Religija

-js-

Melchizedeko giminė

  Nepažįstu to kunigo, net vardo nežinau. Man jis – lyg prisikėlęs iš Bernanoso romanų. Toks, kuris miršta darbo vietoje, kone beprasmiškai kentėdamas. Nežinia dėl ko. Šventai įsitikinęs, jog viskas gyvenime yra malonė.              Nuotrauka vis gulėjo ant rašomojo stalo, kol vieną dieną ėmėme palengva kalbėtis. Gal buvo Vėlinės ar Visi šventieji, kada sužiūra į tave milijonai akių. Šio kunigo žvilgsnis…

-js-

Vieno gyvenimo knyga

  Čia savadarbis tarybinių laikų maldynėlis. Pusė mokyklinio sąsiuvinio, kainavusio 8 kapeikas. Ant viršelio matyti Latvijos popieriaus fabriko įspaudas rusų kalba. Lapai iš naujo supjaustyti ir surinkti, persiūti siūlu. Kad būtų panašiau į tikrą maldaknygę ir tilptų ridikiulyje. Anuo metu tokių gaminių pasitaikydavo daug. Kitąsyk gražiai, profesionaliai įrištų. Surašytų dailyraščiu ar atspausdintų rašomąja mašinėle. Vėlyvuoju sovietmečiu maldynams puikiai tikdavo tuomet…

-js-

Vartų sargyba

  Ta nuotrauka – ar tik ne iš Pirmojo pasaulinio karo laikų Vilniaus. Nesunku atpažinti Bernardinų bažnyčios prieigas. Ta pati neogotikinė šventoriaus tvora, sumūryta Čiagino jau uždarius vienuolyną, tie patys priderinti prie architektūros geležiniai vartai. Gerai viskas padaryta, šitiek atstovėjo, atlaikė. Tarpukariu Bernardinai garsėjo kaip laidotuvių bažnyčia. Gal dėl to, kad netoliese buvo parapinės kapinės, o gal vietos kunigai specializavosi…

-js-

Pasirengimas karui?

  Kai rugsėjo 1-oji būna labai graži, džiaugsminga, su būriais gėlėtų mokinukų gatvėse, imu ir prisimenu, jog tą dieną paryčiais prasidėjo baisus, pats baisiausias žmonijos istorijoje karas. Visai netoli mūsų. Vaikučiams Lenkijoje tuomet iš vakaro irgi buvo paruoštos gėlių puokštės, išlygintos mokyklinės uniformos, nupucinti batukai. Paskaitytum kokius prisiminimus ir rastum apie tai. Pirmasis mėnesio penktadienis, karštos maldos į Jėzaus Širdį,…

-js-

Iniciacija

  Kratos nepavadinsi švente. Labiau smurtu, plėšikų darbu. Bet tarp disidentų būdavo ir kitaip. Jei ateina kratyti (dažniausiai – anksti rytą), galėjai didžiuotis, jog nusipelnei saugumo organų dėmesio, tapai pavojingas režimui. Tau proga, kad ir apsimiegojusiam, akis į akį pamatyti savo priešą. Parodyti nemeilę jam. Būti drąsiam, net įžūliam. Tarp disidentų kursavo instrukcijos rusų kalba, kaip elgtis tardymo ir kratos…

GINTARAS SUNGAILA

Ortodoksų Bažnyčios poezija (4): Bohohlasnikas ir dvasinės giesmės

Abiejų Tautų Respublikos katalikai, šventę šv. Mišias lotynų kalba, turėjo paraliturginę giesmių nacionaline kalba tradiciją – kantičkas. Kantičkas rašė net patys dvasininkai, jos dažnai buvo kupinos pamokančios Bažnyčios teologijos.

GINTARAS SUNGAILA

Ortodoksų Bažnyčios poezija (3): Akatistas ir akatistai

  Akatistai, be jokios abejonės, yra tipinis Rytų slavų, Rusios šventųjų kulto tradicijos bruožas. Nors pagrindinė knyga, numatanti ortodoksų pamaldų tvarką, – Tipikonas – kalba tik apie vieno akatisto, Akatisto Apreiškimo šventei, naudojimą, Rytų Europoje žinomi šimtai akatistų Kristui, Dievo Motinai, įvairiausiems šventiesiems. Jie itin išpopuliarėjo sovietmečiu, nes jiems skaityti nereikia jokių specialių žinių, juos skaityti gali kiekvienas pasaulietis, net…

GINTARAS SUNGAILA

Ortodoksų Bažnyčios poezija (2): kanono gimimas

  Ankstesniame straipsnyje („Š. A.“, V.10) kalbėjome apie tai, kad pirmosiomis Ortodoksų Bažnyčios giesmėmis buvo psalmės ir vadinamosios, biblinės giesmės, t. y. giesmės, randamos pačioje Biblijoje. Iš viso Šventajame Rašte ortodoksų tradicija išskiria 11 giesmių:   1. Mozės pergalės giesmė (Iš 15, 1–19) 2. Mozės atgailos giesmė (Įst 32, 1–43) 3. Deboros giesmė (Ts 5) 4. Onos giesmė (1 Sam…

VYGANTAS VAREIKIS

Foninis priedas

  Pasak vokiečių istoriko Rainerio Wohlfeilo, vaizdai yra tarsi sniego danga, kurią pirmiausia reikia nuvalyti rūpestingomis proto pastangomis, kad atrastume ten glūdinčią istoriją. Klaipėda vizualiai paprastai būdavo (ir tebėra) reprezentuojama idiliškų ir romantiškų Baltijos saulėlydžių, laivų, stovinčių storais lynais pririštų prie Dangės krantinių ar Žiemos uoste, ar galingų portalinių kranų žuvėdrų fone vaizdais. Kaip įprasta, keltų ar uosto vilkikų darbuotojai,…

GINTARAS SUNGAILA

Ortodoksų Bažnyčios poezija (1): psalmodija ir troparai

    Ortodoksų liturginiame gyvenime beveik viskas yra giedama. Net daugelis kunigo žodžių tariami ne paprastu balsu, o rečitatyvu. Todėl, kaip mėgsta sakyti lenkų bažnytinės muzikos profesorius Włodzimierzas Wołosiukas, Ortodoksų Bažnyčią drąsiai galima vadinti „giedančiąja Bažnyčia“ – epitetu, kurį tradiciškai sau taikė ir kai kurios protestantų Bažnyčios. Bet kas, kas yra lankęsis ortodoksų pamaldose, pastebėjo, kad pamaldos gerokai ilgesnės nei…