LiteratūraEsė
Fragmentai (III)
Pirma diena darbe po atostogų. Aiškus jausmas, kad atostogos pasibaigė. Aš jau ir namo norėjau. Tačiau grįžusi kelinta naktis iš eilės pabundu išsigandusi, kad likau ten, sapnuoju, kad tebesu saloje, tarsi ten būtų likusi dalis manęs. Toji dalis ilgisi keliauti į Ano Merą. Į Ano Merą buvau nukakusi. Pėsčiomis, žinoma, ten kokie penki kilometrai per kalvas. Tikros wuthering heights…
Oda, kurioje gyvenu, arba Nesiurreali anoreksija
Rašyti apie kūną. Anoreksijos patirtis. Taip labai norėjau, taip ilgai delsiau. Į rankas užklydo recenzuoti pasirinkta knyga – „Iššvaistytas gyvenimas“. Apie moterį, sutvėrusią namus iš neapykantos sau rąstigalių. Ilgi metai bulimijos ir anoreksijos. Jos istorija. Ir tiek daug, tiek daug artimumo. Intymumų kryžminimasis. Supratau, kad ir aš savo istoriją pradėsiu nuo pradžių. Anoreksija bus, pažadu. Žinojimas, kad jau laikas.…
Arieli, skraidyk!
Karste ji atrodė netikėtai gražiai. Seniai nebuvau mačiusi tokios… sveikos? Oda išsilygino. Kakta švietė, lygi ir spindinti. Lempų šviesoje spinduliavo pudros granulės. Lūpos buvo rausvos, o ji visa padabinta melsvu nėriniuotu karalienės rūbu iš pigios blizgančios medžiagos. Iš tiesų ji nekentė tos spalvos.
Stebuklas
Skeptiškai žiūrintiems į stebuklą jau kuris laikas rekomenduoju perskaityti amerikiečių hipnoterapeuto Michaelo Newtono knygas „Sielų kelionės“ ir „Gyvenimas tarp gyvenimų“. Jose dialogo forma su jį aplankiusiais klientais jis kalba apie šio ir ano pasaulio ryšius.
Amerikãniki agora
Dar pirmą darbo dieną, praėjus vos valandai, supratau, kad čia galiu išprotėti. Nauji pasauliai ir jų užkariavimas – ne skystakiaušiams. Po dviejų valandų, daugiausia praleistų vaikštant pirmyn atgal ir braukant per ankštai sukabintus drabužius, pažvelgusi į pirštus krūptelėjau – juodi kaip anglis.
Pa(si)keitimai
Tėvas nuolat kartodavo, kad galėtų iš spekulianto tapti rašytoju ir žodžių mūšą pirkėjui paversti maloniu žodžių bangavimu skaitytojui, tik nerandąs laiko pirmajai knygai. Niekas iš namiškių tokia galimybe neabejojo: siužetų su originaliomis scenomis jo vaizduotė turėjo nuo laimę ir turtą kambario sienomis nešančių vorų iki loterijos bilieto, kuris, kaip koks senis Chotabyčius, senoje mūsų šeimos sodyboje (ten leidom visas…
Esė
Riomas dirbo korektoriumi spaustuvėje, uždirbo nedaug ir nenorėjo vaikų. Jam atrodė, kad nėštumas sudarko figūrą ir sunkina veido išraišką, nors jis niekada to Marianai nesakė. Mariana niekada jam nepasakojo apie savo patirtį su kitais vyrais, o Riomas tylėjo apie savąją. Riomas mokėjo daugybę aforizmų atmintinai ir kartais juos painiodavo su savomis mintimis.
Iš vienatvės epizodų
Tą dieną nuo pat ryto keistai sopėjo nugarą, atsikėlusi atkragino galvą ir pajuto, kaip kasos galas švelniai palietė sėdmenis. Nakčiai visada pindavo kasą, pražilusias iki tauraus baltumo sruogas pirštais sugrėbusi į viršų, sunėrusi rankas už sprando, supindavo nežiūrėdama, o kas pusę metų kasą trumpindavo – nurėždavo aštriom žirklėm maždaug per sprindį. Buvo keista, kad dar jaunystėje jai pavydėdavo plaukų…
Laiškai hipokampui
Poetinis netikrumas
Dramblotai, siūbuodama į šalis, lekiu Laisvės alėja. Kaip visad, atidžiai seku ir žemę – labiau ne todėl, kad esu tipiška intravertė, nebijanti tik savų batų, o todėl, kad kojos nuolat nustebina. Jei neužkliūsi už grindinio, tai dažnai bent jau įsispirsi į kitą batą, šviesiomis, kūno spalvos pėdkelnėmis aptemptą blauzdą arba sugurinsi abiejų batelių snukučius. Tiesi trajektorija – taip pat…
