Pokalbiai

Eilėraščio kibirkštis kaip zyzianti musė

[Agnė Cesiulė:] Tądien pasitikau poetą PAULIŲ NORVILĄ, nešiną pilna dėže knygų ir apsuptą vaikų [...] Supratau, kad tokiu tempu ir gyvena, gal todėl viską ir spėja – ekonomistas, mokytojas, trijų mažamečių vijurkų tėvas, knygų vaikams autorius ir vertėjas, o dar ir poetas – visi vaidmenys susisluoksniavę ir vyksta vienu metu.

Įkūnyti dabartį

[Lina Simutytė:] Šiemet pasirodžiusios poetės, vertėjos ir eseistės Ramunės Brundzaitės eilėraščių knygos „Tuščių butelių draugija“ atmosfera artima kai kuriems nuobodulio estetikos elementams [...] Darbiniai santykiai, priklausomybės, moters padėtis šiuolaikinėje visuomenėje, branda ir iliuzijų griūtis įžengus į ketvirtąją dešimtį – šiomis temomis prabylanti poetė atsakymų nepateikia, veikiau liudija realybę tokią, kokia ji yra. Apie visa tai Ramunę ir pakviečiau pasikalbėti.

Ne vien tik knyga, bet buvimas kartu

[Eimantė Korytė:] Su aktoriumi ir režisieriumi, buvusiu Kauno mažojo teatro vadovu ARVYDU LEBELIŪNU kalbamės apie poetą Kęstutį Navaką ir jo knygyną „Septynios vienatvės“. Bet pokalbis ne tik apie tai – ir apie tuometinį Kauno bohemos gyvenimą, Kauno mažąjį teatrą, menininkus, meną ir tą degantį norą kurti ir būti vienam su kitu.

Turėdavom vaikščioti labai tiesiai

1975–1979 metais, nuo 5 iki 8 klasės, Ona mokėsi Šiauliuose, internatinėje mokykloje vaikams, turintiems stuburo deformacijų. Onos pasakojimas užrašytas kaip tuometinio požiūrio į silpnesnio kūno vaikus liudijimas. Su pasakotojos sutikimu (pakeitus vardą) pateikiame jo fragmentus.

Solisto logika paprasta

VIRGINIJUS PUPŠYS – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro artistas, 2020 m. pagal Dmitrijaus Strocevo tekstą sukūręs dainą Baltarusijos žmonėms paremti. [...]

Su Virginijumi Pupšiu kalbasi Irena Aleksaitė.

Draugystei reikia pasakojimų

[Ugnė Ražinskaitė:] 2022-aisiais Kaunas – ne tik Europos kultūros sostinė, minimas ir svarbaus kultūros židinio – Lietuvos, arba Vytauto Didžiojo, universiteto [...] šimtmetis. [...] Apie visa tai kalbuosi su Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros dėstytoju, XVIII–XIX a. Lietuvos kultūros istorijos tyrinėtoju DOMU BOGUŠEVIČIUMI.

Maskulinistės pokalbis su feministe

[Jūratė Visockaitė]: Mūsų laukta Nacionalinio teatro premjera – Mariaus Ivaškevičiaus ir Oskaro Koršunovo „Miegantys“ – verčia susiimti už galvos ir rautis plaukus. Naujieji vadovai labai pasitiki savimi ir prisiimta retrogradinės visuomenės gelbėtojų misija – ar tik jie nenori tapti penktąja valdžia, dar viena sąmonę reguliuojančia įstaiga kitame Gedimino prospekto gale?

Julius Keleras: „Visi jie vilniečiai, bet tik vilniečiai tą žino“

Nesuprantu, kodėl tiek daug išpjaunama medžių, nesuprantu, kodėl taip daug isteriškai ir nekantriai statoma, nesuprantu, kodėl niekas (o juk Vilnius visada turi šiokią tokią valdžią) neatsakė už Gedimino kalno suniokojimą, kodėl nepaisoma visuomenės nuomonės.

Ramūnas Liutkevičius: „Mano poezija – iš nesuderinamumo su pasauliu“

Rašytojo vaidmenį suformuoti gali dalyvaudamas sistemoje: „Poezijos pavasario“ ir „Poetinio Druskininkų rudens“ renginiuose, PK konkurse ir taip toliau. Tačiau poetinį gyvenimą galima tiesiog gyventi, ir tas gyvenimas bus svarbesnis už pripažinimą ar statusą, įgyjamą dalyvaujant sistemoje.

Filosofas ir menininkas Ričardas Norvila: „Mene man įdomiausia kita pasaulio pusė“

Fotografijos muziejus (Vilniaus g. 140, Šiauliai) kviečia susipažinti su Maskvoje gyvenančio filosofo, fotografo, kompozitoriaus Ričardo Norvilos kūryba – iki rugsėjo 5 d.