LiteratūraEsė

MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (28)

Jeigu žmogus būna savim ir myli save tokį, koks jis yra, tai ir žmonės jį tokį myli. Patenkintu savim ir kiti patenkinti. Jeigu žmogus galvoja: kodėl aš esu ne tas, kurį visi myli, pabandysiu būti juo ir elgsiuos taip, kaip elgiasi jis, toks žmogus apsimeta. Kitiems nemalonu su juo bendrauti. Jie žiūri į jį su pajuoka. Būk savo vietoj.

VALDA URBELYTĖ

Įvadas į miestą

Grįžau į savo didįjį ankštąjį miestą ir siaurą darbo rutiną. Keista, kai pagalvoju, kad tokiame milžiniškame mieste (Londone) taip aiškiai juntamas nuolatinis ankštumas. Miestas didelis, o asmeninės erdvės mažai. Žmonės atidžiai ja rūpinasi, bet daro tą nepastebimai, kad nepasirodytų kitiems priešiški. Kasryt metro stotyje sutinku tuos pačius žmones – jie sėda į tą patį 7:51 via Bank traukinį.

LAURYNAS KATKUS

Vysbadeno muziejus. Raportas

Pasirodo, secesija yra kur kas daugiau nei tie patys rosečiai ir klimtai. Kiek priregėta vaizdų – kelias į rojų, egzekucija (mirtis moteris su kalaviju pro juodųjų gulbių pulką siauru liepteliu į tamsą lydi vyrą užrištomis akimis), mirtis (vyras) raudonu apsiaustu kalbasi su moterim, mirties salos su valtimis ir kiparisais…

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Apolas

Iš tremties grįžusį, suluošintą, galop saugumui pasidavusį kaimyną lietuvį virš galvos turėjau ir aš. Jo vietoj dabar gyvena prieš keletą metų dar atrodęs visai šauniai – visuomet pasitempęs, su ūseliais, švarus, su „telniaška“ ir nedylančia odine striuke bei kepe – toks Valius. Buvo ir žmona, darbų mokytoja, bet, ilgai kentusi darbą praradusio Valiaus girtavimą bei smurtą, sunkiai susirgo ir mirė. Tiesa, Valius žmonos ilgai gedėjo.

MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (27)

Žmogaus kūnas yra kaip butelis. Vienuose buteliuose degtinė, kituose vynas, trečiuose limonadas, o dar kiti tušti, bet labai gražūs.

MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (26)

Nutapiau „rėkiantį“ 75 × 60 cm paveikslą ir pastačiau ant sofos atlošo. Susirinko žmonės. Nė vienas iš jų nepastebėjo mano paveikslo. Kitą kartą ant atlošo padėjau sauso raudonojo vyno butelį. Atėjusieji pamatė vyno butelį ir krykštė iš džiaugsmo. O man širdį skaudėjo.

MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (25)

Tie nuostabūs žmonės, kurių misija šiame gyvenime yra rūpintis kitais, puola prie manęs kaip musės prie medaus.
– Ne prie medaus, Mikalojau, musės puola.
JUOZAS ŠIKŠNELIS

Iš žiemos paistaliojimų

Norint skristi reikia sparnų, turint sparnus, patartina patikrinti, ar jie, kaip Ikaro, nėra sutvirtinti vašku. Kas atsitiko Ikarui, daugeliui mūsų žinoma iš mokyklos laikų.
Laimingi skrenda be sparnų, o nelaimingi sliūkina sparnus vilkdami purvina žeme.
MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (24)

– Pomidoras yra.
– Iš kur žinai?
– Aš jį matau.
– Tai ir sakyk – „aš matau pomidorą“, o ne „jis yra“.
VYGANDAS RAČKAITIS

Sengirės parabolės. Pavasaris

Pavasaris – beržų prisikėlimas. Pridėk delną prie beržo kamieno ir pajausk, kaip tvinksi žemės syvai, kaip veržiasi ir plūsta sula į medžio šakas, į padangėn išbėgusią viršūnę, į kiekvieną su saulės spinduliu susitinkantį pumpurą.