Paveldas

Atgijusi Šilainės šventvietė

Su jotvingių ir prūsų gyvenvietės Ožkinių (Šilainės) kaime netoli Punsko (Lenkija) atkūrėju PETRU LUKOŠEVIČIUMI kalbasi Juozas Šorys

Gyvenimas Paprūsėje siaučiant istorijos vėjams

Sodą iššienavau. Žolės buvo nemažai, nes nemindžiojama gerai galėjo augti. Ir nupioviau už trobos galo sklypelį dobilų. Paskui sutvarkiau virtuvėje pompą, nes keliantis buvom išgriovę, kad rusai nesudaužytų. Tai vis bereikalingas darbas rusų dėlei, nes keliantis reikėjo viską ardyt ir vežtis, o dabar parvežus vėl tvarkyk, taisyk.

Močiutė

A mãnen gerai ir čia. Kambarį sau turiu ir gana. Pensijų gaunu ir atiduodu. Da ir jums duodu, va… Buva ir sodas, turėjom, sako, nieko nebėr ten, bet kaip gali būt, kad nieko nebėr? Meluoja! Kas nors pãėmė ir viskas. Ir Stasys turėjo trobą. Buvau gi dar nuvažiavus… Pažiūrėk sriubą, ar nieko netrūksta? Ar mėsa gera? Paimk šaukštų ir ragauk!

JUOZAS VYŠNIAUSKAS

Povilas Plechavičius ir Skuodas

1890 m. vasario 1 d. netoli Ukrinų, Bukančiuose, Mažeikių r., gimė Lietuvos nepriklausomybės gynėjas 1918–1919 m. šiaurės vakarų Žemaitijoje, Lietuvos kariuomenės generolas, vienas ryškiausių tarpukario Skuodo verslininkų Povilas Plechavičius.

Kaip ekonomistai „čiešino“ sociologus

…parengėme „Ekonomikos–sociologijos frazių žodyną“, jog ekonomistai galėtų priderinti savo kalbą taip, kad ji būtų suprantama sociologams. Pasirinkome sociologus, o ne politologus, nes pastarieji dažniausiai yra nemalonūs, išsekę žmonės stiklinėmis akimis, o sociologai dažnai yra linksmi ir patrauklūs.

NIJOLĖ MARCINKEVIČIENĖ

Apeiginio Kūčių stalo šienas ir žolynai

Kartą prieš keliolika metų atėjo trumpiausia metų diena, o ištrūkti švęsti Kūčių gimtajame kaime nepavyko. Pati guodžiausi ir šeimyną raminau, kad nieko mums netrūks: spanguolės molinėje puodynėlėje, užpiltos mūsų sodybos šaltinio vandeniu, savo didžiosios progos saugiai laukia balkone, aguonos, riešutai, džiovinti baravykai kabo drobiniuose maišeliuose virtuvės palubėje, antaniniai obuoliai iš dėdienės sodo rūpestingai sudėlioti kartoninėje dėžėje ant spintos… Tik vėlyvą…

ALEKSANDER POŁUJAŃSKI

Kelionės po Augustavo guberniją

Paskutinis miestas važiuojant grįstu keliu yra Marijampolė, lietuvių vadinama Starapole; gana švari pavieto sostinė, prekybinis centras. Visgi gyvesnę prekybą galima matyti Vilkaviškyje, miestelyje vakarinėje Lietuvos pusėje, netoli Prūsijos sienos, Kalvarijos paviete.

DALIA TAMOŠAUSKAITĖ

Metai be Jonausko, arba Bejėgis dievas

  Ir šiemet Joninės praėjo be Jonausko. Be progos švęsti. Jau antrosios. Juk „Jonauskas“ – aukščiausias vardo laipsnis: Jonas, Jonesnis, Jonauskas. Bent jau taip juokauta Skuodo rajono laikraščio „Mūsų žodis“ redakcijoje, kurioje Stasys Jonauskas įvairias pareigas – skyriaus vedėjo, redaktoriaus pavaduotojo, redaktoriaus – ėjo daugiau nei keturiasdešimt metų. Tuo labiau kad ir jam pačiam Joninės buvo svarbios. Kaip ir apskritai…

JUOZAS ŠORYS

Į totorišką savastį atmerktos akys

…į romane „Zuleicha atmerkia akis“ (iš rusų kalbos vertė Zita Marienė, Vilnius: Alma littera, 2017) papasakotą istoriją ir jos atsišakojimus, veikėjų dramas, jų likimų vingius, sąmonėjimo kančias šiuokart nesigilinsime, nes iškalbingesnis pasirodė besąs Zuleichos pasaulis ir jos tautos kultūrinės ir dvasinės atminties ženklai…

ŠARŪNAS ŠIMKEVIČIUS

Algimantas Zubavičius: Žuvintas, Afrika ir kolekcijos

Viename iš laiškų T. Zubavičiui profesorius T. Ivanauskas rašė: „Jūs esate vienintelis žmogus – tikras mano pasekėjas, ir aš visuomet svajojau kada tokį rasti arba išsiauginti.“ „Mielasis Teofiliau“, „Brangus Teofiliau“ – tokiais kreipiniais prasideda T. Ivanausko laiškai T. Zubavičiui, su kuriuo jis draugavo nuo 1931 m. iki mirties 1970 m.