LiteratūraEsė

EVALDAS GALVANAUSKAS

Morituri te salutant

Stebėdamas adrenalino prisodrintame chaose skęstančius pasirodymus nejučiom pradedi galvoti, kad ispanai savo archetipinio gyvūno bijo tiek pat, kiek juo žavisi. Bulius, nuo seniausių laikų dalyvaudamas ritualuose ir kovose, įaugo į jų sąmonę ir pasąmonę. Su šia nepaprasta jėga ir mirtinu pavojumi reikia vėl ir vėl susiremti.

MARIJA ANTANAVIČIŪTĖ

Kaip būti lietuve

  Kaip būti lietuve, klausiu grįždama prie vasaros skaitinių ir įvykių, kurie nenugrimzta užmarštin, neiškrenta pro rėčio skyles ir sunkiais akmenimis lieka jo dugne. Savaip, norisi atsakyti. Bet ką tie per vasarą rėtyje užsilikę akmenys sako man? Jie šaukia dusliais balsais – aš negaliu būti lietuvė taip, kaip noriu ja būti. Mano lietuviškumas turi atitikti šabloną, kriterijus – kitaip aš…

LAURA ŠVEDAITĖ

Visai įdomios istorijos

– Saša, otkroi žopu i spoi.
Saša visas išraudo. Kiti sukluso. Aš, nujausdama, kas įvyko, mandagiai atsisveikinau, ėjau valytis dantų ir miegoti.
Visada maniau, kad žopa yra „burna“. Įdomu, kodėl.
KOSTAS POŠKUS

Lauko kepsnių eksperto vadovas Nr. …

  Šie metai pilni mums brangių jubiliejų, o dar pilnesni patoso, netgi pompastikos kupinų jų paminėjimų. Ir čia aš nesišaipau: jubiliejai iš tikro brangūs, o paminėjimų perėjimai nuo iškilmingumo iki sacharininio saldumo priklauso nuo organizatorių (įtariu, kad dauguma jų yra reklamos specialistai, kuriems dzin, ką reklamuoti, kad tik būtų sumokama) suvokimo. Taigi, gerai suvokdamas švenčių reikalingumą ir būtinumą, žavėdamasis jų…

KRISTINA TAMULEVIČIŪTĖ

Chimerizmas

  Man patiko Jurgos akys. Tokios gilios, protingos, apvestos juodu pieštuku ir liūdnos. Šiandien Jurga dar kartą pralaimėjo. Ji prabudo ir suprato, kad šviesa ne tokia, kokia turėjo būti. O tada staiga prasidėjo problemos – ji nenorėjo keltis, praustis, valgyti, šukuotis ir eiti į universitetą. O kam? Namų darbai, ar kaip juos ten vadina studentai, vis tiek nepadaryti. Ilgai kurtos…

VAIVA GRAINYTĖ

„Gustoniai“ Gustoniuose

  Šalia mūsų, prie rugių lauko išsitiesusios kompanijos, prisėdęs vietinis Gustonių kaimo gyventojas pasakoja apie Mūšos upės aukas. Skendimo arba jam priešingas – kvėpavimo motyvas čia pat rimuojasi su renginio meniu: priešais, prie puodų, zuja moterys, katiluose kunkuliuoja skirtingų įdarų virtiniai – su varške, bulvėmis ir smulkintais plaučiais. Viršuje sklando dronas ir gandras, į jų regos lauką patenka ir ryškiaspalviais…

ANDRIUS MARTINKUS

Paštas (KLC). Iš skirstytojo perspektyvos

Asmeniškai aš jaučiuosi dėkingas Lietuvos paštui ir KLC. Pirmą kartą per pastaruosius aštuonerius metus vasarą pasitikome be skolų už šildymą. Išvalėme virusus iš kompiuterio. Nusipirkome šaldytuvą.

KRISTINA TAMULEVIČIŪTĖ

Plaukai

  Pavasaris čirpa. Laikas, kai pradeda lįsti žolės, kai reikia genėti medžius. Sode, gėlyno pašonėje, darbuojasi senelis su vaiku. Senelis pirštinėtose rankose laiko didžiulį karpymo įrankį, žirklėmis tai pavadinti negrabu, vaikas laksto pievoje. Jam pusantrų metų, jis didelis ir apvalainas, pečius kutena šviesios garbanos. Laimingas vaikas, tik labai aktyvus, viską nori patirti. Vienas tų, kuriuos tėvai nuolatos turi laikyti už…

-vu-

Fragmentai (IX)

  Po muziejaus susitikome su Werneriu pavakarieniauti. Pastebėjau, kad kai mudu nesiliečiame, jis visiškai nutolsta, mudu tampam netgi vargiai pažįstami. Jo dėmesys išsisklaido į aplinką šokinėdamas nuo vienos detalės prie kitos. O gal jis jau norėjo likti vienas. Tačiau grįžę iki vėlumos voliojomės lovoje nieko neveikdami, jaukiai kuždėdamiesi. Jis kalbėjo prancūziškai. Be to, ką nors sakydamas, imituodavo toną ir tartį,…

RŪTA JAKUTYTĖ

Alkoholikas

  Pirmą gyvenimo kartu savaitę maniau, kad Kuba greit nusibaigs. Jo kambary buteliais buvo nukloti ne tik apgliaumiję į vieną sustumti trys kavos staliukai, komodos su virstančiais nešvariais rūbais (neįsivaizduoju, kaip jis išgaudavo tokios rūšies nešvarą, itin specifinė tekstūra), bet ir grindys bei lova, kurioje ilgą laiką su patalyne kovojęs riteris gulėdavo veidu į tuščią picos pakuotę ar į komiksų…