Paveldas
Pasiaukojusi romantikė grafienė Maria Walewska
Į Lenkijos istoriją M. Walewska pateko tik todėl, kad patyrė meilės romaną su Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu. Jos vyras, deja, daugiau mylėjo savo titulus nei žmoną, o ji vyrą labiau gerbė, nei mylėjo.
Kaip išdrožti tikrą Rūpintojėlį?
…Rūpintojėlis yra Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, pats tobuliausias ir veidu, ir siela Žemės žmogus. O jei jis yra Dievo Sūnus, tai yra panašus ir į Tėvą. Todėl negaliu pakęsti stilizuotų ar vadinamųjų modernių Rūpintojėlių, kurie kartais vaizduojami kaip nučiuškę pašlemėkai ar prasigėrėliai. Juk nevalia iš Dievo tyčiotis…
Evangelikų kapinių ant Tauro kalno likimas
Reformacija neaplenkė ir Lietuvos – į mūsų kraštą ji atėjo XVI a. ir paliko atpažįstamus pėdsakus šalies istorijoje ir kultūroje. Pavyzdžiui, šis krikščioniškasis religinis judėjimas ne tik subrandino iškilių asmenybių – Martyną Mažvydą, Kristijoną Donelaitį, Abraomą Kulvietį, didikus Radvilas, – bet ir davė pastebimų impulsų puoselėti lietuvybę.
Kaimo ir miesto Jurginės
Jurginės – viena iš svarbesnių metinių žemdirbių švenčių. Nuo seno joms yra prigiję ir įvairių kitų, antraeilių, pavadinimų, susijusių su žemės ūkiu: žemdirbių Naujieji metai, samdinių metų pabaiga, pavasario pradžia, gyvulių šventė, arkliaganių šventė ir kt. Tokius Jurginių pavadinimus pirmajame šiai šventei skirtame leidinėlyje pateikė etnologas Juozas Kudirka. Etnologė Maria Znamierowska-Prüfferowa paliudijo, kad XIX a. pabaigoje–XX a. pirmoje pusėje ši…
Marija Kuraitytė-Varnienė – montesorinio ugdymo pradininkė
„Vaikas yra tolygi sociali būtybė kaip ir suaugėlis. Tik juodu turi skirtingus gyvenimo tikslus: suaugėlis kuria ir tobulina išorinio gyvenimo sąlygas, o vaikas kuria ir tobulina patį žmogų.“
Kolekcininko pasakojimai
Gerai, kad Alytaus kraštotyros muziejus bendradarbiauja su kolekcininkais. 2010 m. muziejininkų pastangomis buvo išleistas puikus senųjų Alytaus atvirukų katalogas. Tokio pobūdžio leidinių dar nėra daug, dažniausiai leidžiama tik pačių garsiausių filokartijos kolekcininkų, pavyzdžiui, Algimanto Miškinio ar Henriko Grinevičius, katalogai.
Pokaris Vištyčio apylinkėse
Man 1947-aisiais buvo penkeri metai. Atsimenu, kad su tėvo padarytu mediniu ar metaliniu plaktuku žaisdavau kalvėje; ten visada būdavo svetimų žmonių. 1948 metus labai gerai atsimenu. Būdavo, ateidavo stribai, visus kampus išnaršydavo, reikalaudavo degtinės ir valgyti. Buvo vienas nuotykis Vištyčio miestelyje. Ten vasarą po atlaidų žmonės susirinkdavo paežerėje, pievoje: pažįstami, kaimynai. Pasitiesdavo paklotus, išdėliodavo pyragus, sausainius, visko, ko atsiveždavo iš…
Ty Žeimena kap mėlynas abrūsas…
Janiną Vandą Čibirienę, gimusią 1933 m., pažįstu jau daugiau nei penkiasdešimt metų – nuo tada, kai tėvai, gyvenantys Vilniuje, mane atveždavo atostogauti pas senelius į Šakališkės kaimą, kuris yra už dviejų kilometrų į vakarus nuo Kaltanėnų (Švenčionių r.) miestelio. Didžiąją gyvenimo dalį ši garbi moteris pradirbo Kaltanėnų bibliotekoje, niekad nesiskyrė su knyga, daug skaitė, nuoširdžiai bendravo ne tik su skaitančiaisiais,…
Saulės sugrįžtuvės
Dabar kaip niekad jaučiame Saulės šviesos stygių. Šiuo metu ji blanki, prislopinta, o šiluma menka. Tarytum kažko lauktume. Ir atrodo, jog tai turi įvykti, kad atsinaujintume, atsigautume, pirmiausia – dvasiškai. Regis, to laukia ir gamta, ir visa Žemės kūrinija. Turėtų ateiti, tiksliau, nušvisti kažkas Nauja, tartum turėtų apsiversti mūsų būtis. Akivaizdi tiesa ir visų laukiama esminė naujiena yra ta,…
E kiekvienas nori šventenybės
Kūčios ir kalėdaičiai Per 2007 m. bendrovės „GfK CR Baltic“ atliktą apklausą klausta, ar lietuviai laikosi senųjų Kūčių tradicijų. Kalbėta su 520 žmonių (15–74 metų) iš visos Lietuvos. Net 83 nuošimčiai apklaustųjų pasakė, kad Kalėdų išvakarėse valgo tradicinę dvylikos patiekalų vakarienę, 77 – kad dalijasi kalėdaičiais, 18 – kad buria. Tad Kūčių vakarienės tradicija neatsiejama ir nuo kalėdaičio laužymo…
