Religija

GINTARAS SUNGAILA

Ortodoksų Bažnyčios poezija (3): Akatistas ir akatistai

  Akatistai, be jokios abejonės, yra tipinis Rytų slavų, Rusios šventųjų kulto tradicijos bruožas. Nors pagrindinė knyga, numatanti ortodoksų pamaldų tvarką, – Tipikonas – kalba tik apie vieno akatisto, Akatisto Apreiškimo šventei, naudojimą, Rytų Europoje žinomi šimtai akatistų Kristui, Dievo Motinai, įvairiausiems šventiesiems. Jie itin išpopuliarėjo sovietmečiu, nes jiems skaityti nereikia jokių specialių žinių, juos skaityti gali kiekvienas pasaulietis, net…

GINTARAS SUNGAILA

Ortodoksų Bažnyčios poezija (2): kanono gimimas

  Ankstesniame straipsnyje („Š. A.“, V.10) kalbėjome apie tai, kad pirmosiomis Ortodoksų Bažnyčios giesmėmis buvo psalmės ir vadinamosios, biblinės giesmės, t. y. giesmės, randamos pačioje Biblijoje. Iš viso Šventajame Rašte ortodoksų tradicija išskiria 11 giesmių:   1. Mozės pergalės giesmė (Iš 15, 1–19) 2. Mozės atgailos giesmė (Įst 32, 1–43) 3. Deboros giesmė (Ts 5) 4. Onos giesmė (1 Sam…

VYGANTAS VAREIKIS

Foninis priedas

  Pasak vokiečių istoriko Rainerio Wohlfeilo, vaizdai yra tarsi sniego danga, kurią pirmiausia reikia nuvalyti rūpestingomis proto pastangomis, kad atrastume ten glūdinčią istoriją. Klaipėda vizualiai paprastai būdavo (ir tebėra) reprezentuojama idiliškų ir romantiškų Baltijos saulėlydžių, laivų, stovinčių storais lynais pririštų prie Dangės krantinių ar Žiemos uoste, ar galingų portalinių kranų žuvėdrų fone vaizdais. Kaip įprasta, keltų ar uosto vilkikų darbuotojai,…

GINTARAS SUNGAILA

Ortodoksų Bažnyčios poezija (1): psalmodija ir troparai

    Ortodoksų liturginiame gyvenime beveik viskas yra giedama. Net daugelis kunigo žodžių tariami ne paprastu balsu, o rečitatyvu. Todėl, kaip mėgsta sakyti lenkų bažnytinės muzikos profesorius Włodzimierzas Wołosiukas, Ortodoksų Bažnyčią drąsiai galima vadinti „giedančiąja Bažnyčia“ – epitetu, kurį tradiciškai sau taikė ir kai kurios protestantų Bažnyčios. Bet kas, kas yra lankęsis ortodoksų pamaldose, pastebėjo, kad pamaldos gerokai ilgesnės nei…

-js-

Cirkas atvažiavo

  Ta cirko afiša, aišku, jokia vertybė ar bibliografinė retenybė. Turėjo būti ir lietuvių kalba, tikrai nespaudė okupantai kalbėti viso Vilniaus rusiškai. Gavėnios metu gavau ją paštu iš Kijevo. Kad ji neatsidūrė šiukšlių dėžėje, kur tokie popieriai nedelsiant patenka, turbūt reikėtų dėkoti kažkam iš pačių cirkininkų. „Ak, užliek, atminimų šilta banga!“ – dainavo anuomet radijas Vytauto Bložės kūrybos dainą, kaip…

-vv-

Pilis ir prancūzai

  Klaipėdos piliavietėje šiandien galima pamatyti vakarinę poterną su Parako bokšto fragmentu ir rytinę poterną, dalį žvaigždės formos pylimų ir tai tėra ketvirtadalis buvusio pilies komplekso. Likusioji dalis užpilta žemėmis, padengta asfaltu, vis dar apstatyta gamykliniais statiniais ir apaugusi medžiais. XIII a. kryžiuočiams priklausiusios Klaipėdos pilies liekanos buvo atkastos vykdant archeologinius tyrinėjimus prieš porą metų, o dabar rimtai svarstoma galimybė…

-js-

Tuštuma aplink bažnyčią

  Kas čia dabar, kokie pavasario monai, gal kas iš Užgavėnių repertuaro? Šv. Onos bažnyčia stypso vienut vienutėlė vidury laukų. O kur išgaravo Bernardinai, kur rinksimės sekmadienio mišių ir į gavėnios rekolekcijas? Jei jau garuoti ar persikelti, tai kiekvienas vilnietis ir miesto svečias kaipmat atsakys, kuri iš tų dviejų bažnyčių turėtų dingti ir stovėti ne čia, o paties Paryžiaus viduryje.…

-js-

Transformacijos

  Kad jau švenčiame Knygų mugę, kodėl neparodžius, kas nutinka knygoms ir kaip jos išlieka, išsigelbsti, persikūnija. Net būdamos pakeliui į aną pasaulį. Šis prieškarinis vadovėlis buvo pasmerktas makulatūrai kartu su šimtais kitų leidinių iš buvusios Šv. Antano kolegijos bibliotekos Kretingoje. Kolegija veikė trumpai, ryškiai, kaip ir daug kas Atgimimo metais. Prisimenu būrį linksmų merginų, apsigyvenusių vienuolyno pašonėje. Kviesdavosi į…

VYGANTAS VAREIKIS

Tūta

  Atmintis, prisiminimai ir istorija yra paslaptingos jėgos. Laikas neatkuria to, ko netenkame. Daug kas iškrinta, kaip rašė vokiečių rašytojas Erichas Kästneris, pro stambaus didelio rėčio akutes tuštumon, o ši lieka tuščia, kad ir kiek jon bekristų. Nuotraukoje matome septynerių metų Dieterį Teublerį iš Natkiškių Klaipėdos krašte. 1941 metų rugsėjo 1 diena, kai vaikai po vasaros atostogų peržengia mokyklos slenkstį.…

-js-

Išgyvenimo formulės

  Ši maisto kortelė – Lebensmittelkarte – ne iš šeimos archyvo, nekelianti jokių asmeninių prisiminimų. Nors mama yra pasakojusi, kaip pokario metais, studijuojant Vilniuje, duona būdavo pagal korteles. Paskui, jau atkūrus nepriklausomybę, vėl turėjo nešiotis „Pirkėjo vizitinę kortelę“ su nuotrauka ir antspaudu. Pats esu kelis kartus stovėjęs eilėse prie baltos forminės duonos, bet jau, žinoma, ne iš bado. Kortelės savininkė…