Paveldas

VYTAUTAS PYRAGAS

Sabalėnų sodybos pasaulis

Apie Pyragų atsiradimą Prienų rajono Sabalėnų kaime girdėjau dvi skirtingas versijas. Brolis Antanas sakė girdėjęs pasakojimą, kad jie atsikėlė iš už Nemuno, kur buvo žinomi kaip pyragų kepėjai, tad nuo to ir kilusi tokia pavardė.

TEODOR TRIPPLIN

Kelionės po Lietuvą ir Žemaitiją dienoraštis

Sugrįžome prie krantų tos gražios istorinės upės, kurios jokios mūsų krašto negandos nesugebėjo išplėšti iš poezijos, atimti jos didybės ir galios. Argi nėra Nemunas galingas, nors jį supa tiek griuvėsių?

Gruncinis dzūkas nuo Margotės ir Pakrykštės

Su kultūrininku, kraštotyrininku, knygų autoriumi, pokario partizanų kovų tyrinėtoju BRONIUMI KAŠELIONIU kalbasi Juozas Šorys

POLINA BOGDAN

Tradicinių baltarusių rankšluosčių mitologiniai vaizdiniai

Tradicinėje baltarusių kultūroje rankšluosčiai (ručnikai) atlikdavo ritualinę, apotropinę, simbolinę ir estetinę funkcijas. Jie buvo ne tik naudojami kaip interjero puošybos elementai, privaloma nuotakos kraičio dalis ir tradicinės dovanos, bet…

LEON POTOCKI

Pono Kamertono atsiminimai

Aikštėje priešais vaistinę stovėjo būda, demonstravo joje liūtus, tigrus, gyvates, beždžiones ir buivolą, kurio paveikslas, pakabintas ant lauko sienos, įspėjo apie neįprastą gyvulio didumą. Vaistinėje sutikau keletą atvykėlių iš kaimo, jų pokalbio tema buvo buivolas, kurio niekas lig šiol nebuvo matęs. Kiekvieno atėjusio neklausė apie liūtą, tigrą, leopardą, tik: „Ar matei buivolą?“ – „Nemačiau.“ – „Tai eime apžiūrėti.“

NIJOLĖ LAURINKIENĖ

Saulėtekio stebėjimas per Rasas kaip senasis religinis potyris

Įsivaizdavimas, kad Saulė „šoka“, „žaidžia“, „supasi“ pavasarį ar per vasaros solsticiją, žinomas ir Šiaurės Europos tautoms, plačiam slavų arealui. Lietuvių tikėjimuose, paliudytuose ne tik praėjusiame šimtmetyje, bet ir XIX a. didžiojoje krašto dalyje, Saulės „šokis“ per Rasas taip apibūdinamas…

ONA GAIDAMAVIČIŪTĖ

Atlėkė trys raibos gegelės

Gegutė, kaip ir kranklys, sakalas, pelėda, lėlys, yra vienas pagrindinių paukščių-psichopompų. Akivaizdu, kad gegutė – likimo deivės Laimos paukštis.

TOMAS ČELKIS

Ką apie LDK pasakoja vietovardžiai

  XIX a. Vilniaus centriniame archyve dirbo latvių kilmės archyvaras Janis Spruogis. Jo paties liudijimu, apie dvidešimt metų užsirašinėjo įvairius toponimus, kuriuos aptikdavo skaitydamas XVI a. žemaičių žemės teismų knygas. Šį neįprastą jo darbą, o gal ir pomėgį vainikavo 1888 m. publikuotas „Senosios žemaičių žemės geografinis žodynas“. Jame archyvaras vietovardžius surašė alfabeto tvarka ir pateikė tikslias jų nuorodas į teismų…

Gyvenimas Paprūsėje siaučiant istorijos vėjams

Martyno Petraičio (Peteraičio; 1921–2015) dienoraščiai

Gyvenimas Paprūsėje siaučiant istorijos vėjams

Martyno Petraičio (Peteraičio; 1921–2015) dienoraščiai