Paveldas

EGLUTĖ TRINKAUSKAITĖ

Pirminė taika kyla iš Motinos Žemės

Dangaus moters mito ekologinės vertybės buvo nuslopintos Amerikos kolonizacijos procese. Viso pasaulio prigimtinės kultūros nukentėjo nuo kolonizacijos ir imperializmo. Ekologinis imperializmas tebegyvuoja ir mūsų laikais.

Apvažiuodavom su Norbertu Žemaitijos kalnus

Su Norberto Vėliaus broliu Aleksu Vėliumi ir jo žmona Emilija Srėbaliūte-Vėliene kalbasi Venantas Mačiekus

RIMANTAS ŠALNA

Karo romantiko žmonos

  Atrodytų, kad Napoleoną pavadinti romantiška asmenybe būtų kiek keistoka. Kita vertus, tai buvo išdidžios sielos žmogus, jo širdžiai nebuvo svetima aistringa meilė, kaip karys, korsikietis galėdavo būti beprotiškai drąsus, tačiau puikiai mokėdavo susivaldyti, jei to reikėdavo siekiant tikslų. Daugelis Napoleoną įsivaizduoja kaip asmenybę, kuriai rūpėjo tiktai nuolatiniai mūšiai ir karai. Ko gero, tai ir buvo pagrindinė jo gyvenimo misija.…

GINAS ŽIEMYS

Senoji astronomija: nuo Japonijos iki Lietuvos

  Yra pagrindo manyti, kad ausčių (žr. paaiškinimus) sukūrimo metu dar egzistavo babiloniečių įvestas (ir graikų perimtas) 8 metų trukmės kalendorius. Ilgus amžius stebėdami dangaus šviesulių patekėjimą, pirmykščiai žmonės galėjo suvokti, kad praslinkus 8 metams Venera grįžta į tą patį žvaigždyną, o Mėnulis apie Žemę apskrieja 99 sykius. T. y. vieną kartą per 8 metus Mėnulio pilnatis sutampa su ilgiausia…

JUOZAS ŠORYS

Mano ir mūsų Daukantas

Kai kurie tyrinėtojai kultūrologai vis dar nepaliauja laužę galvas ir argumentų ietis aiškindamiesi, iš kur kyla S. Daukanto tikslingo užsispyrimo siekiant užsibrėžtų tikslų ir savitumo paslaptis. Dažniausiai tai linkstama sieti su jo gimimo vieta ir žemaitiškumu, bet akivaizdu, kad tai tik pusė tiesos.

JURIJ SIMČENKO

Valgirginas, papūga Robingruzas ir kiti veikiantieji asmenys

Iš vakaro įjungiau tą pragaro įrenginį – imtuvą ir ramiai užmigau.

JURIJ SIMČENKO

Įprastas šamanų gyvenimas

Kiekvienam čiukčių vyrui yra skirta grupė žmonų, o kiekvienai moteriai – grupė vyrų. Tai nėra paprasta sistema, ir dviem žodžiais jos nenupasakosi. Pačiais bendriausiais bruožais ji atrodo maždaug taip. Intymūs santykiai tarp čiukčių draudžiami tarp atitinkamo laipsnio giminių. Mūsiškai sakant – artimesnių nei trečios eilės.

AELITA AMBRULEVIČIŪTĖ

Kitas XIX–XX a. pradžios Vilniaus veidas

Vidurinė klasė, reikalaudama statusą atitinkančio komforto, reorganizavo individualią erdvę. Naujos patogumų formos (koridorių sistema, vandeniu nuleidžiami klozetai (vaterklozetai) ir kt.) Vilniuje pradėtos diegti jau XIX a. septintajame dešimtmetyje, tačiau išplito tik devintajame dešimtmetyje…

JUOZAS ŠORYS

Tverečiaus pušies meleta

Pribrendusių rugių kirtimo mėnesio gale oriai, palytėta ugnies ir lydima prigimtinių, gelminių lietuviškų dainų iš antžeminės buveinės Vilniuje į žemiškąją ir dangiškąją [...] persikėlė Irena Seliukaitė. Kraštotyrininkė, jautriausios vidinės klausos kultūrininkė, mokytoja lituanistė…

KRISTINA ALSYTĖ, VYTAUTAS TUMĖNAS

Baltų kultūra Visagino ir Zarasų sienose

  Zarasuose ir Visagine birželio 25–liepos 14 dienomis antrą kartą organizuotas šiuolaikinę miestų sienų tapybą populiarinantis Vilniaus dailės akademijos jaunųjų menininkų projektas „The Baltic Wild Walls“. Dvi savaites trukusio renginio atspirties tašku buvo pasirinkta baltiškoji tapatybė, tačiau ne siekiant romantiškai atsigręžti į praeitį, o bandant ieškoti jos apraiškų dabartinėje sociokultūrinėje terpėje. Įgyvendinant projektą ne tik telktasi į originalios ir aktualios…