Paveldas

JURIJ SIMČENKO

Valgirginas, papūga Robingruzas ir kiti veikiantieji asmenys

Iš vakaro įjungiau tą pragaro įrenginį – imtuvą ir ramiai užmigau.

JURIJ SIMČENKO

Įprastas šamanų gyvenimas

Kiekvienam čiukčių vyrui yra skirta grupė žmonų, o kiekvienai moteriai – grupė vyrų. Tai nėra paprasta sistema, ir dviem žodžiais jos nenupasakosi. Pačiais bendriausiais bruožais ji atrodo maždaug taip. Intymūs santykiai tarp čiukčių draudžiami tarp atitinkamo laipsnio giminių. Mūsiškai sakant – artimesnių nei trečios eilės.

AELITA AMBRULEVIČIŪTĖ

Kitas XIX–XX a. pradžios Vilniaus veidas

Vidurinė klasė, reikalaudama statusą atitinkančio komforto, reorganizavo individualią erdvę. Naujos patogumų formos (koridorių sistema, vandeniu nuleidžiami klozetai (vaterklozetai) ir kt.) Vilniuje pradėtos diegti jau XIX a. septintajame dešimtmetyje, tačiau išplito tik devintajame dešimtmetyje…

JUOZAS ŠORYS

Tverečiaus pušies meleta

Pribrendusių rugių kirtimo mėnesio gale oriai, palytėta ugnies ir lydima prigimtinių, gelminių lietuviškų dainų iš antžeminės buveinės Vilniuje į žemiškąją ir dangiškąją [...] persikėlė Irena Seliukaitė. Kraštotyrininkė, jautriausios vidinės klausos kultūrininkė, mokytoja lituanistė…

KRISTINA ALSYTĖ, VYTAUTAS TUMĖNAS

Baltų kultūra Visagino ir Zarasų sienose

  Zarasuose ir Visagine birželio 25–liepos 14 dienomis antrą kartą organizuotas šiuolaikinę miestų sienų tapybą populiarinantis Vilniaus dailės akademijos jaunųjų menininkų projektas „The Baltic Wild Walls“. Dvi savaites trukusio renginio atspirties tašku buvo pasirinkta baltiškoji tapatybė, tačiau ne siekiant romantiškai atsigręžti į praeitį, o bandant ieškoti jos apraiškų dabartinėje sociokultūrinėje terpėje. Įgyvendinant projektą ne tik telktasi į originalios ir aktualios…

ALGIRDAS MIKAS ŽEMAITAITIS

Gardamiškės Martos Žemaitaitienės prisiminimai

  1974 m. gruodžio 6 d. į magnetofono juostą įrašiau savo Mamytės Martos Žemaitaitienės (Gocentaitės, 1907–1981) prisiminimus. Juos, nieko nekeisdamas, tik sudėjęs skyrybos ženklus bei laužtiniuose skliaustuose įrašęs papildymus, ir pateikiu. Mamytė gimė ir visą gyvenimą pragyveno Gardamo miestelyje (Šilutės r. žemaitiškoje dalyje). Ten, Paprūsėje, šalia buvusio Klaipėdos krašto, šalia žemaičių katalikų, gyveno ir nemaža lietuvininkų bendruomenė, kuri buvo evangelikų…

ŠARŪNAS ŠIMKEVIČIUS

Miroslavo raštininkas ir buhalteris

  Kartą įsigijau tremties dokumentų kolekciją, apie ją norėčiau papasakoti plačiau. Ši vieno žmogaus, tiksliau, vienos šeimos drama kartu yra ir visos mūsų tautos istorija. Dokumentus surinko Antanas Bieliauskas. Svarbiausius iš jų sudėjo į segtuvą ir susiuvo. Byloje iš viso septyniasdešimt šeši dokumentai, sudėti chronologine tvarka. Jos pradžioje įsiūti du vokai, į kuriuos įdėti dokumentai iš tarpukario: mokyklos baigimo pažymėjimas…

MARIJA VINNIKOVA

Tradiciniai baltarusių rankšluosčiai

Apeiginis rankšluostis (baltarusiškai ručnikas) tradicinėje baltarusių kultūroje yra būtina šeimos ir kalendorinių papročių dalis. Jis baltarusius lydi nuo gimimo iki mirties. Nepaisant globalių istorinių ir socialinių permainų, įvykusių XX a., šalies kaimuose ši tradicija beveik nėra nutrūkusi.

ALDONA RADUŠYTĖ

Tacito aisčiai ir kregždės

Iššaukime gražią fejerverkų puokštę Publijaus Kornelijaus Tacito garbei, nes šiemet sukanka 1 920 (!) metų, kai šis romėnų šviesuolis apie 98 m. pasauliui šį bei tą pranešė apie aisčius, gyvenančius prie Svebų (Baltijos) jūros. Dabartiniais laikais kiekvienas Tacito žodis yra auksavertis.

TOMAS ČELKIS

Apie brangią žemę, kurią saugojo ženklai ir į kaupus įkastos žvėrių galvos

  XV–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bene vertingiausias turtas buvo žemė ir dvarai. Tai užtikrino šeimos ekonominį stabilumą ir socialinį statusą. Tačiau egzistavo ne tik žemės panauda, bet ir būtinybė saugotis nuo į ją besikėsinančių žemvaldžių. Pavyzdžiui, siekiančių suklastoti ir pakeisti valdos ribas arba savavališkai užsėti atokesnį sklypą ir taip jėga jį užvaldyti. Apsidraudžiant nuo šių pavojų buvo itin svarbu…