Religija

-js-

Maldos gyvenimas

Kitados kelios amerikiečių ligoninės, turbūt priklausančios religinei institucijai, mėgino nustatyti maldos poveikį paciento būklei. Stebėjo ligonius, už kuriuos, jiems patiems nežinant, buvo intensyviai meldžiamasi. Ir tuos, kurių jokia malda nelydėjo. Duomenys visaip kito, svyravo, bet galiausiai prieita prie išvados, kad esminio skirtumo tarp abiejų grupių neužfiksuota. Skaičiau apie tai straipsnį moksliniame žurnale.

-js-

Keto dieta ir sinodinis bažnyčios kelias

Garsusis kretingiškių ganytojas pranciškonas Jurgis Pabrėža, kitas kandidatas į šventuosius, pypkiuodavo su vyrais savo celėje, klausėsi jų pasakojimų, patardavo, kaip apsisaugoti nuo ligų ir nelaimių, duodavo antpilėlių. Sinodinė Bažnyčia prieš du šimtus metų?

-js-

Atsimainymas

Garsus vokietis kunigas, karo pabaigoje pakartas už dalyvavimą sąmoksle prieš Hitlerį, kartodavo, kad yra nuodėmė giedoti grigališkąjį choralą, kai privalai priešintis. Lyg niekur nieko marginti kiaušinius ir kepti velykinius pyragus, nors tavo rinkta valdžia Prisikėlimo rytą apšaudo kitos šalies tikinčiuosius.

-js-

Prisikėlimo liudijimai

Neturiu šįkart geresnio pasveikinimo šventų Velykų proga už tą moters portretą. Trykštanti gyvybė, džiaugsmas, slaptas vidinis triumfas, pergalė. (O juk ir ten, ir čia – kraupus karas!) Nuotraukoje daug jauno ir stipraus kūno. Velykos irgi pilnos kūno. To, kuris išeina iš kapo, vėl gyvas, šiltas, ir to, kuris jį sutinka, mato, liečia, nori sulaikyti. Malkos nešamos prie ežero, reikės kurti…

-js-

Gatvelė

Baisūs karai daug kartų ėjo ir per Vilniaus miestą. Ten, kur Šv. Jono gatvė turėtų visai prisiartinti prie Dominikonų kampo, po karo atsiradusi tuščia vieta. Nėra ir garsios Kardinalijos kitame gatvės gale. Nepalyginsi, aišku, su bombarduojamu Mariupoliu ir Charkivu. Bet kodėl niekaip neišeina nekariauti? Gavėnia rodo į Adomo nuodėmę.

-js-

Karo veidas

Deda į akis patekėjusi kovo saulė, ir prie tos nuotraukos nejučia imtum kalbėti: „Sveika, Marija, malonės pilnoji…“ Dabar po pasaulį sklinda daugybė nuotraukų, kurios tau rodo gyvą Dievo Motiną. Su kūdikiu, be kūdikio, jo ar jų netekusią, vežamą gimdyti, visai be jėgų, pasliką, sužeistą, gydančią kitus, romiai kažin ko laukiančią, raudančią, rėkiančią, grūmojančią okupantams, išprotėjusią, slėptuvėse ir gatvėse, prie lauko…

-js-

Kita kryptis

Kai nusižiūrėjau tą nuotrauką internete, Pu­tino invazija į Ukrainą dar buvo tolokai. Todėl pats karo fonas, taip pat ir geografija, čia nebu­vo svarbu. Patraukė raitelės figūra. Tos dvi priešingos kryptys. Kai nuotrauka išdidinta, matosi išraiškingas ukrainietės moters veidas. Laisvas, orus, šiek tiek ironiškas, jei nori – triumfuojan­tis. Tie patys rusai turi čia labai tinkantį žodį – отрешенность. Išversti sunku. Būsena,…

-js-

Išlaikytinių laimė

Prieglaudos dabar vadinamos slaugos ar globos namais, pensionais, o patys seneliai – senjorais. Ir žodis išlaikytiniai jau nelabai tinka, nes žmonės ten dažniausiai išsilaiko patys. Dar ir personalą išlaiko. Prisimenu, kaip tas įstaigas liaudis buvo praminusi ubagynais, bagadelnėmis. Bijojo kaip ugnies ten atsidurti. 

Erik Varden: „Niekada neleiskite sau susižavėti blogiu“

Ilgame pokalbyje su žurnalistu Danieliu Capó ispanų internetiniam dienraščiui „The Objective“ norvegų vienuolis ir knygų autorius kelia klausimus apie mūsų moralinės ir kultūrinės krizės priežastis, samprotauja apie nihilizmą ir žmogiškas aistras…

-js-

Kaip ištverti sunkius laikus

Yra sniegas, baltas balčiausias peizažas, mieste ir už miesto, ypač ten. Sniegas daugsyk vadavo iš tamsybių, net metafizinių. Kai sninga, dažnai norisi melstis. Tą sakydavo mums per paskaitas Šv. Rašto profesorius. Išeitų, kad biblinė tiesa. Bet posūkis nelabai vykęs. Girdėjau patarimą: nekalbėk apie tiesą, sakyk, kas gražu, ir tada patikėsime.