LiteratūraProza
Miegančioji
Jos čia būti neturėjo ir negalėjo, bet va štai yra, miega, kaip ta ten miegančioji iš Charlesʼio Perrault pasakos, miega malūnsparnio poza, nors veikiausiai tai tik fantomas: miega ji, o sapnuoju aš. O gal tai mano paties dalis, mano vidinė moteris, jas juk visi turim, sugebėjusi iš pasąmonės persikelti ant paklodžių? Iš mano svajonių ir fobijų, iš švento Petro raktų skylučių ir pačios grafomaniškiausios poezijos, nes visos moterys iš ten, net vidinės. Tik suplok delnais ir ji išsisklaidys, iš jos liks tik tarpai tarp protonų ir neutronų.
Aš, laukiančioji
Ne. Nedelsiau. Viskuo pasirūpinau iš vakaro. Paprašiau Vinco, savo vyro, kitą dieną, prieš išeinant į darbą, patiekti man į lovą pusryčius. Du keptus kiaušinius ir vieną gintaro spalvos skrebutį, pagardintą kaimišku sviestu. Tryniai turi būti skysti, bet nepratrūkti ir neištekėti, perkeliant kiaušinius iš keptuvės į lėkštę. Prisakiau, kad naudotų naują, itin ploną, medinę mentelę, kurią pirkau praėjusį savaitgalį Kaziuko…
Tokia tvarka
Pirmadienį pabudęs kėlėsi ir šuoliavo į tualetą, šuoliavo į virtuvę ant kairės, į miegamąjį ant dešinės kojos, grįžo šuoliuodamas pakaitomis ant kairės ir dešinės. Pirmadienis – tai tokia diena, kai privaloma gerai savaitgalį pailsėjus rimtai imtis darbų ir be perstojo šokinėti. Tokia tvarka. Antradienį privaloma vaikščioti pašokant kas antrą žingsnį aukštyn, trečiadienį – kas trečią, ketvirtadienį – kas ketvirtą, penktadienį…
Vilnuvijus
Sklaidydamas vokiškus Pirmojo pasaulinio karo laikų Vilniaus ir Vilniaus krašto gyventojų surašymo duomenis supratau, kad „tuteišas (-a)“ yra nepalyginti rimtesnis istorinis terminas, nei man atrodė jaunystės laikais. Sakau tai be vilnietiško sarkazmo.
Galvoje jokio adreso
Einantys pinigų pasisemti daug žada. Pasisėmę ištirpsta. Kaip ir jų pažadai. Kaip maišomi pinigai. Kaip cukrus arbatoje. Kas taupo, tas turi. Daug pinigų turintys gyvena už aukštų mūrinių, metalinių, betoninių, spygliuotų tvorų ir mėgaujasi gausa. Mažai turintys tvorai nesukrapšto, džiaugiasi laisve pinigus rinkti ir tirpdyti bet kur po saule.
Įvaikinti
Buvo mane įsidėmėjęs tiek pat, kiek visus kitus kaimynus, kitaip tariant, visiškai neįsidėmėjęs, todėl kai pirmą kartą paskambinau į duris ir paprašiau paskolinti man visiškai nereikalingos druskos, net nežinojo, kam atsako, kad tokio daikto neturi. Kitus kartus paaiškino, kad nevartoja ir pieno, aliejaus, cukraus, miltų, dar kažkokių man visiškai nereikalingų dalykų, kurių atėjau pasiskolinti, o galiausiai pasakė, kad iš…
Jaučio širdys
O dabar čia, jos mergaitės kambary, nakvos jo vaikas, ir viskas bus pradvisę jo kvapu – šlykščiu jai nemielo vaiko kvapu, niekada nesistebėjo, kad žvėrys aptikę dažnai papjauna svetimus jauniklius, todėl, jam išvažiavus, išsitrauks vonelę su valikliais, skrupulingai užsitemps gumines pirštines – ir šveis šveis, ištisą pusdienį, kiekvieną kambario centimetrą, trins, tarsi norėdama nutrinti bet kokį to vaiko buvimo pėdsaką, mintyse įsivaizduodama, kad ištrina jį visam laikui.
Seni, davai, išsigelbėjam
Pro jau minėtą darželį sykį ėjau vakare. Tėvai važiavo pasiimti vaikų. Iš vienos mašinos išlipo be galo orus ponulis. Veide išraiška „esu labai svarbus“. Ėjo darželio kiemu įėjimo link. Pro šalį bėgo du vaikiukai. Vienas bėgdamas klausia: „Kas čia toks?“ Kitas nesustodamas atsako: „Kažkoks šikalas.“ Tai buvo stebuklas matyti, kaip subliūško visas orumas ir vertė.
Taip gimsta demonai
– Apie ką dabar norėtum pakalbėti? – susirūpinęs paklausė sugėrovas. Buvo dar tik vidurdienis, bet mes jau buvome spėję ganėtinai nusigerti pigiu alumi. Mačiau ant sugėrovo kaktos prakaito lašus, palengva sruvenančius smilkinių link. Visa ši aludė dvokė prakaitu ir troškiu oru. Langai buvo stipriai priveržti varžtais, tad jų negalėjai atidaryti. Atrodė, kad mes plaukiojame tamsioje tiršto oro masėje lyg…
Pabėgusio briedžio metas
Vienu metu atrodė, kad sustabdyti mašinos nespės, staigiai suks vairą ir vietoj stabdžių per klaidą spausdama greičio pedalą iš visų jėgų rėšis į seną šimtametę pušį. Kai jos siūruodavo miške, atrodydavo, lyg kažkas dejuoja – iš tiesiog nežemiško visa apimančio ilgesio; žvėris ar žmogus, nesupaisysi.
