Religija

-d-

Apostatae nuo apostolus skiria ne tiek ir daug

Kai keletas jaunų žmonių prieš kurį laiką demonstratyviai paskelbė atsižadą katalikų tikėjimo, pirma mintis buvo – anoks čia nuostolis Bažnyčiai, jei ji netenka tų savo narių, kurie jai priklausė tik formaliai.

-js-

Iš prakartėlių

O šią žiemą Antanas Sutkus jau kelintą kartą savo vežimėlyje vyksta fotografuoti ukrainiečių pabėgėlių vaikų. Šiandien popiet žiūrinėsiu jo nuotraukas ir žinau, kad ten bus ta pati dailiai sulenkta vaikiška kojytė, ant krūtinės sukryžiuotos rankos. Ir kitos piemenaitės smalsus tamsaus gymio veidas, sugniaužtas kumštukas, paltelis.

Erik Varden: „Esame priklausomi nuo trikdymo“

 

Esu įsitikinęs, kad žmogus iš prigimties yra kontempliuotojas, tik jis turi tai atrasti. Gyventi kontempliatyviai iš esmės reiškia nurimti, skirti dėmesį ir žiūrėti.

-js-

Už visų mūsų laimę

Savo aplinkoje nesu girdėjęs, kad kas nors būtų pralobęs per loteriją, laimėjęs šaldytuvą ar kokią sulčiaspaudę, ką jau kalbėti apie transporto priemones. Kas tada vargo, rinko pakampiais tuščius butelius, spaudė kumštyje „nulaižytą kapeikėlę“ (mūsų kiemo kaimynės terminas), tas ir toliau toks buvo. Su loterijos bilietais ar be jų.

-js-

Klausimai prie duonos

Iš senų laikų prisimenu vieną ano karo metu pasižymėjusią moterį šaulę, snaiperę, apdovanotą visais šlovingiausiais sovietų ordinais. Mūsų šeimos kurį laiką bendravo. Ir ji kalbėjusi, kad sapnuoja po daugelio metų tuos turbūt irgi suskaičiuotus jaunus vokiečių kareivėlius, konkrečius veidus, į kuriuos buvo paleidusi kulką. Ne žemėn susigėrusį priešų kraują, ne pergalės šventę.

-js-

Taikos karalienė žiūri į mus

Ko tik nematė ta garsi Vilniaus vieta! Kai 1940-aisiais užėjo tarybų valdžia, buvo siūloma Aušros vartus nugriauti ir nutiesti greitkelį į Minską. Skaičiau to meto spaudoj, buvo toks karingas laikraštis „Laisvoji mintis“. Vis dėlto nenugriovė, gal neišdrįso ar greičiausiai nespėjo.

-js-

Šventų Komunijų maršrutai

Nesu dedikavęs niekam savo Pirmosios Komunijos nuotraukos. Jau nebuvo to gražaus papročio. O dar pionieriška vaikystė, būtinai reikia slėptis, pamatys, kas neturi matyti. Bet stovėjau prie kaimo bažnyčios durų su žvake ir skolintais batais, aitriai kvepėjo rūtos, virš galvos šv. Antanas, apsikabinęs kūdikį, ir turbūt ten jau programavosi anie visi būsimų Komunijų maršrutai.

-js-

Kad imtų veikti stebuklai

Tarybiniais laikais, universitetui švenčiant jubiliejų, bažnyčioje buvo atidarytas Mokslo muziejus. Beveik metus dirbau ten sargu. Muziejaus direktorius Žilėnas personalą slapta atsirinkdavo pagal religinius įsitikinimus. Kad nebūtų bedieviai ir palaikytų bažnytinę nuotaiką. Man labai patiko tos pareigos. Liepdavau delegacijoms nusiimti kepures.

-js-

Trejetas nepraeis

Kas šioje nuotraukoje užvis gražiausia, turbūt ir yra moteris apėmęs laimės pojūtis, išgyvenamas ar trokštamas, ar suvaidintas. Net jeigu tai baigiasi, nutrūksta, nėra tobula. O viskas praeina ir baigiasi bet kokiu atveju ir bet kam šioje žemėje.

-js-

Koplyčios istorija

Dvi moterytės, įsispraudusios į kampą sukalbėti savo poterių. Klapčiukas ruošia pamaldoms smilkyklę. Dar viena žmogysta parklupusi ant koplyčios laiptų, kitapus ažūrinių grotelių. Kieno akis fiksuoja tą vaizdą?