Religija

-js-

Koplyčios istorija

Dvi moterytės, įsispraudusios į kampą sukalbėti savo poterių. Klapčiukas ruošia pamaldoms smilkyklę. Dar viena žmogysta parklupusi ant koplyčios laiptų, kitapus ažūrinių grotelių. Kieno akis fiksuoja tą vaizdą?

AUŠRA KUNDROTAITĖ

Budos prigimtis, Jėzaus širdis

Pakrikštyta šešerių, Pirmąją Komuniją priėmusi dešimties, Sutvirtinimo sakramentą, manding, – keturiolikos, sulaukusi dvidešimt dvejų, ėmiau tolti nuo Katalikų Bažnyčios ir pamažu nustojau melstis, o dvidešimt šešerių atradau budizmą. Po dešimties daugiausia savarankiškų, nenuoseklių, bet nuoširdžių budizmo studijų ir praktikos metų meditacijos tyloje…

-js-

Disidentai

Bibliniai disidentai, kaip ir dauguma kitų, baigia savo karjerą liūdnai. Liaudies posakiai apie pranašo atmetimą tėviškėje ar jo laukiančius akmenis nenukritę iš dangaus. Dar liūdniau, kai jiems tenka suabejoti, ar buvo prasmė ardytis ir pulti ant šakių. Joną Krikštytoją ta abejonė aplankė Erodo kalėjime. Tačiau atsakymui jau nebuvo laiko. Klaustukas pasiliks ir kartosis.

-js-

Ženklai ir stebuklai

Sergejus mirė nuo dizenterijos ir išsekimo. Pasak liudininkų, gautus maisto siuntinius jis išdalindavo kitiems. Po keturių mėnesių konclageris buvo išvaduotas. Vladimiras Nabokovas tuo metu svaigo nuo savo šlovės ir Amerikos gėrybių. Apie brolį nieko nežinojo, su juo nebendraudavo. Tik mirties išvakarėse susapnavo jį ant kalėjimo gultų, kančiose. Jiedu nebuvo labai artimi.

-js-

Puikybė

Izraelio tautai Senajame Testamente varo siaubą egiptiečių karo vežimai ir raiteliai. Jie patys turėjo tik asilus ir gal kokį mulą. Pranašai vis duoda ir duoda, kad karo vežimai – netikra viltis. Kad reikia pasitikėti gyvuoju Dievu, jo ginkluote. Štai Dovydas, piemuo, rudaplaukis pacanas, paprastu akmeniu nudobia milžiną. Ne mažesnį už aną Leniną ant pjedestalo. Kiek tik nori panašių faktų Biblijos knygose.

-js-

Maldos gyvenimas

Kitados kelios amerikiečių ligoninės, turbūt priklausančios religinei institucijai, mėgino nustatyti maldos poveikį paciento būklei. Stebėjo ligonius, už kuriuos, jiems patiems nežinant, buvo intensyviai meldžiamasi. Ir tuos, kurių jokia malda nelydėjo. Duomenys visaip kito, svyravo, bet galiausiai prieita prie išvados, kad esminio skirtumo tarp abiejų grupių neužfiksuota. Skaičiau apie tai straipsnį moksliniame žurnale.

-js-

Keto dieta ir sinodinis bažnyčios kelias

Garsusis kretingiškių ganytojas pranciškonas Jurgis Pabrėža, kitas kandidatas į šventuosius, pypkiuodavo su vyrais savo celėje, klausėsi jų pasakojimų, patardavo, kaip apsisaugoti nuo ligų ir nelaimių, duodavo antpilėlių. Sinodinė Bažnyčia prieš du šimtus metų?

-js-

Atsimainymas

Garsus vokietis kunigas, karo pabaigoje pakartas už dalyvavimą sąmoksle prieš Hitlerį, kartodavo, kad yra nuodėmė giedoti grigališkąjį choralą, kai privalai priešintis. Lyg niekur nieko marginti kiaušinius ir kepti velykinius pyragus, nors tavo rinkta valdžia Prisikėlimo rytą apšaudo kitos šalies tikinčiuosius.

-js-

Prisikėlimo liudijimai

Neturiu šįkart geresnio pasveikinimo šventų Velykų proga už tą moters portretą. Trykštanti gyvybė, džiaugsmas, slaptas vidinis triumfas, pergalė. (O juk ir ten, ir čia – kraupus karas!) Nuotraukoje daug jauno ir stipraus kūno. Velykos irgi pilnos kūno. To, kuris išeina iš kapo, vėl gyvas, šiltas, ir to, kuris jį sutinka, mato, liečia, nori sulaikyti. Malkos nešamos prie ežero, reikės kurti…

-js-

Gatvelė

Baisūs karai daug kartų ėjo ir per Vilniaus miestą. Ten, kur Šv. Jono gatvė turėtų visai prisiartinti prie Dominikonų kampo, po karo atsiradusi tuščia vieta. Nėra ir garsios Kardinalijos kitame gatvės gale. Nepalyginsi, aišku, su bombarduojamu Mariupoliu ir Charkivu. Bet kodėl niekaip neišeina nekariauti? Gavėnia rodo į Adomo nuodėmę.