LiteratūraEsė

AISTĖ VILIMĖ

Pa(si)keitimai

  Tėvas nuolat kartodavo, kad galėtų iš spekulianto tapti rašytoju ir žodžių mūšą pirkėjui paversti maloniu žodžių bangavimu skaitytojui, tik nerandąs laiko pirmajai knygai. Niekas iš namiškių tokia galimybe neabejojo: siužetų su originaliomis scenomis jo vaizduotė turėjo nuo laimę ir turtą kambario sienomis nešančių vorų iki loterijos bilieto, kuris, kaip koks senis Chotabyčius, senoje mūsų šeimos sodyboje (ten leidom visas…

DARIUS GIRČYS

Esė

Riomas dirbo korektoriumi spaustuvėje, uždirbo nedaug ir nenorėjo vaikų. Jam atrodė, kad nėštumas sudarko figūrą ir sunkina veido išraišką, nors jis niekada to Marianai nesakė. Mariana niekada jam nepasakojo apie savo patirtį su kitais vyrais, o Riomas tylėjo apie savąją. Riomas mokėjo daugybę aforizmų atmintinai ir kartais juos painiodavo su savomis mintimis.

EGLĖ MARIJA FRANK

Iš vienatvės epizodų

  Tą dieną nuo pat ryto keistai sopėjo nugarą, atsikėlusi atkragino galvą ir pajuto, kaip kasos galas švelniai palietė sėdmenis. Nakčiai visada pindavo kasą, pražilusias iki tauraus baltumo sruogas pirštais sugrėbusi į viršų, sunėrusi rankas už sprando, supindavo nežiūrėdama, o kas pusę metų kasą trumpindavo – nurėždavo aštriom žirklėm maždaug per sprindį. Buvo keista, kad dar jaunystėje jai pavydėdavo plaukų…

LAURA ŠVEDAITĖ

Laiškai hipokampui

Sėdėjome namo rūsyje. Vyko pilvo šokio pamoka. Staiga jos visos atsisuko į mane, o viena privėrė kambario duris.
– Laura, o ten, Europoj, prieš vestuves jūs galit kai ką daryti?
– Ką būtent?
– Na… Tai, ką tik po vestuvių galima daryti.
– Mylėtis?
EGLĖ MIKULSKAITĖ

Poetinis netikrumas

  Dramblotai, siūbuodama į šalis, lekiu Laisvės alėja. Kaip visad, atidžiai seku ir žemę – labiau ne todėl, kad esu tipiška intravertė, nebijanti tik savų batų, o todėl, kad kojos nuolat nustebina. Jei neužkliūsi už grindinio, tai dažnai bent jau įsispirsi į kitą batą, šviesiomis, kūno spalvos pėdkelnėmis aptemptą blauzdą arba sugurinsi abiejų batelių snukučius. Tiesi trajektorija – taip pat…

MIKALOJUS VILUTIS

Nematomas menas

Kada aš matau Jėzų, viduramžių menininkų iškaltą iš akmens, aš tikiu jų tikėjimu. Viduramžių mozaikos ne gražius kūnus, su kuriais norisi ištvirkauti, bet patį dievišką grožį vaizdavo. Man tai yra gražiausias menas.

-pk-

Objektyvumas

  Kadangi Vilniuje per pastaruosius du mėnesius plačiai nuskambėjo bent dvidešimties žmonių dingimo be žinios istorijos, visi išgyvena šiokią tokią įtampą. Mano paties žiniomis, šios istorijos vienaip ar kitaip susijusios su vadinamojo „romų taboro“ teritorija ir galbūt dėl šios priežasties policija vengia platesnių ir išsamesnių komentarų. Galbūt pareigūnai jaučia spaudimą nekurstyti socialinės įtampos, o galbūt nėra visiškai tikri, ar iš…

JUSTINA TRILUPAITYTĖ

Nes mes visi iš Vasaros 5

Negaliu pasakoti šios istorijos nuosekliai, nes kai kuriais laikotarpiais buvau taip stipriai paveikta psichozės, kad atmenu tik istorijų nuotrupas iš paskirų gulėjimų psichiatrijos ligoninėse. Welcome to my world!

RŪTA JAKUTYTĖ

Šiek tiek apie gyvenimą angelų mieste

Šitoj organizacijoj aplink nuolat laksto merginos su telefonais ir taria nesuprantamus lenkiškus žodžius, o kai to nedaro, tai per atdarus kambarius vienos kitoms rėkauja juokelius, iš kurių mano sąmonę pasiekia tik pavieniai kurwa ir pasigirsti netrunkantys juoko purtuliai.

MIKALOJUS VILUTIS

Eduardas Juchnevičius

Šiais metais išleistas jo kūrybos albumas. Gražu yra, kai menininko albumą žmonės išleidžia po jo mirties. Kai dailininkas pats išleidžia savo albumą, tai sau pačiam. Kai kiti žmonės išleidžia dailininko albumą, tai irgi sau. Vadinasi, dailininko menas reikalingas ir jiems.