Paveldas
Tverečiaus pušies meleta
Pribrendusių rugių kirtimo mėnesio gale oriai, palytėta ugnies ir lydima prigimtinių, gelminių lietuviškų dainų iš antžeminės buveinės Vilniuje į žemiškąją ir dangiškąją [...] persikėlė Irena Seliukaitė. Kraštotyrininkė, jautriausios vidinės klausos kultūrininkė, mokytoja lituanistė…
Baltų kultūra Visagino ir Zarasų sienose
Zarasuose ir Visagine birželio 25–liepos 14 dienomis antrą kartą organizuotas šiuolaikinę miestų sienų tapybą populiarinantis Vilniaus dailės akademijos jaunųjų menininkų projektas „The Baltic Wild Walls“. Dvi savaites trukusio renginio atspirties tašku buvo pasirinkta baltiškoji tapatybė, tačiau ne siekiant romantiškai atsigręžti į praeitį, o bandant ieškoti jos apraiškų dabartinėje sociokultūrinėje terpėje. Įgyvendinant projektą ne tik telktasi į originalios ir aktualios…
Gardamiškės Martos Žemaitaitienės prisiminimai
1974 m. gruodžio 6 d. į magnetofono juostą įrašiau savo Mamytės Martos Žemaitaitienės (Gocentaitės, 1907–1981) prisiminimus. Juos, nieko nekeisdamas, tik sudėjęs skyrybos ženklus bei laužtiniuose skliaustuose įrašęs papildymus, ir pateikiu. Mamytė gimė ir visą gyvenimą pragyveno Gardamo miestelyje (Šilutės r. žemaitiškoje dalyje). Ten, Paprūsėje, šalia buvusio Klaipėdos krašto, šalia žemaičių katalikų, gyveno ir nemaža lietuvininkų bendruomenė, kuri buvo evangelikų…
Miroslavo raštininkas ir buhalteris
Kartą įsigijau tremties dokumentų kolekciją, apie ją norėčiau papasakoti plačiau. Ši vieno žmogaus, tiksliau, vienos šeimos drama kartu yra ir visos mūsų tautos istorija. Dokumentus surinko Antanas Bieliauskas. Svarbiausius iš jų sudėjo į segtuvą ir susiuvo. Byloje iš viso septyniasdešimt šeši dokumentai, sudėti chronologine tvarka. Jos pradžioje įsiūti du vokai, į kuriuos įdėti dokumentai iš tarpukario: mokyklos baigimo pažymėjimas…
Tradiciniai baltarusių rankšluosčiai
Apeiginis rankšluostis (baltarusiškai ručnikas) tradicinėje baltarusių kultūroje yra būtina šeimos ir kalendorinių papročių dalis. Jis baltarusius lydi nuo gimimo iki mirties. Nepaisant globalių istorinių ir socialinių permainų, įvykusių XX a., šalies kaimuose ši tradicija beveik nėra nutrūkusi.
Tacito aisčiai ir kregždės
Iššaukime gražią fejerverkų puokštę Publijaus Kornelijaus Tacito garbei, nes šiemet sukanka 1 920 (!) metų, kai šis romėnų šviesuolis apie 98 m. pasauliui šį bei tą pranešė apie aisčius, gyvenančius prie Svebų (Baltijos) jūros. Dabartiniais laikais kiekvienas Tacito žodis yra auksavertis.
Apie brangią žemę, kurią saugojo ženklai ir į kaupus įkastos žvėrių galvos
XV–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bene vertingiausias turtas buvo žemė ir dvarai. Tai užtikrino šeimos ekonominį stabilumą ir socialinį statusą. Tačiau egzistavo ne tik žemės panauda, bet ir būtinybė saugotis nuo į ją besikėsinančių žemvaldžių. Pavyzdžiui, siekiančių suklastoti ir pakeisti valdos ribas arba savavališkai užsėti atokesnį sklypą ir taip jėga jį užvaldyti. Apsidraudžiant nuo šių pavojų buvo itin svarbu…
Modernybė ir kaimų paveldas
Kaip iš tiesų atrodo tas modernus Vakarų pasaulis, kurį vis bandome vytis? 2017 m. rugsėjo mėnesį Belgijoje, Levene, vyko eilinė tarptautinė konferencija „Rural History 2017“, skirta kaimų istorijos tyrimams. Tokios konferencijos organizuojamos kas dveji metai, jos jau vyko Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje ir Ispanijoje.
Kalbos žėručius gliaudantis tautosakininkas nuo Lašašos
Pokario metais mūsų krašte gyvavo labai daug partizaniškų dainų (taip vadinome visas antitarybines dainas – ir tremtinių, ir apie skausmingą ar pašaipą keliančią tarybinę tikrovę). Mama jų mokėjo daugybę.
Karių ir menininkų giminė nuo Nemuno krantų
…Lietuvą kūrė ne tik garsūs politikai, intelektualai, visuomenės veikėjai, bet ir mažai kam žinomi, užmiršti žmonės, neretai gimę ir užaugę paprastų valstiečių šeimose.
