LiteratūraKnygos

ARŪNAS SVERDIOLAS

Algio Mickūno „Kosminę sąmonę“ pasitinkant

Ši Algio Mickūno knyga, man rodos, apima ir apvainikuoja jo filosofiją. Žinoma, mąstymas negali čia sustoti, baigtis. Tiek autoriui, tiek skaitytojui lieka begalinių variacijų galimybė, galimybė artikuliuoti naujas rūpimas temines problemines sritis. 

JUSTINAS DIŽAVIČIUS

Mindaugo Jono Urbono debiutas: tiems, kurie dausose

Mindaugo Jono Urbono debiutas pavyko. Tai sakydamas turiu omenyje nei daug, nei mažai: novelių rinkinys „Dvasių urna“ atskleidė tam tikrus šeimos ir giminės dvasinius klodus, kurie formuoja bręstančio žmogaus asmenybę.

JUSTINAS DIŽAVIČIUS

Undinės Radzevičiūtės kūryba (III): parduoti knygą

„Kraujas mėlynas“ – brandžiausia autorės knyga. Visos iki jos pasižymi tam tikru tematiniu ir stilistiniu lengvabūdiškumu, kuris padaro Undinės Radzevičiūtės knygas iki galo neapibrėžtas, atviras interpretacijoms. Jas sunku priskirti kuriai nors siauresnei kategorijai, sunku trumpai vienu sakiniu nusakyti, apie ką jos.

ARŪNAS SVERDIOLAS

Vosylius Sezemanas Daliaus Jonkaus akiratyje

Sezemanas Jonkui rūpi kaip gyvas dialogo dalyvis. Sakyčiau, stebėtinai gyvas, nes jis kritiškai persvarsto Sezemano problematiką, argumentus ir kontrargumentus savotiškoje anachroninėje perspektyvoje, sugrįždamas ir įsiterpdamas į ją taip, tartum vėlesnio filosofinio istorinio proceso nė nebūtų.

DALIUS JONKUS

Apie filosofinį kelionių ir nieko neveikimo žavesį

René Descartes’o „Samprotavimas apie metodą“ – viena asmeniškiausių filosofo knygų. Joje jis dalinasi savo patirtimi ir apmąsto nueitą ieškojimų kelią. Asmeniškesni yra tik jo laiškai, kurie sudaro didelę jo rašytinio palikimo dalį.

LINA BUIVIDAVIČIŪTĖ

Mano šiandien yra šiandien

Lengvai pažaisdama pradedu šią Liutauro Degėsio romano „Tavo rytoj buvo vakar“ recenziją. Man patiko pavadinimas ir jo konotuojamas praeities ir ateities ryšys, veiksmų ir atoveiksmių santykis. Su geru nusiteikimu neriu gilyn. 

JUSTINAS DIŽAVIČIUS

Undinės Radzevičiūtės kūryba (II): įsitvirtink literatūroje

Šįkart rašytoją sutinkame ne viršelyje, o pačiame kūrinyje. Čia ji išlaikiusi ir subrandinusi savo gerąsias savybes: taikliai parenka žodžius, nedaugžodžiaudama atskleidžia charakterius, dėmesį telkia ne į istorijos plėtojimą, o į tam tikrą staigumą, įspūdžio stiprumą.

GINTARĖ BERESNEVIČIŪTĖ

Mama, jie rašo romanus

„Siauras kelias į tolimąją šiaurę“ – tai australų rašytojo Richardo Flanagano romanas, 2014 metais gavęs „Man Booker“ premiją ir šiais metais pasirodęs lietuvių kalba. Kūrinio centre – japonų paimtų belaisvių stovykla, įkurta Siamo džiunglėse, kuriose tiesiamas Siamo–Birmos geležinkelis. Autorius, rašydamas kūrinį, rėmėsi ir tėvo, ištvėrusio žiaurias stovyklos sąlygas, – o tai pavyko toli gražu ne kiekvienam, – pasakojimais. Romano autorius…

PAULIUS KUKIS

Radikalusis poststruktūralizmas prabyla lietuviškai

Neseniai pasirodė dar 1990 m. išleisto ir greitai kanoninio tapusio Judith Butler veikalo „Vargas dėl lyties“ (Gender Trouble) vertimas į lietuvių kalbą. Formaliai žvelgiant, šis veikalas – tai svarus įnašas į poststruktūralizmo filosofiją…

GEDIMINAS MARTIŠIUS

Kas nenori palaimingo krašto?

Kuo toliau, tuo labiau aiškėja perskyra tarp vertybių: vienoje barikadų pusėje senoji Europa su savo graikiškuoju paveldu, kitoje – modernybė su savo niekinamu žvilgsniu į senąsias vertybes, išdidžiai pamynusi po kojom prasmę, kurią žmogaus gyvenimui suteikdavo tradicijų puoselėjimas.