LiteratūraEsė

EGLĖ FRANK

Nemirti pačiam

Nieko neveikimo baimė dar neatsiradusi tarp populiarių diagnozių, kurias dabar, kaip ir breketus, madinga nešioti ir vaikams, ir suaugusiesiems. Nejučiom prisimenu Axelio Munthės „Knygą apie San Mikelę“ ir išganingąjį „kolitą“ – kuris būdavo nustatomas ligų ieškančioms damoms nuraminti.

JUSTINA ŠUMILOVA

Autotanatografija: kaip galime kalbėti apie savo ir kitų mirtį

Autotanatografija – tai rašymas apie savo mirtį. Autotanatografija pabrėžia, kad savęs suvokimas neatskiriamas nuo mirtingumo. Šis rašymo būdas apima mirties artumo patirtis, kitų mirtis ir metaforines mirtis.

MARIJA AURELIJA POTAŠENKO

Liuksas kaip Liuksas

Kalbant vaizdingiau, Europos Parlamentas Briuselyje – restoranas, o Liuksemburgas – restorano virtuvė, kur nudirbami visi darbai, kurie paskui patiekiami Briuselyje ir per plenarinius posėdžius Strasbūre.

UGNĖ RAŽINSKAITĖ

Kaip aš susipažinau su savo protėviais

Jeigu žmogus man labai patinka, nubraižau jam giminės medį. Dar niekas dėl to nenuliūdo.
Yra pačių įvairiausių būdų. Kvadratėliai, apskritimai, teksto debesėliai, medžio šakų pynės, arabeskos, griežti šablonai.
„Aš“ – viršuje, apačioje, šone.

EGLĖ KAZAZAJEVAITĖ

Pokštų Poškus

Ar menotyrininkas gali būti menininku? Ar menininkas gali būti menotyrininku? Kiekvieną kartą nuėjusi į dailėtyrininkų studentų kabinetą Vilniaus dailės akademijoje ant smaigstomos lentos pamatau plakatą, nupieštą ant rudo kartono.

SARA POISSON

Kraujas

Jei kas mane, vaiką, paklausdavo, kur dirba mano mama, galėdavau sužibėti kaip įdomi būtybė. Atrodžiau ypatinga pati sau. Dėl mamos profesijos ir darbovietės pažinojau ribą, kurios patyrimas buvo dovanotas toli gražu ne kiekvienam. Mačiau daug kraujo.

KASPARAS POCIUS

Dream-machine / sapnų mašina

Sapnų mašina atsiranda ten, kur kadaise gyvavo geismo mašina. Ne visai ten, visai ne ten. Geismas verčia sakyti „taip“, bet pasąmonėje yra ir negatyvus laukas, jis verčia žiūrėti į besišypsančiąją ir pasakyti jai „ne“.

GABIJA PLUKĖ

Laikas yra penki šimtai draugų

Kvapams ir laikui lendant pro skyles, šią savaitę žinau tiek: kad meilė kaupiasi aplink širdį, kiti jausmai – aplink kepenis. Laikas slypi kvapuose iš praeities, apdulkėjusiose kasetėse ir rankų kauluose, kažkur po mirties. Kartais prasibrauna ir giliau, bet ten jį apglėbia nenumaldomas žemės slėgis.

AUŠRA KUNDROTAITĖ

Iš apstybės širdies

Prie krikščionybės, be kitų sunkiau permanomų dalykų, tave iš naujo patraukė suopratis, kad krikščionybė yra apstybės religija, iki pašaknių persmelkta meilei būdingo paradoksalumo: kuo daugiau duodi – tuo daugiau turi.

EGLĖ FRANK

Duonos šventinimas

Sena močiutės maldaknygė tebedvelkia smilkalais, tarp lapų vietoj žymeklių – baltų nėrinių atraižos. Močiutė siūdavo bažnytinius rūbus, siuvinėdavo juos karoliukais ir blizgučiais. Iš jos parsiveždavau medžiagų atraižų savo lėlių suknelėms. Tėvo būgštavimas, kad tapsiu davatka kaip močiutė, nepasitvirtino. Bet išsaugojau visas jos maldaknyges ir rožančius.