Religija

JULIUS SASNAUSKAS

Pakeliui į sidabrinį kalną

Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?! – linksmai šūktelėjo sesuo vienuolė Nijolė Sadūnaitė. Po kojomis granitiniam Adomui Mickevičiui, rugpjūčio 23-iąją, kai buvo minima Juodojo kaspino diena ir ano lemtingai nesankcionuoto mitingo jubiliejus.

JULIUS SASNAUSKAS

Atsisveikinimai

Dėl to viso graudumo, kad Mergelė Marija mus palieka, kad pabėga gandrai ir vasara, kad išeinama iš tėvynės ar iš pasaulio, yra viena maža paguoda: anksčiau turėjo kas nors būti. Kad atsisveikinant diltų, eitų liesyn ranka, prieš tai negana tik šiaip paprasto labas.

JULIUS SASNAUSKAS

Viešpaties vasara

Šiemet man dingtelėjo, kad bažnytinė vasara (ar vasaros Bažnyčia, tėvo Saulaičio terminu) labai panaši į tai, kas dėdavosi anuo metu antitarybinio pogrindžio baruose. Pusė parapijiečių išsilaksto vasaroti. Tuzinas chorų, nenutildomai dūzgusių per kiekvienas mišias, dabar lyg užkerėti netenka žado…

JULIUS SASNAUSKAS

Zylės sezonas

Kai laukiu dabar savo zylės, sielovados ir dvasingumo neišsižadu. Jei ir negiedosime kartu Aukščiausiojo garbei, vis tiek tai jis viską maloningai dėlioja ir tvarko pagal savo planą. Suveda ir suriša. Dar yra prisakęs mokytis mums laisvumo ir lengvumo iš dangaus sparnuočių.

JULIUS SASNAUSKAS

Beatifikacija

Moteris: Tiek metų prasėdėjot kalėjime.
Arkivyskupas: Ką padarysi.
Moteris: Kaip į Ameriką buvot išvažiavęs, reikėjo pasilikti.
Arkivyskupas: Aha, jie labai kvietė, bet aš nenorėjau.
JULIUS SASNAUSKAS

Dangun iškeliavusiojo palikimas

Anądien „Forum Cinemas Vingis“ salėje žiūrėjome, kartu su visa katalikiška grietinėle, filmo „Audrys“ premjerą. Taip trumpai drūtai vadinamas filmo herojus kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Ryškūs kardinoliško purpuro atšvaitai išsyk užlieja ekraną, bet paskui pamažėliais atsiskleidžia, rodyte parodoma, kas yra Audrys ir kodėl šį kartą galima, net reikia – tik Audrys. Filme kardinolas ne vien meldžiasi ar laiko mišias priešais stebuklingą…

GINTARAS SUNGAILA

Penki mitai apie ekumeninį sąjūdį

XX a., po šimtmečių religinių karų tarp krikščionių, prasidėjo priešingas procesas – sudėjusios ginklus krikščionių Bažnyčios ėmė siekti vienos kitas pažinti, bendradarbiauti. Reakcijų į šį naują sąjūdį buvo įvairių – vienos grupės (baptistai, sentikiai) jį smerkė, kitos jame dalyvavo (ortodoksai, liuteronai, anglikonai…), trečios, iš pradžių sąjūdį smerkusios, vėliau prie jo prisidėjo (Romos katalikai). Iki šiol krikščionių nuomonės apie šį sąjūdį…

JULIUS SASNAUSKAS

Laiškai iš pašto, kurio nėra

Jei ateityje Bažnyčios laukia atgimimas, tai bus kažin kas panašaus: meilumo ir švelnumo srautai, ašarų dovana, grožio kelias, kurio vis šaukiasi popiežius Pranciškus. Procesijos, litanijos, graudūs verksmai. Kasmet iš naujo sakau sau, kad nepraleisiu gegužinių pamaldų, kad nieko nėra saldžiau, naudingiau sielai. Tik ir vėl, deja, netesiu, viskas būna iš tolo, vangiai, ne taip, kaip reikėtų. Kodėl neklausau sielos?

GINTARAS SUNGAILA

Fundamentalizmas, modernizmas ir šventybė

Beribė modernizacija priverčia šventybę pasitraukti. Šventybė nepasirodo pagal žmogaus pageidavimą, ji negali būti iškviesta, įjungta ar suvaidinta, nėra šventybės technologijos. Todėl šventybės ieškančiam žmogui įprasta gręžtis ten, kur matė šventybę paskutinį kartą, – į tradiciją…

JULIUS SASNAUSKAS

Jėzus, kurio nesuklijuosi

Sudužo gipsinė Jėzaus statulėlė. Prieš tai ji stypsojo sendaikčių paviljone Vakarų Europoje ir buvo išvaduota už keturiolika eurų. Sakau sau – pažaisime. Thomui Mertonui gipsinės šventųjų figūros buvo iškreipto kulto ir prasto katalikiško skonio įsikūnijimas. Kažkada man atrodė įtikinama, bet kodėl dabar nepasiginčijus?