LiteratūraEsė

MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (20)

Sau pačiam aš esu labai įdomus žmogus. Tai didžiausia sėkmė mano gyvenime.
Man nenuobodu vienam.
ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS

Apie (mano) skaitymą

Utagawa Kuniyoshi. Keisti ir nuostabūs laimės vėžliai. 1847–1852

Kai imuosi ką nors skaityti, pirmučiausia, savaime suprantama, išvystu raides. Todėl protarpiais prisimenu kadaise Gintaro B. parašytus maždaug tokius žodžius: kai senovės lietuviai pirmą sykį pamatė raštą, jie jokiu būdu neįstengė suvokti, kaip kvaili ženkleliai gali perteikti protingą mintį… Pasirodo, gali. Kadangi pajėgiu skaityti trimis kalbomis, tai, atsivertęs, pavyzdžiui, atsitiktinai pasičiuptos knygos puslapį ir metęs žvilgsnį į tuos kvailus ženklelius, sugebu, net neskaitydamas iš jų sudarytų žodžių, daugmaž sumoti, kokia kalba parašytas tekstas.

MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (19)

Dieną, naktį, sapnuose, prie vaišių stalo, tualete… visur visur rašau savo protingavimus.
Susišnekėti su manim nebeįmanoma:
– A? Kas? Kur? Kada? Ką?
Tokie dabar mano atsakymai į klausimus.
MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (18)

Visą gyvenimą žinojau, kad mirsiu, bet nesuvokiau to. Mirtis man buvo bereikšmis žodis. Toli ji buvo. Dabar mirtis šalia, jaučiu ją. Gyvenu dabar didelėje mirties baimėje. Kenčiu. Kančia apvalo. Švarus prieš Dievą stosiu.

RŪTA JAKUTYTĖ

Palaida upė

Lauke tyliai sudunda metro, gabenantis paskutines linksmybių ištroškusias širdis ir kūnus į Warschauer Strasse. Ten ne tik vakarėlių liūtai, tigrinėmis kelnėmis ir mėlynais dredais prieš kasdienybę kovojantys vokiečiai, bet ir Europos užkariautojai iš tokių mažų svajoklių valstybių kaip maniškė, geriantys didelio miesto šviesas, istorinių bažnyčių kupolus…

GRĖTĖ ŠMITAITĖ

Sąryšiai

Prasidėjus pandemijai mano planuoti darbai buvo atšaukti. Paskambinau į kavinę, norėdama dirbti padavėja. Dar nepradėjus dirbti kavinę uždarė. Su mama, kuriai reikėjo baigti knygą, išvažiavome į negyvenamą sodybą. Be galo norėjau dirbti, tačiau buvau pamiršusi, kaip tai daryti vienai, būnant vis toje pačioje erdvėje. Gegužės pradžioje tėčio sukastame darže ėmiau barstyti sėklas.

MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (17)

Skaitydamas knygas žmogus nepasidaro nei intelektualesnis, nei protingesnis. Bet knygos gali pažadinti jame miegančias mintis, jeigu jos yra.

PATRICIJA GUDEIKAITĖ

mažosios psichozės

Keisčiausios vaizdinės haliucinacijos – vorai, katės ir René Magritte’o juodus katiliukus dėvintys vyrai. Balsai galvoje rėkia: „Jie nužudys tave.“ Tąkart mėnesį neišėjau iš namų, nes bijojau, kad mane seka. Jausti, kad tave kažkas seka, yra itin keistas jausmas: man atrodė, kad jeigu išeisiu iš namų, mane nužudys.

MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (16)

Progresas išvaduos mus nuo darbo ir mes visi tapsim menininkais ir žiūrėsim į žvaigždes. Kažin. Dažniausiai išvaduotieji žiūri į televizorių.

ANGELINA LAPINSKAITĖ

Išsisek(s)tinti

Cukraus vatos kojomis šliaužiu bijodama atsiremti į kambario sienas, menančias aistrą. Nukūnėjau – nevalgau, nesiprausiu, vilkiu tuos pačius drabužius. Esu blyškesnė už šešėlį, bet pasiruošusi plėstis, vos šviesa pasisuks tinkamu kampu. Laukiu kaip sprinteris prie starto linijos, kaip vaikai besibaigiant pamokai.