Filosofija

AUGUSTAS PINKEVIČIUS

Gyvūnų fenomenalios sąmonės įrodymas oneiriniu pagrindu

[...] akivaizdu, kad gyvūnai yra sapnuojančios ir sąmoningos būtybės. Tai leidžia atmesti mechanistinę ir objektyvistinę gyvūnų sampratą, vietoj to siūlant gyvūno, kaip sąmonę turinčio subjekto, koncepciją.

AUGUSTINAS DAINYS

Naujasis nuoširdumas

Gyvename dvasinio pragmatizmo amžiuje. Populiarieji psichologai ir vadinamieji koučeriai tikina, kad meilė turi teikti didelį emocinį ir seksualinį pasitenkinimą, o kai ji reikalauja aukotis, turime nutraukti santykius ir savo meilę pavadinti toksiška, o šeimą – disfunkcine.

ROKAS LINKEVIČIUS

Dirbtinio intelekto filosofijos link

Bandant paaiškinti dirbtinio intelekto veikimo problematiką, iš pradžių teks aptarti medijų filosofijos šaką – technologinį determinizmą. Technologinis (arba medijų) determinizmas remiasi prielaida, kad technologijos formuoja žmonių kultūrą ir visuomenę ir kad neįmanoma suprasti technologijų nesuprantant jų poveikio žmonių elgesiui ir mąstymui.

AUDRĖ GRUODYTĖ

Vyriškumo krizė, brofluenceriai ir Jacques’as Lacanas

Brofluenceriai, arba medijose per pastaruosius kelerius metus išpopuliarėję ir vis labiau populiarėjantys vyriškumo mokytojai, – tam tikras fenomenas: tai vyrai, kurie neturėdami jokių realių teorinių ar psichologinių kompetencijų moko kitus vyrus ir jaunuolius įveikti vyriškumo krizę, tapti tikru vyru ar brutaliau – kabinti ir nukabinti moteris…

AUGUSTINAS DAINYS

Metafizinės literatūros link, arba Atsisveikinimas su Jameso Joyce’o „Uliso“ šimtmečiu

Galima sakyti, kad šimtmetį gyvename be literatūrinės revoliucijos, nes iš esmės Jameso Joyce’o „Ulisas“, kuriam šiemet sukanka šimtas metų, pateikė dabartinio literatūrinio rašymo kanonus: sąmonės srautą, dėmesingumą kasdienybei, veiksmo nebuvimą, nuobodulį…

AUGUSTINAS DAINYS

Metafizinė (anti)tragedija

Graikai buvo tragikų tauta, o krikščionybė esmiškai netragiška arba, jei vartosime Tolkieno eucatastrophe, lietuviškai – gerosios katastrofos, terminą, ji tragiška gerąja prasme. Krikščionybėje tragedijos nutinka, tačiau jos išsprendžiamos gerąja baigtimi: Jėzus Kristus buvo nukryžiuotas, bet, nugalėjęs mirtį, prisikėlė.

JACQUES RANCIÈRE

Neišmanantis mokytojas

Ar mokėsi čia atpažinti raidę O, kurią vienas mano mokinių, spynų meistras pagal profesiją, vadina apvaliąja? Raidę L, kurią jis vadina kampainiu? Nupasakok man kiekvienos raidės formą, kaip pasakotum apie nežinomo objekto arba vietos formas. Nesakyk, kad to negali. Moki žiūrėti, moki kalbėti, moki rodyti, gali prisiminti. Ko dar reikia?

AUGUSTINAS DAINYS

Kas yra mylėti?

Susiporavimas – sielų suokalbis – visada gresia atskalūniškumu bendrijos akivaizdoje kuriant šeimą. Adomo ir Ievos nuopuolis kilo dėl jų suokalbio prieš Dievą, kuris, neapsikęsdamas susiporavimo ir tarp poros cirkuliuojančio tik juos apimančio žinojimo – dviejų sielų suokalbio, – išvarė juos iš rojaus.

PAULIUS MIKŠTA

Mokslas ir tiesa

Šiuo tekstu bandysiu parodyti, kaip funkcionuoja modernusis mokslas. Kalbėsiu ne apie konkrečias jo disciplinas, bet apie plotmę, kurioje jos materializuojasi. Išryškinsiu nuo René Descartes’o laikų veikusią ir per modernųjį mokslą tebeveikiančią struktūrą.

VOSYLIUS SEZEMANAS

Apie tobulumą

Tobulumas yra visko, kas yra, buvo ir bus, pilnatis. Tobulumo negali nebūti, jis ne tik idėja (subjektyvi būtis), bet ir objektyvi. Ontologinis įrodymas nėra išvedimas iš subjektyvios būties link objektyvios. Savojo netobulumo pažinimas yra esminis žmogaus santykis su tobulumu. Subjektyvi būtis nėra atskirta nuo objektyvios. Netobulumas remiasi tobulumu.