Paveldas

Kašikaicin Kūcos bandukės

Nu, dėl tos Kūcos? Tėvulis labai akvacino žuvauc – būdavo, dar iš pacies ryto Kūcon iškūrina pečių, instumia blėkelį su lydekaiti, kokiu mekšruku… Druskeli pabarsto, alyvu pakrapina, ir jos ty šunta, až net visa pirkelė kvepia. Bulbaitių kašikaicį an pečiaus pado papila, tai būna abiedai, o kas atlienka, tai tokion pečiaus kišenėn sukasa, dar pelanaicais apžera ir laukia jos sau ty šiltai vakaro.

NIJOLĖ MARCINKEVIČIENĖ

Šv. Andriejaus diena ir mergavimas

  Žvejys Andriejus gimė Betsaidoje, Tiberiados ežero šiauriniame krante, buvo Jėzaus „pirmasis pašauktasis“ mokinys, vėliau apaštalas, šventasis. Anot istoriko Eusebijo Cezarėjiečio, naująjį tikėjimą skelbė Mažojoje Azijoje ir pietų Rusijoje, vėliau Patruose, kur, pasak legendinio pobūdžio padavimo, apie 60 m. lapkričio 30 d. buvo nukryžiuotas žemyn galva ant X formos kryžiaus – toks kryžius vėliau imtas vadinti Andriejaus kryžiumi. Lietuvių liaudiško…

ONA GAIDAMAVIČIŪTĖ

Mažosios Lietuvos tautodailės formos

  Spalio 26–28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejus surengė nuotolinį seminarą „Mažosios Lietuvos tautodailės bruožai: senos formos – nauji pavidalai“. Tiesa, iš pradžių buvo numatyta visus besidominčius sukviesti į muziejų, deja, dėl pandemijos teko bendrauti nuotoliniu būdu, nors dauguma paskaitininkų, lektorių, tautodailininkų paskaitas ir praktinius užsiėmimus vedė atvykę į renginio iniciatorių būstinę. Seminaras, kuriuo buvo siekiama įdėmiau pažvelgti į savito…

JUOZAS ŠORYS

Dar neatrasti Dubingiai

  Spalio 2 dieną viešoji įmonė „Genčių genealogija“ Dubingiuose (Molėtų r.), Asvejos regioninio parko lankytojų centre, surengė mokslinę konferenciją „Atrasti-neatrasti Dubingiai“. Šis neeilinis renginys įsidėmėtinas ne tik Lietuvos miestelių ir nedidžiųjų miestų (rajonų centrų) mastu. Juk paprastai su panašiais teisėtais lūkesčiais (ne)byliai žvelgiama į sisteminius institucinius valdžios darinius, bet net saldžiakalbių lapučių protinamiems „vykdomiesiems“ varnams (merams, kultūros centrų, muziejų, bibliotekų…

KĘSTUTIS RAČKAITIS

Pirminė žodžio Lietuva reikšmė?

Papasakosiu apie pamoką, kurią gavau Perkūno namuose Kaune. Jaunystėje labai norėjau išmokti lipdyti iš molio. Man tai atrodė vienas prasmingiausių užsiėmimų gyvenime. Kartą man studijuojant VDU pirmame ar antrame kurse Perkūno namuose buvo surengti lipdymo iš molio mokymai. Pamenu jauną, gražią merginą, mokiusią mane darbo paslapčių. Tuomet nulipdžiau savo svajonių ąsotį. Sunkiausia buvo padaryti snapelį, kuris leistų vandeniui lietis viena…

EGLUTĖ TRINKAUSKAITĖ

Charleso H. Longo prigimtinė artikuliacija

„Duke’as yra viščiuko šūdas! Buliaus šūdas – amerikietiškas būdas užsidirbti pinigų – universitetas apsimeta, kad yra intelektualiai sąžiningas. Juk kurti prasmę prilygsta uždirbti pinigus. Harvardas – jankių verslininkų konglomeratas, bet jie nekalba tarpusavyje. Juodaodžiai yra žmonės, o ne politiniai robotai.“

AUDRIUS SABŪNAS

Išblaškytieji Skučiškės Baltūsiai

Birželio 15-ąją sueis lygiai aštuoniasdešimt metų, kai į Lietuvos teritoriją įvažiavo Tarybų Sąjungos tankai. Su metais vis mažėja tai savomis akimis regėjusių liudininkų, tačiau turbūt retas kuris nėra girdėjęs tėvų, senelių ar kitų vyresnių giminaičių pasakojimų apie tragiškus lietuvių tautai įvykius.

– DANGUOLĖ DABRIŠIENĖ

Vinco Kudirkos klėtelės saugotojas mokytojas Stasys Ankevičius

  Neseniai sukako 115 metų, kai 1905 m. balandžio 25 d. Vilkaviškio apskrities Kybartų valsčiaus Stanaičių kaime Juozo ir Elžbietos Ankevičių šeimoje gimė būsimasis mokytojas, kraštotyrininkas, muziejininkas, muzikantas, daktaro Vinco Kudirkos klėtelės saugotojas Stasys Ankevičius (1905–2002). 1910 m. gausi, šešiavaikė, šeima apsigyveno Šakių apskrities Būblelių valsčiaus Jančių kaime. Kitais metais mirus tėvui (vyriausiajam vaikui tuomet buvo 16 metų, jauniausiam nebuvo…

ONA GAIDAMAVIČIŪTĖ

Nepažinta kultūros istorikė Elinor Gadon

Prieš dvejus metus gegužės 8 d. mirusi mūsų, lietuvių, deja, beveik nepažinta litvakų kilmės kultūros istorikė Elinor Weiner Gadon (1925–2018) – viena žymiausių pasaulyje Motinos Deivės tradicijos tyrinėtojų, savaip tęsusi archeomitologijos pradininkės Marijos Gimbutienės (1921–1994) tyrimus.

ELINOR GADON

Ledynmetis: Žemė kaip motina

Vėlyvasis paleolitas (apie 35 000–9 000 m. pr. Kr.) buvo „revoliucinis“ laikotarpis žmogaus evoliucijoje. Įvyko virtualus simbolinio elgesio sprogimas. Ledynmečio žmogus buvo visiškai išsivystęs, panašus į mus, gebančius kalbėti ir suprasti simboliais pagrįstą kalbą bei įkurti bendruomenes, turinčias bendras normas ir vertybes.