LiteratūraEsė

ANDRIUS MARTINKUS

Pašto karoliai

Jų visada būna. Dieną ir naktį. „Nemėtyti. Dūžta.“ Taip dažnai žmonės užrašo ant savo siuntų. Kartais dar parašoma: „Ačiū.“ Arba: „Nelankstyti. Konkursui.“ Arba tiesiog: „Konkursui.“ Taip paprastai užrašoma ant didelių popierinių vokų, kuriuose savo kūrinius siunčia vaikai. Viešpatie! Jūs manote, kad kažkas čia kreipia dėmesį į tokius sentimentus?

IŠVARI PREMA

Sniegas

  Kartais pasivaidenantis laukuose ar už namo kampo, ar pro langą dešimčiai minučių – sniegas dabar jau yra didžiulė prabanga ir retenybė. Kai anksčiau, pamenu, brisdavau per pusnis, rankom ir kojom rausdama tunelius, sąmonėje kolekcionuodama tuos metafizinius blizgučius, – nardydavau po jas, ieškodama kaži kokių slaptų kambarių ar to kito, tobulesnio gyvenimo užuominos. Šaltis iki širdies prasibraudavo tuneliais – jausdavau…

MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (3)

Su dukra Aldona bandėm suprasti, kodėl taip gera tąsyti mylimą žmogų už plaukų.
Galbūt tai yra pasislėpęs noras mylimam žmogui būti reikšmingam?
ANDRIUS MARTINKUS

Kryžiaus kelias

Mokytojas mus kviečia žiūrėti toliau. [...] Regime daugybę vaikų, kurie galėtų augti šeimose, jeigu jų tėvai ant kryžiaus būtų prikalę ne savo vaikų laimę, o dalį savo egoizmo. Regime kūdikius, kuriems nebuvo leista gimti, nes jų mirtis suaugusiesiems buvo patogesnė už jų gyvenimą, todėl jie buvo paaukoti ant savanaudiškumo ir nejautrumo aukuro.

MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (2)

Man gera miške. Medžiai žiūri susimąstę į dangų ir aš jiems nerūpiu. Tai teikia man laisvę būti tokiam, kokiam man gera būti.
Gražiai parašė poetė Giedrė. Augalų bent jau niekas neverčia šokti.
Tai apie laisvę, apie vienatvę.
JOLANTA SEREIKAITĖ

Pilkos infliacija

  Beveik nėra žiemos, ji dar neprasidėjo, o dangus, atrodo, griūva vis žemyn, kaip iš pasakos tam katinėliui ant uodegos, pilkas, sunkus tarsi miesto betono luitai. Nė kiek nepagražinu, bet bandau tą pilkumą prijaukinti, nors mano sąmonė, o labiausiai pasąmonė priešinasi, nenori pasinerti į tą priverstinę depresinę būseną, kuri ateina tarsi savaime; tu jos nenorėjai, ir še tau – sėlina…

ZETA

Danajai

Tuo tarpu mano draugas Konsulas rašė knygas bei laiškus savo pražuvusioms mylimosioms. Jau tuo metu, kai nebegaudavau iš jo jokių žinių, numaniau, kad nueina tik į „Vynoteką“, o ar pareina – jau nebežinojau. Vieną dieną visai netikėtai praeitis šmėstelėjo kaip varno sparnas.

MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (1)

Prieš 25 metus nutariau protingas pasidaryti. Voltaireʼas sakė, kad kiekvienam žmogui tokia kvailystė kada nors ateina į galvą. Žinojau ir seną kaip žmonija tiesą – sapere aude. Tai reiškia – nedrįsk būti protingas, nes tai tiesiausias kelias į beprotnamį. Pabandžiau ir viskas, kelio atgal nebėra.

KOSTAS POŠKUS

Filomena ir kiti

O dabar klausimas – kodėl šv. Filomena? Ką ji bendro turi su praeitimi ar ateitimi? Dabartimi? Gal todėl, kad rašant už lango nuolat skamba skardus, alytietiškas sodo kaimynės Filomenos balsas.

LAIMANTAS JONUŠYS

„Šiaurės Atėnų“ gimimas iš Atgimimo dvasios

Pirmo numerio pirmame puslapyje balto ploto viduryje puikavosi „Šiaurės Atėnų“ manifestas, liudijantis, kad anuometinį entuziazmą lydėjo patosas, bet teigta ir tai, kuo mažai kas galėjo abejoti: „Šiandien mes tikime: […] kad Europa neatskiriama nuo demokratijos, politinių ir pilietinių teisių, laisvo ir atsakingo žmogaus; kad Lietuva yra pasirengusi grįžti į Europą.“ Manifeste minėtas Milašius atsidūrė antro numerio pirmo puslapio antraštėje: „Oskaro Milašiaus Lietuva“; o trečiame numeryje atsiskleidė „Mikalojaus Vorobjovo Vilnius“.