MenaiScenos menai

GINTAUTAS MAŽEIKIS

Kanto sapnai būdraujant

Apie Oskaro Koršunovo spektaklį „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“ pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę

EDITA PUSKUNIGYTĖ, DALIA JAKAITĖ

Kaip vienuolis tapo drugeliu: Sigito Benedikto Jurčio išpažintis

Spektaklis „Vienuolio išpažintis“ (rež. Tomas Jašinskas ir Taurūnas Baužas) mūsų dėmesį patraukė dėl skirtingų priežasčių. [...] Premjerai išleista ir Sigito Benedikto Jurčio knyga „Brolio Benedikto išpažintis. 15 stočių“…

GYTĖ KULIKAUSKAITĖ

Kaip spektakliu vaikams sudominti vaikus (ir suaugusiuosius)?

Debiutuojantis režisierius Orestas Razumas – iki šiol pažintas kaip dramaturgas – „Išmintinguoju Sokratu“, oficialiai pristatomu kaip spektaklis 5–8 klasių moksleiviams, taikosi į naują, Lietuvoje dar mažai plėtotą teatro lankytojų amžiaus grupės kategoriją – spektaklis vaikams ir nevaikams.

GABIJA STAŠINSKAITĖ

Nuostabūs senstantys kūnai

„Kaip priartėti prie to, kas jau priartėjo prie tavęs?“ – keliu sau klausimą po belgų cirko ir šokio trupės „Circumstances“ spektaklio „Glorious Bodies“ (idėjos autorius ir choreografas – Piet Van Dycke). [...] „Kiek jai – šešiasdešimt?“ – už nugaros girdžiu šnabždant vieną iš žiūrovų.

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Iš bloknoto (60)

Po „Laukinės anties“ spėjau pamatyti dar du keistus spektaklius: „Sirenų“ festivalio afišose skelbtą portugalų teatro spektaklį „Katarina ir fašistų žudymo grožis“ ir seniai nematyto Šiaulių dramos teatro spektaklį „Migla“.

JŪRATĖ VISOCKAITĖ

Knyga ir du spektakliai

Mūsų vienintelė profesinius kino aktoriaus mokslus baigusi persona Gražina Baikštytė „Alma litteroje“ išleido ketvirtą knygą „Jaunystė. Gražiausi gyvenimo metai“… Taigi jos tikriausi vaidmenys lietuvių kine – šios pokalbių knygos, nes mūsų režisieriai nekvietė aktorės net į kostiuminius, nuotykių ar, sakykim, filmus vaikams.

JUDITA MISEVIČIENĖ

Apie laisve pakrikštytus, įvairovę ir nemechaninį tikrumą

Šių metų kovo 15 dieną Nacionalinio dramos teatro Naująją sceną apgulė „Paukščiai“. Ši premjera – dviprasmiškas taikomojo teatro pavyzdys: viena vertus, norima atkreipti mūsų dėmesį į nepateisinamą valdančiųjų manipuliavimą pavaldiniais, bet nepasiūloma ryškių alternatyvų…

JŪRATĖ VISOCKAITĖ

Neguodžiančios premjeros

Įkritusį „Akies istorijos“ krislą norisi greičiau iškrapštyti iš savo akies. Nuogo kūno išnaudojimas, viešas išgręžimas meninio eksperimento tikslais sukelia mintis nebent apie dar vieną metoo pakraipą, pradedančiųjų aktorių išnaudojimą, nors jie patys, regis, to nė nesuvokia.

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ

Tas pats – šauti ar ne

Slovėnų režisierius Jernejus Lorenci, lietuvių publikai jau pažįstamas iš spektaklio „Eichmanas Jeruzalėje“, Nacionaliniame dramos teatre pastatė „Svetimą“ pagal Albert’ą Camus. Vos pradėjusi žiūrėti galvojau, kaip smarkiai esame išlepinti talentingų Koršunovo ir Nekrošiaus darbų.

NIDA TIMINSKAITĖ

Ak, tas parkas…

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) pakvietė į paskutinę šio sezono premjerą – žymaus prancūzų choreografo Angelino Preljocajo 3 veiksmų baletą „Parkas“ (pagal Wolfgango Amadeaus Mozarto muziką). Šis Vilniuje atgimęs baletas gyvuoja jau trisdešimt metų ir vis dar yra populiarus, nors meilės, erotiškumo samprata, išgyvenusi tam tikrą krizę, per dešimtmečius gerokai pakito.