Paveldas
Charleso H. Longo prigimtinė artikuliacija
„Duke’as yra viščiuko šūdas! Buliaus šūdas – amerikietiškas būdas užsidirbti pinigų – universitetas apsimeta, kad yra intelektualiai sąžiningas. Juk kurti prasmę prilygsta uždirbti pinigus. Harvardas – jankių verslininkų konglomeratas, bet jie nekalba tarpusavyje. Juodaodžiai yra žmonės, o ne politiniai robotai.“
Išblaškytieji Skučiškės Baltūsiai
Birželio 15-ąją sueis lygiai aštuoniasdešimt metų, kai į Lietuvos teritoriją įvažiavo Tarybų Sąjungos tankai. Su metais vis mažėja tai savomis akimis regėjusių liudininkų, tačiau turbūt retas kuris nėra girdėjęs tėvų, senelių ar kitų vyresnių giminaičių pasakojimų apie tragiškus lietuvių tautai įvykius.
Vinco Kudirkos klėtelės saugotojas mokytojas Stasys Ankevičius
Neseniai sukako 115 metų, kai 1905 m. balandžio 25 d. Vilkaviškio apskrities Kybartų valsčiaus Stanaičių kaime Juozo ir Elžbietos Ankevičių šeimoje gimė būsimasis mokytojas, kraštotyrininkas, muziejininkas, muzikantas, daktaro Vinco Kudirkos klėtelės saugotojas Stasys Ankevičius (1905–2002). 1910 m. gausi, šešiavaikė, šeima apsigyveno Šakių apskrities Būblelių valsčiaus Jančių kaime. Kitais metais mirus tėvui (vyriausiajam vaikui tuomet buvo 16 metų, jauniausiam nebuvo…
Nepažinta kultūros istorikė Elinor Gadon
Prieš dvejus metus gegužės 8 d. mirusi mūsų, lietuvių, deja, beveik nepažinta litvakų kilmės kultūros istorikė Elinor Weiner Gadon (1925–2018) – viena žymiausių pasaulyje Motinos Deivės tradicijos tyrinėtojų, savaip tęsusi archeomitologijos pradininkės Marijos Gimbutienės (1921–1994) tyrimus.
Ledynmetis: Žemė kaip motina
Vėlyvasis paleolitas (apie 35 000–9 000 m. pr. Kr.) buvo „revoliucinis“ laikotarpis žmogaus evoliucijoje. Įvyko virtualus simbolinio elgesio sprogimas. Ledynmečio žmogus buvo visiškai išsivystęs, panašus į mus, gebančius kalbėti ir suprasti simboliais pagrįstą kalbą bei įkurti bendruomenes, turinčias bendras normas ir vertybes.
Antikinės keramikos glazūra terra sigillata ir jos atgaminimas
Daugelis muziejų lankytojų yra matę senovės graikų, etruskų ir romėnų keramikos dirbinių. Jie padengti ne stikline, bet iš molio padaryta glazūra. Kadangi primena lako blizgesį, ji buvo vadinama graikiškuoju laku. Šios glazūros storis yra apie du mikronus, tai yra dvi tūkstantosios milimetro dalys. Žlugus Romos imperijai senovinis glazūros būdas buvo visiškai pamirštas ir žmonėms ilgai nesisekė atspėti ar ištirti…
Atgijusi Šilainės šventvietė
Su jotvingių ir prūsų gyvenvietės Ožkinių (Šilainės) kaime netoli Punsko (Lenkija) atkūrėju PETRU LUKOŠEVIČIUMI kalbasi Juozas Šorys
Gyvenimas Paprūsėje siaučiant istorijos vėjams
Sodą iššienavau. Žolės buvo nemažai, nes nemindžiojama gerai galėjo augti. Ir nupioviau už trobos galo sklypelį dobilų. Paskui sutvarkiau virtuvėje pompą, nes keliantis buvom išgriovę, kad rusai nesudaužytų. Tai vis bereikalingas darbas rusų dėlei, nes keliantis reikėjo viską ardyt ir vežtis, o dabar parvežus vėl tvarkyk, taisyk.
Močiutė
A mãnen gerai ir čia. Kambarį sau turiu ir gana. Pensijų gaunu ir atiduodu. Da ir jums duodu, va… Buva ir sodas, turėjom, sako, nieko nebėr ten, bet kaip gali būt, kad nieko nebėr? Meluoja! Kas nors pãėmė ir viskas. Ir Stasys turėjo trobą. Buvau gi dar nuvažiavus… Pažiūrėk sriubą, ar nieko netrūksta? Ar mėsa gera? Paimk šaukštų ir ragauk!
Povilas Plechavičius ir Skuodas
1890 m. vasario 1 d. netoli Ukrinų, Bukančiuose, Mažeikių r., gimė Lietuvos nepriklausomybės gynėjas 1918–1919 m. šiaurės vakarų Žemaitijoje, Lietuvos kariuomenės generolas, vienas ryškiausių tarpukario Skuodo verslininkų Povilas Plechavičius.
