LiteratūraEsė
Mėlynasis banginis
Kai vieną dieną išvyksiu iš Australijos, žinau, kurį adresą išsivešiu. Dvejus metus gyvenau ant vandenyno kranto, bet iki šiol sapnuoju potvynius. Sapnuoju ir cunamius, atplūstančius kaip mirtis – be perspėjimo, pasiglemžiančius pakrantės suoliukus, automobilius, kūdikių vežimėlius ir spalvotais megztukais apvilktus šunis. Dvejus metus užmigdavau sūpuojama vandenyno gausmo, neišverčiamo, nepaaiškinamo, gražiausio iš visų kalbų. Persikrausčiau į priemiestį šalia vandenyno ieškodama tylos…
Naujamiestis
Bet grįžkime prie etimologijos. Esmė ta, kad Vilniuje yra dar keli Naujamiesčio „konkurentai“ – bent jau toponimikos požiūriu, nes ne taip toli nuo Naujamiesčio turime Naujininkus (Nowy Świat, Новый Свет – tad turėtų būti „Naujasis pasaulis“), o kiek toliau – Naująją Vilnią (savotiškos pretenzijos būti Naujuoju Vilniumi, „naujuoju miestu“ apraišką).
Flyover country
Dažnas iš mūsų dar prisimena savo pirmąsias keliones autobusais į Vakarus praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje su namie keptais sausainiais ir suteptais sumuštiniais. Tada tiek istoriškai, tiek kultūriškai, na ir pagaliau – geografiškai artima Lenkija pasirodydavo kaip privaloma neišvengiamybė, kurią reikia kuo greičiau pervažiuoti pakeliui į vokietijas, olandijas irgi prancūzijas – tas gerąsias labiau siekiamo užsienio šalis. Sustoti vis…
Plunksna
Jau kelinta savaitė mėtosi ant mano dirbtuvės grindų, ryte ją randu vis kitose vietose – ne be katės vardu Drozofila (pavadinta taip dėl judraus ir smalsaus būdo) pastangų. Įtariu, kad plunksna trofėjinė, išpešta iš kažkurio įkyriai burkuojančio, pastogėje būstą susiradusio balandžio sparno ar uodegos. Tvoskiančio karščio dienomis katė, retkarčiais pakeisdama dislokacijos vietą, drybso lyg šlapias grindims plauti skirtas skuduras.…
Morituri te salutant
Stebėdamas adrenalino prisodrintame chaose skęstančius pasirodymus nejučiom pradedi galvoti, kad ispanai savo archetipinio gyvūno bijo tiek pat, kiek juo žavisi. Bulius, nuo seniausių laikų dalyvaudamas ritualuose ir kovose, įaugo į jų sąmonę ir pasąmonę. Su šia nepaprasta jėga ir mirtinu pavojumi reikia vėl ir vėl susiremti.
Kaip būti lietuve
Kaip būti lietuve, klausiu grįždama prie vasaros skaitinių ir įvykių, kurie nenugrimzta užmarštin, neiškrenta pro rėčio skyles ir sunkiais akmenimis lieka jo dugne. Savaip, norisi atsakyti. Bet ką tie per vasarą rėtyje užsilikę akmenys sako man? Jie šaukia dusliais balsais – aš negaliu būti lietuvė taip, kaip noriu ja būti. Mano lietuviškumas turi atitikti šabloną, kriterijus – kitaip aš…
Visai įdomios istorijos
Lauko kepsnių eksperto vadovas Nr. …
Šie metai pilni mums brangių jubiliejų, o dar pilnesni patoso, netgi pompastikos kupinų jų paminėjimų. Ir čia aš nesišaipau: jubiliejai iš tikro brangūs, o paminėjimų perėjimai nuo iškilmingumo iki sacharininio saldumo priklauso nuo organizatorių (įtariu, kad dauguma jų yra reklamos specialistai, kuriems dzin, ką reklamuoti, kad tik būtų sumokama) suvokimo. Taigi, gerai suvokdamas švenčių reikalingumą ir būtinumą, žavėdamasis jų…
Chimerizmas
Man patiko Jurgos akys. Tokios gilios, protingos, apvestos juodu pieštuku ir liūdnos. Šiandien Jurga dar kartą pralaimėjo. Ji prabudo ir suprato, kad šviesa ne tokia, kokia turėjo būti. O tada staiga prasidėjo problemos – ji nenorėjo keltis, praustis, valgyti, šukuotis ir eiti į universitetą. O kam? Namų darbai, ar kaip juos ten vadina studentai, vis tiek nepadaryti. Ilgai kurtos…
„Gustoniai“ Gustoniuose
Šalia mūsų, prie rugių lauko išsitiesusios kompanijos, prisėdęs vietinis Gustonių kaimo gyventojas pasakoja apie Mūšos upės aukas. Skendimo arba jam priešingas – kvėpavimo motyvas čia pat rimuojasi su renginio meniu: priešais, prie puodų, zuja moterys, katiluose kunkuliuoja skirtingų įdarų virtiniai – su varške, bulvėmis ir smulkintais plaučiais. Viršuje sklando dronas ir gandras, į jų regos lauką patenka ir ryškiaspalviais…
