Paveldas

ŠARŪNAS ŠIMKEVIČIUS

Miroslavo raštininkas ir buhalteris

  Kartą įsigijau tremties dokumentų kolekciją, apie ją norėčiau papasakoti plačiau. Ši vieno žmogaus, tiksliau, vienos šeimos drama kartu yra ir visos mūsų tautos istorija. Dokumentus surinko Antanas Bieliauskas. Svarbiausius iš jų sudėjo į segtuvą ir susiuvo. Byloje iš viso septyniasdešimt šeši dokumentai, sudėti chronologine tvarka. Jos pradžioje įsiūti du vokai, į kuriuos įdėti dokumentai iš tarpukario: mokyklos baigimo pažymėjimas…

MARIJA VINNIKOVA

Tradiciniai baltarusių rankšluosčiai

Apeiginis rankšluostis (baltarusiškai ručnikas) tradicinėje baltarusių kultūroje yra būtina šeimos ir kalendorinių papročių dalis. Jis baltarusius lydi nuo gimimo iki mirties. Nepaisant globalių istorinių ir socialinių permainų, įvykusių XX a., šalies kaimuose ši tradicija beveik nėra nutrūkusi.

ALDONA RADUŠYTĖ

Tacito aisčiai ir kregždės

Iššaukime gražią fejerverkų puokštę Publijaus Kornelijaus Tacito garbei, nes šiemet sukanka 1 920 (!) metų, kai šis romėnų šviesuolis apie 98 m. pasauliui šį bei tą pranešė apie aisčius, gyvenančius prie Svebų (Baltijos) jūros. Dabartiniais laikais kiekvienas Tacito žodis yra auksavertis.

TOMAS ČELKIS

Apie brangią žemę, kurią saugojo ženklai ir į kaupus įkastos žvėrių galvos

  XV–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bene vertingiausias turtas buvo žemė ir dvarai. Tai užtikrino šeimos ekonominį stabilumą ir socialinį statusą. Tačiau egzistavo ne tik žemės panauda, bet ir būtinybė saugotis nuo į ją besikėsinančių žemvaldžių. Pavyzdžiui, siekiančių suklastoti ir pakeisti valdos ribas arba savavališkai užsėti atokesnį sklypą ir taip jėga jį užvaldyti. Apsidraudžiant nuo šių pavojų buvo itin svarbu…

MARTYNAS PURVINAS

Modernybė ir kaimų paveldas

Kaip iš tiesų atrodo tas modernus Vakarų pasaulis, kurį vis bandome vytis? 2017 m. rugsėjo mėnesį Belgijoje, Levene, vyko eilinė tarptautinė konferencija „Rural History 2017“, skirta kaimų istorijos tyrimams. Tokios konferencijos organizuojamos kas dveji metai, jos jau vyko Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje ir Ispanijoje.

Kalbos žėručius gliaudantis tautosakininkas nuo Lašašos

Pokario metais mūsų krašte gyvavo labai daug partizaniškų dainų (taip vadinome visas antitarybines dainas – ir tremtinių, ir apie skausmingą ar pašaipą keliančią tarybinę tikrovę). Mama jų mokėjo daugybę.

UGNĖ RAŽINSKAITĖ

Karių ir menininkų giminė nuo Nemuno krantų

…Lietuvą kūrė ne tik garsūs politikai, intelektualai, visuomenės veikėjai, bet ir mažai kam žinomi, užmiršti žmonės, neretai gimę ir užaugę paprastų valstiečių šeimose.

TOMAS DAUKŠA

Palangos parko vartai

„…trečiajame etape yra numatyta atstatyti prie senojo tvenkinio buvusią ledainę, sutvarkyti sargo-sodininko namelį, Birutės kalno želdinius ir galbūt atkurti kai kurias perspektyvas prie grafų Tiškevičių rūmų.“

NIJOLĖ LAURINKIENĖ

Saulele motinėle…

  Senajame baltų pasaulėvaizdyje, įleidusiame šaknis ir į lietuvių tautos sąmonę ir ganėtinai gyvybingame, dangaus erdvė su joje esančiais dangaus kūnais buvo modeliuojama pagal žemiškojo žmonių pasaulio pavyzdį. Joje aptinkame „motiną“, „tėvą“, „seserį“, „brolį“, kuriuos kaip tik ir įprasmina bei reprezentuoja dangaus šviesuliai. Jie tapo klišėmis, netgi archetipais, įsitvirtinusiais lietuvių ir latvių tautosakoje, daugeliu atvejų tam tikrame kontekste jie tradiciškai…

Dagestano moterų kalniečių tatuiruotės

Pradžioje iš H. Ismailovo buvo tik šaipomasi. Kas galėjo pamanyti, kad po kuklių kalniečių sukniomis gali būti ištatuiruoti vyrų ir moterų lytiniai organai, svastikos ir šešiakampės žvaigždės? Kilo įtarimų, kad iki tol niekam nežinomas darginas visa tai išgalvojo tenorėdamas išgarsėti. Ir kas gi leis jam apžiūrinėti svetimas moteris?