Paveldas

ŽILVYTIS ŠAKNYS

Kaimo ir miesto Jurginės

Jurginės – viena iš svarbesnių metinių žemdirbių švenčių. Nuo seno joms yra prigiję ir įvairių kitų, antraeilių, pavadinimų, susijusių su žemės ūkiu: žemdirbių Naujieji metai, samdinių metų pabaiga, pavasario pradžia, gyvulių šventė, arkliaganių šventė ir kt. Tokius Jurginių pavadinimus pirmajame šiai šventei skirtame leidinėlyje pateikė etnologas Juozas Kudirka. Etnologė Maria Znamierowska-Prüfferowa paliudijo, kad XIX a. pabaigoje–XX a. pirmoje pusėje ši…

GABIJA MACKEVIČIŪTĖ

Marija Kuraitytė-Varnienė – montesorinio ugdymo pradininkė

„Vaikas yra tolygi sociali būtybė kaip ir suaugėlis. Tik juodu turi skirtingus gyvenimo tikslus: suaugėlis kuria ir tobulina išorinio gyvenimo sąlygas, o vaikas kuria ir tobulina patį žmogų.“

ŠARŪNAS ŠIMKEVIČIUS

Kolekcininko pasakojimai

Gerai, kad Alytaus kraštotyros muziejus bendradarbiauja su kolekcininkais. 2010 m. muziejininkų pastangomis buvo išleistas puikus senųjų Alytaus atvirukų katalogas. Tokio pobūdžio leidinių dar nėra daug, dažniausiai leidžiama tik pačių garsiausių filokartijos kolekcininkų, pavyzdžiui, Algimanto Miškinio ar Henriko Grinevičius, katalogai.

JONAS RAŽINSKAS

Pokaris Vištyčio apylinkėse

Man 1947-aisiais buvo penkeri metai. Atsimenu, kad su tėvo padarytu mediniu ar metaliniu plaktuku žaisdavau kalvėje; ten visada būdavo svetimų žmonių. 1948 metus labai gerai atsimenu. Būdavo, ateidavo stribai, visus kampus išnaršydavo, reikalaudavo degtinės ir valgyti. Buvo vienas nuotykis Vištyčio miestelyje. Ten vasarą po atlaidų žmonės susirinkdavo paežerėje, pievoje: pažįstami, kaimynai. Pasitiesdavo paklotus, išdėliodavo pyragus, sausainius, visko, ko atsiveždavo iš…

Ty Žeimena kap mėlynas abrūsas…

Janiną Vandą Čibirienę, gimusią 1933 m., pažįstu jau daugiau nei penkiasdešimt metų – nuo tada, kai tėvai, gyvenantys Vilniuje, mane atveždavo atostogauti pas senelius į Šakališkės kaimą, kuris yra už dviejų kilometrų į vakarus nuo Kaltanėnų (Švenčionių r.) miestelio. Didžiąją gyvenimo dalį ši garbi moteris pradirbo Kaltanėnų bibliotekoje, niekad nesiskyrė su knyga, daug skaitė, nuoširdžiai bendravo ne tik su skaitančiaisiais,…

NIJOLĖ LAURINKIENĖ

Saulės sugrįžtuvės

  Dabar kaip niekad jaučiame Saulės šviesos stygių. Šiuo metu ji blanki, prislopinta, o šiluma menka. Tarytum kažko lauktume. Ir atrodo, jog tai turi įvykti, kad atsinaujintume, atsigautume, pirmiausia – dvasiškai. Regis, to laukia ir gamta, ir visa Žemės kūrinija. Turėtų ateiti, tiksliau, nušvisti kažkas Nauja, tartum turėtų apsiversti mūsų būtis. Akivaizdi tiesa ir visų laukiama esminė naujiena yra ta,…

NIJOLĖ MARCINKEVIČIENĖ

E kiekvienas nori šventenybės

  Kūčios ir kalėdaičiai Per 2007 m. bendrovės „GfK CR Baltic“ atliktą apklausą klausta, ar lietuviai laikosi senųjų Kūčių tradicijų. Kalbėta su 520 žmonių (15–74 metų) iš visos Lietuvos. Net 83 nuošimčiai apklaustųjų pasakė, kad Kalėdų išvakarėse valgo tradicinę dvylikos patiekalų vakarienę, 77 – kad dalijasi kalėdaičiais, 18 – kad buria. Tad Kūčių vakarienės tradicija neatsiejama ir nuo kalėdaičio laužymo…

JUOZAS ŠORYS

„Mokėjo akimis net ir juoktis“, arba Igno Končiaus prisimintuvės

Tos prisimintuvės arba mokslinė konferencija „Profesorius Ignas Končius – pamatinių tautos vertybių puoselėtojas ir saugotojas“ vyko šių metų rugsėjo 24 d. Plungėje, Žemaičių dailės muziejuje…

ŠARŪNAS ŠIMKEVIČIUS

Apie maldaknyges

Maldaknygių leidybos pradžia siejama su vėlyvaisiais viduramžiais. Maldų tekstai – vienas ankstyviausių pamatinių bažnytinės literatūros žanrų. Viduramžių maldaknygės buvo rankraštinės…

UGNĖ SINKEVIČIENĖ

Politinės kalinės ir tremtinės Bronislavos Samuolytės–Ambrazevičienės laiškai (1948–1952)

XX a. vidurio Lietuvos istorija yra paženklinta įvykių, iš pagrindų sukrėtusių tarpukariu susiklosčiusią žmonių pasaulėžiūrą, vertybes, palikusių gilių randų jų atmintyje…