Filosofija

AGNĖ ALIJAUSKAITĖ

Pertvarkyti daiktus ar save?

Pasaulis, priešingai nei mes, nekonformistiškas; jam nereikia taikytis prie kokio nors kaimyno ar kaimyno katės, prie naujų jos teisių, prie rūpintis įpareigojančios technikos, pavyzdžiui, prie smartphone’ų, kurie nėra smart enough, kad susitvarkytų patys. Pasaulis, bent jau kol neįrodytas visų kitų galimų tikrumas, yra vienas.

AUGUSTINAS DAINYS

Pamaldusis mąstymas

Jei reikėtų vienu sakiniu nusakyti šio teksto pagrindinę mintį, ji skambėtų taip: atgal prie didelių dalykų. Žmogui reikia didelių dalykų, kuriems galėtų atsiverti, didelių idėjų, kurioms galėtų skirti savo gyvenimą. Tada žmogus patiria gyvenimo entuziazmą ir būna laimingas. Mūsų epocha yra mažų dalykų laikas. Neatsitiktinai joje klesti ir pagarbiai vertinama ironija, kuri prie kokio tik dalyko prisiliečia, padaro jį mažesnį,…

AGNĖ ALIJAUSKAITĖ

Neištesėtas etinis pažadas kaip autoriteto mirtis

Nors jau seniai skelbiama autoriteto idėjos pabaiga, mus vis dar žeidžia kiekviena nauja autoriteto griūtis. Tai reiškia, kad autoriteto mirtis paskelbta gerokai per anksti. Vis dar erzina veidmainystė, pažadų nesilaikymas ir kiti dalykai, kurie, rodos, jau seniai neturėtų stebinti. Tai leidžia daryti prielaidą, kad žodžio ir veiksmo sutapimas yra ne tik pamatinis etinis principas, bet ir autoriteto pagrindas. Žodis beveik…

AGNĖ ALIJAUSKAITĖ

Šiuolaikinė filosofija kaip pastanga perauklėti Platoną

Šiuolaikinė filosofija sunkiai įsivaizduojama be dialogo su klasikiniais autoriais. Neretai susidaro įspūdis, kad visas dialogas pagrįstas senųjų autorių idėjomis, jų refleksija, pervertinimu. Čia pat iškyla filosofijos naujumo versus jos keliamų klausimų fundamentalumo problema. Ar galima teigti, kad šiuolaikinė filosofija kuria naujas idėjas? Kad būtų įmanoma atsakyti į šį klausimą, reikia kritiškai pažvelgti į šiuolaikinės filosofijos tikslus ir rezultatus. Šiuolaikinė filosofija…

AUGUSTINAS DAINYS

Idėja ir eucharistija

Vakarai nėra vienalyčiai. Juos sudaro daug sluoksnių, sudėtų vienas ant kito: tai graikų, Vakarų išradėjų, sluoksnis, romėniško universalizmo, išsidriekusio palei Viduržemio jūros pakrantę, sluoksnis, krikščionybės, naujųjų amžių scientizmo, sekuliarios kultūros sluoksnis. Mūsų tezė būtų tokia: apmąstant Vakarų tapatybės ištakas, reikėtų kalbėti apie dvigubą žaismę – graikų ir krikščioniškosios kultūros, kai krikščionybę suprantame kaip universalizuotą judaizmą. Jį universalizavo apaštalas Paulius, be…

ANDRIUS MARTINKUS

Apie budelio darbą ir liberalkomunistinę gnozę

Jeigu teisingas požiūris, kad kiekviena tam tikros „kvalifikacijos“ reikalinga profesija arba amatas turi jiems atstovaujančius „nevykėlius“, „vidutiniokus“, „tikrus profesionalus“ arba „savo srities meistrus“ ir, pagaliau, „elitą“, vargu ar teisinga būtų daryti išimtį budelio profesijai arba amatui. (Čia ir toliau, rašant apie budelio profesiją, amatą, darbą, karjerą, komandiruotes, sąmoningai nevartojamos kabutės. Neilgai trukus pamatysime kodėl.) Ko gero, garsiausias visų laikų budelis…

AGNĖ ALIJAUSKAITĖ

Radikalumas ir išmintis

Intelektualai, ypač filosofų kalvės atstovai, kartais ima ir susiskirsto į radikaliuosius ir nuosaikiuosius. Atrodytų, toks pasidalinimas nepasako beveik nieko, bet iš tiesų jis pasako…

AGNĖ ALIJAUSKAITĖ

Apie dvigubą moralę

Siekdama turiningai kalbėti apie moralės sritį, nuolatos susiduriu su viena pamatine problema. Problemą būtų galima įvardinti kaip žmonių nepasitikėjimą pačia morale. Iš kur kyla šis nepasitikėjimas? Kodėl žmonės netiki moraliu elgesiu? Viena pagrindinių netikėjimo priežasčių yra kone kasdien matomi amoralaus elgesio pavyzdžiai. Jie nebūtų tokie sukrečiantys ar bent jau vis iš naujo nuviliantys, jeigu dažniausiai nebūtų netikėtai demaskuojami. Vieną dieną…

AGNĖ ALIJAUSKAITĖ

Pasitikėjimo krizė ir autoritetas

Tikriausiai nieko pernelyg nenustebinsiu sakydama, kad mūsų gyvenamuoju laiku itin trūksta pasitikėjimo. Pasitikėjimas vieno kitu tampa reta dovana, kurią patys duodame dar rečiau, nei gauname iš kitų. Pasitikėjimas neįmanomas be…

AUGUSTINAS DAINYS

Filosofija kaip dėmesingumo pratybos

Jei reikėtų nurodyti vienintelį žodį, išreiškiantį filosofinio buvimo būdo pasaulyje esmę, tai tarp daugybės žodžių, tokių kaip Logas, Vienis, idėja, ousia, substancija, subjektas, valia, kuriuos filosofai vartojo per visą filosofijos gyvavimo istoriją, tas vienintelis žodis būtų dėmesingumas. Būti dėmesingam sau, kitiems žmonėms, pasauliui bei mokėti dėmesingumo atskleistus dalykus perteikti kalba ir pasidalyti su kitais žmonėmis – tai ir sudaro filosofijos…