Filosofija

AUGUSTINAS DAINYS

Vandens lelijos ontologija

  Šiandieninė filosofija vis labiau vaduojasi iš postmodernizmo, nuskandinusio nežmogišką tikrovę imanencijoje ir skelbiančio, kad nieko nėra anapus teksto. Dabar, kaip niekada anksčiau, gera būti dar gana jaunu filosofu, nes iš jo tikimasi filosofijos atnaujinimo, mąstymo naujumo, kuris susijęs su postmoderniosios filosofijos atmetimu. Žinoma, vyresni filosofai atsikerta, teigdami neopostmodernizmą, pasak kurio, tikrovė yra kuriama, performatyvi ir plastiška, ir naujųjų filosofų…

AUGUSTINAS DAINYS

Malonė būti

Dievo vaizdinys, besiformuojantis konkrečioje istorinėje epochoje, perima jos bruožus ir savybes. Krikščionybė, o tai, vaizdžiai tariant, yra žydiškas monoteizmo vynas, supiltas į graikų filosofijos vynmaišius, natūraliai formavosi Romos imperijoje. Kristaus žinia, kad Dievas yra meilė, buvo nustumta į šalį. Dievas įgijo Romos imperatoriaus savybių ir tapo monarchu, kuris rūsčiai sprendžia žmonių likimus. Šiuo požiūriu imperinį ir meilės aspektus reikia atskirti.…

VOSYLIUS SEZEMANAS

Dvasinio grožio problema

Grožis, kaip mes įsitikinome, įsikūnija ir pasireiškia tik jusliniuose reiškiniuose ir objektuose. Nepaisant to, dažnai kalbama apie dvasinį, nejuslinį grožį. Kyla klausimas: ar egzistuoja faktai, kurie leistų pagrįstai pripažinti nejuslinį grožį?

AGNĖ ALIJAUSKAITĖ

Pertvarkyti daiktus ar save?

Pasaulis, priešingai nei mes, nekonformistiškas; jam nereikia taikytis prie kokio nors kaimyno ar kaimyno katės, prie naujų jos teisių, prie rūpintis įpareigojančios technikos, pavyzdžiui, prie smartphone’ų, kurie nėra smart enough, kad susitvarkytų patys. Pasaulis, bent jau kol neįrodytas visų kitų galimų tikrumas, yra vienas.

AUGUSTINAS DAINYS

Pamaldusis mąstymas

Jei reikėtų vienu sakiniu nusakyti šio teksto pagrindinę mintį, ji skambėtų taip: atgal prie didelių dalykų. Žmogui reikia didelių dalykų, kuriems galėtų atsiverti, didelių idėjų, kurioms galėtų skirti savo gyvenimą. Tada žmogus patiria gyvenimo entuziazmą ir būna laimingas. Mūsų epocha yra mažų dalykų laikas. Neatsitiktinai joje klesti ir pagarbiai vertinama ironija, kuri prie kokio tik dalyko prisiliečia, padaro jį mažesnį,…

AUGUSTINAS DAINYS

Idėja ir eucharistija

Vakarai nėra vienalyčiai. Juos sudaro daug sluoksnių, sudėtų vienas ant kito: tai graikų, Vakarų išradėjų, sluoksnis, romėniško universalizmo, išsidriekusio palei Viduržemio jūros pakrantę, sluoksnis, krikščionybės, naujųjų amžių scientizmo, sekuliarios kultūros sluoksnis. Mūsų tezė būtų tokia: apmąstant Vakarų tapatybės ištakas, reikėtų kalbėti apie dvigubą žaismę – graikų ir krikščioniškosios kultūros, kai krikščionybę suprantame kaip universalizuotą judaizmą. Jį universalizavo apaštalas Paulius, be…

ANDRIUS MARTINKUS

Apie budelio darbą ir liberalkomunistinę gnozę

Jeigu teisingas požiūris, kad kiekviena tam tikros „kvalifikacijos“ reikalinga profesija arba amatas turi jiems atstovaujančius „nevykėlius“, „vidutiniokus“, „tikrus profesionalus“ arba „savo srities meistrus“ ir, pagaliau, „elitą“, vargu ar teisinga būtų daryti išimtį budelio profesijai arba amatui. (Čia ir toliau, rašant apie budelio profesiją, amatą, darbą, karjerą, komandiruotes, sąmoningai nevartojamos kabutės. Neilgai trukus pamatysime kodėl.) Ko gero, garsiausias visų laikų budelis…

AUGUSTINAS DAINYS

Filosofija kaip dėmesingumo pratybos

Jei reikėtų nurodyti vienintelį žodį, išreiškiantį filosofinio buvimo būdo pasaulyje esmę, tai tarp daugybės žodžių, tokių kaip Logas, Vienis, idėja, ousia, substancija, subjektas, valia, kuriuos filosofai vartojo per visą filosofijos gyvavimo istoriją, tas vienintelis žodis būtų dėmesingumas. Būti dėmesingam sau, kitiems žmonėms, pasauliui bei mokėti dėmesingumo atskleistus dalykus perteikti kalba ir pasidalyti su kitais žmonėmis – tai ir sudaro filosofijos…

AUGUSTINAS DAINYS

Ironija arba džiaugsmas

Esama dviejų vienas kitam priešingų metafizinių žmogaus temperamento ir egzistencinės laikysenos tipų – tai ironikas ir besidžiaugiantis žmogus. Džiaugsmas gali būti priešinamas ironijai, kuri moderniuose Vakaruose įsigalėjo romantizmo laikais, o senovės Graikijoje ji buvo Sokrato egzistencinė laikysena. Įsigalėjus krikščionybei ir dėl to žlugus graikų kultūrai, nebuvo galimybių įsivyrauti ironiko tipui, tad jis atgimė tik naujaisiais amžiais – romantizmo laikais. O…

VYTAUTAS VYŠNIAUSKAIS

Branduolinė aklybė: meilė kaip vaizdinių konfliktas

Amžiną dermės praradimą meilės kaip neįveikiamo reiškinio požiūriu įžvelgia kone visi. Iki skausmo mėgstama vapėti apie tai, kad meilė yra žmogaus galias pranokstanti akla jėga. Tačiau kartu suvokiama, kad aklumas yra paprasčiausias galios regėti trūkumas. Vadinasi, meilės galia yra tik kitokios galios trūkumas, taigi neišvengiamai negatyvi. Pati meilė yra trūkumas, o toks nesuderinamumas dar labiau išryškėja dėl to, kad šio…