

  Zombis – tai gyvas numirėlis. Jis yra toks pat kaip aš ir tu, bet vienu esminiu aspektu kitoks. Jis mūsų antrininkas, bet neturi dvasinių, kokybinių daiktų suvokimų, yra gryna fiziologija. Jo kūnas vietomis apipuvęs, nes veikia apleistas sielos. Filosofijoje yra mėginama įsivaizduoti tokį zombį, kuris būtų žmogaus antrininkas, bet būtų gryna fiziologija, neturėtų dvasinių savybių, nepatirtų daiktų kokybių ir…

UGNĖ MAKSELYTĖ

Kūnas be organų: filosofinio ginklo kovai su sistema atradimas teatre

Šiame straipsnyje ketinu aptarti Deleuze’o ir Guattari filosofijoje reikšmingu kritikos įrankiu tapusį kūno be organų konceptą ir menines jo ištakas – Antonino Artaud kūrybą bei jį įkvėpusį japonų šokį buto.

DALIUS JONKUS

Miesto filosofija: tarp anonimiškumo ir individualizacijos

  Miestas yra dirbtinė žmogaus sukurta terpė, kurioje sukaupti civilizacijos pasiekimai. Kaimas, žvelgiant iš miesto perspektyvos, yra natūralus ir gamtos ciklams pavaldus gyvenimas. Filosofija nuo seno buvo siejama su miesto civilizacija ir joje atsiradusia miestiečių arba piliečių diskusine erdve. Atėnai simbolizuoja šią miesto civilizacijos buveinę, kurioje filosofija bei politika yra neatsiejama bendruomenės gyvenimo dalis. Apšvietos filosofija įtvirtino žmogaus proto ir…

DALIUS JONKUS

Kodėl dirbtinis intelektas neturi vaizduotės

Apie technika besiremiančios civilizacijos nuopuolį „Vakarų saulėlydyje“ jau rašė Oswaldas Spengleris. Sociologas ir kultūros filosofas Georgas Simmelis tokią objektyviosios kultūros persvarą subjektyviosios atžvilgiu laikė kultūros krizės priežastimi.