Paveldas
Kelionės po Augustavo guberniją
Paskutinis miestas važiuojant grįstu keliu yra Marijampolė, lietuvių vadinama Starapole; gana švari pavieto sostinė, prekybinis centras. Visgi gyvesnę prekybą galima matyti Vilkaviškyje, miestelyje vakarinėje Lietuvos pusėje, netoli Prūsijos sienos, Kalvarijos paviete.
Metai be Jonausko, arba Bejėgis dievas
Ir šiemet Joninės praėjo be Jonausko. Be progos švęsti. Jau antrosios. Juk „Jonauskas“ – aukščiausias vardo laipsnis: Jonas, Jonesnis, Jonauskas. Bent jau taip juokauta Skuodo rajono laikraščio „Mūsų žodis“ redakcijoje, kurioje Stasys Jonauskas įvairias pareigas – skyriaus vedėjo, redaktoriaus pavaduotojo, redaktoriaus – ėjo daugiau nei keturiasdešimt metų. Tuo labiau kad ir jam pačiam Joninės buvo svarbios. Kaip ir apskritai…
Į totorišką savastį atmerktos akys
…į romane „Zuleicha atmerkia akis“ (iš rusų kalbos vertė Zita Marienė, Vilnius: Alma littera, 2017) papasakotą istoriją ir jos atsišakojimus, veikėjų dramas, jų likimų vingius, sąmonėjimo kančias šiuokart nesigilinsime, nes iškalbingesnis pasirodė besąs Zuleichos pasaulis ir jos tautos kultūrinės ir dvasinės atminties ženklai…
Algimantas Zubavičius: Žuvintas, Afrika ir kolekcijos
Viename iš laiškų T. Zubavičiui profesorius T. Ivanauskas rašė: „Jūs esate vienintelis žmogus – tikras mano pasekėjas, ir aš visuomet svajojau kada tokį rasti arba išsiauginti.“ „Mielasis Teofiliau“, „Brangus Teofiliau“ – tokiais kreipiniais prasideda T. Ivanausko laiškai T. Zubavičiui, su kuriuo jis draugavo nuo 1931 m. iki mirties 1970 m.
Ugnies paukščių didybė
Šviesaus atminimo profesorė Pranė Dundulienė vienoje iš savo knygų pateikė labai įdomų piešinį (žr. iliustraciją), kuris, atrodo, gali puikiai iliustruoti Veneros ciklą. Štai keletas detalių. Piešinio centre aštuoneitę žvaigždę supa aštuoni pailgi kryžiukai, kurių skaičius simboliškai atitinka aštuonerius Veneros ciklo metus. Jeigu gerai įsižiūrėsime, vieną kryželį sudaro septyni išmegzti (tamsūs) langeliai. Taigi visose aštuoniose figūrėlėse telpa penkiasdešimt šeši kvadratėliai.…
Matevušas
Nuo 1941 m. spalio dirbo Lietuvių kalbos institute. Nuo antrosios ketvirtojo dešimtmečio pusės gimtojoje Žemaitijoje rinko lietuvių tautosaką, materialiosios kultūros eksponatus. Iš viso per savo gyvenimą užrašė apie 80 000 žodžių, daugiau nei 5 000 tautosakos kūrinių.
Sabalėnų sodybos pasaulis
Apie Pyragų atsiradimą Prienų rajono Sabalėnų kaime girdėjau dvi skirtingas versijas. Brolis Antanas sakė girdėjęs pasakojimą, kad jie atsikėlė iš už Nemuno, kur buvo žinomi kaip pyragų kepėjai, tad nuo to ir kilusi tokia pavardė.
Kelionės po Lietuvą ir Žemaitiją dienoraštis
Sugrįžome prie krantų tos gražios istorinės upės, kurios jokios mūsų krašto negandos nesugebėjo išplėšti iš poezijos, atimti jos didybės ir galios. Argi nėra Nemunas galingas, nors jį supa tiek griuvėsių?
Gruncinis dzūkas nuo Margotės ir Pakrykštės
Su kultūrininku, kraštotyrininku, knygų autoriumi, pokario partizanų kovų tyrinėtoju BRONIUMI KAŠELIONIU kalbasi Juozas Šorys
Tradicinių baltarusių rankšluosčių mitologiniai vaizdiniai
Tradicinėje baltarusių kultūroje rankšluosčiai (ručnikai) atlikdavo ritualinę, apotropinę, simbolinę ir estetinę funkcijas. Jie buvo ne tik naudojami kaip interjero puošybos elementai, privaloma nuotakos kraičio dalis ir tradicinės dovanos, bet…
