Paveldas
Dviračiu po Krikštonis
Kaip ir Krikštonių pavadinimas – juk jis kilęs ne nuo „krikšto“ ar kitokios su krikščionybe susijusios kalbinės lyties, o nuo didelės prieš kelis šimtmečius netoli Nemuno telkšojusios pelkės, kurioje krykštė daugybė vandens paukščių.
„Ir šiandien laukinis tungusas“. Sibiro indėnai gyvenime ir kine
„Sibiras. Realijos“ interviu istorikė ir etnografė, Tomsko valstybinio universiteto docentė IRINA MAKSIMOVA papasakojo, kodėl būtent evenkai yra jos „mylima tauta“, kaip vyko tungusų kontaktai su pirmaisiais rusų keliautojais ir kodėl šamaniškos žinios lieka aktualios XXI a.
Linda
Praregėjimas
Dar stovyklos prieigose, sėdėdama geležiniame, šiltu metalu dvelkiančiame visureigyje, Ononau užuodė tirštą, galingą tundros, elninių šiurių, baigiančių nužydėt augalų, grybų, šaknų, kuriuos tundros pelės užslėpė ilgai žiemai, aromatą; seniai palikto, tačiau dar gyvo gimtojo židinio kvapą. Ją užplūdo tokia laimė, kad net pasidingojo, tarsi ji grįžo ne tik į senąsias vietas, bet ir…
Prie lietuvybės versmių
Už 25 metų vadovavimą universiteto kraštotyrininkams man niekas nėra sumokėjęs nė kapeikos. Tiesa, atgavus Nepriklausomybę, 1997 m. su J. Trinkūnu pasidalijome Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją.
Prie lietuvybės versmių
Tuo metu universitete ėmė kurtis kraštotyros būreliai. 1969 m. lapkričio 21 d. „Tarybinis studentas“ supažindino su „Kraštotyros dienų“ programa: keturias dienas vyks paskaitos, o sekmadienį – turistinė išvyka sunkvežimiais po Vilniaus ir Šalčininkų rajonus. Klausiausi visų paskaitų, o sekmadienį dalyvavau tuomet dar docento Česlovo Kudabos vadovaujamoje ekskursijoje…
Prie lietuvybės versmių
Dvidešimt penkeri metai su Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuva (1972–1997)
Pradžios knyga palig Vandą
Kai perskaitau, galvoju, galvoju, kol pergalvoju, sapnuoju paskiau… Kaip atsirado Dievas. Tikrai, iš tokio mažo gurvoliuko vyniojosi, vyniojosi, vartaliojosi visaip kaip… Ir jis pats atsirado. Ir susidomėjo. Dievas atsirado iš kokios tai dulkės – jis susivoliojo, ir jisai toksai kaip ir voboliukas paliko, ir jam viskas labai paliko aišku, kad jisai ką mato, viskas jam buvo labai aišku.
Žemaičių ir kuršių (latvių) Užgavėnių persirengėliai
…akivaizdus faktas, kad žemaičiai iki šių dienų geriausiai išsaugojo archajišką šventinio ritualo struktūrą – persirengėlių vaikštynes. Tokiu pat faktu lieka ir tai, kad liuteroniško šventinio kalendoriaus kontekste Užgavėnių persirengėliai dažniau prisimenami tose etnografinės Latvijos srityse, kurias suformavę istoriniai etnosai priklausė vakarų, o ne rytų baltų kultūrinei terpei.
Likę nuošalėje žemaičiai nepalūžo
…nors ne tik Julija Žymantienė, paraginta Povilo Višinskio rašyti ir vėliau pasivadinusi Žemaite, savo apsakymus rašė gimtąja žemaičių tarme, ja spausdintų kūrinių skaitytojai nebeišvydo. Pasitaikydavo, kad knygų ar periodikos leidėjai rengdami spaudai žemaičių autorių kūrinius ne tik gerokai paredaguodavo, bet ir perrašydavo bendrine lietuvių kalba…
