LiteratūraKnygos
Penki. Nauji. Išrinktieji
„Literatūrinių slinkčių“ rinkinyje tradiciškai puikuojasi penkios penkių jaunųjų autorių kūrybos knygelės. Šalia tekstų – penkių jaunųjų dailininkų vizualiniai kūriniai.
Kas žolėje, kurią skiria takeliai
Takeliai diktuoja maršrutų madas. Takeliai atsiranda ten, kur reikia šaligatvio. Takeliai kuria trikampius. Takelių didžiausias priešas lietus, nes esant purvynams tenka jų nesirinkti. Takelių nemėgsta gražių vejų mėgėjai. „Takeliai_žolėje“ – antrasis dailininkės, poetės Dovilės Bagdonaitės eilėraščių rinkinys.
Užrašų knygutę graužianti klajūno siela
„Verkiančios bronzos“ paantraštė galėjo būti ir tokia: kelionės, klajonės ir klejonės. Jei remsimės Alfonso Andriuškevičiaus kartą pateikta meninio teksto struktūros schema – medžiaga, idėja, stilius, – tai kelionės atitiktų medžiagą, klajonės – idėjas, o klejonės – stilių.
Ne viską lemia išsilavinimas
Manto Adomėno romanas „Moneta & labirintas“ (pirma dalis) sukėlė panašų efektą, tik tiek, kad apie autorių visada buvau ir tebesu neblogos nuomonės, su pagarba žvelgiu į jo išsilavinimą ir politinę laikyseną.
Knygos apie gyvūnus ir žmones
Šiandien antropocentrizmo kritika, gyvūnų teisių, apskritai gyvūnų „gyvūniškumo“, t. y. kitoniškumo klausimai – kasdienybė. Trys knygos, kurias aptariu šioje apžvalgoje, – tai bandymai užfiksuoti ribą, kur pasibaigia žmogus ir prasideda gyvūnas (arba atvirkščiai).
Išmitinimas
Perkurti mitą ir iš naujo permąstyti pasaulio sandarą, raidą ir pokyčius ėmėsi ir estų poetas, vertėjas, filosofas, folkloro tyrėjas Hasso Krullis knygoje „Metras ir Demetra“, kuri 2005 metais pelnė Baltijos Asamblėjos premiją.
Šekspyro palikimas Dešimtajai mūzai
Atsigręžus į Šekspyrą, dar kartą prisiminta lietuviškosios meninio vertimo praktikos istorija, kūrybingi vertėjų atradimai ir vienas kitas riktas, kuriuos galima ištaisyti naujoje kūrinio vertimo redakcijoje.
Sayakos Muratos nepritapimo jausmas
Sayaka Murata sukuria pasaulį, kuriame kanibalizmas, arba žmogaus kūno perdirbimas į daiktus, – norma, o tada tarsi apversto veidrodžio principu provokuoja skaitytoją ją kvestionuodama, bet visada laimi visuomenės, įtvirtinusios šią normą, autoritetas.
Senienos ir naujienos (3)
Kai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis ėmė rengti radijo laidą „Nenušaunami siužetai“, sakiau jiems, kad tai paskatins detektyvo žanro atsigavimą Lietuvoje, net jei autoriai ir nėra skrupulingi tos laidos klausytojai.
Drąsa ar imitacija?
Pirmoji pažintis su Tado Zaronskio poezija, kurioje netrūko keiksmažodžių, įvyko skaitant publikaciją „Šiaurės Atėnuose“. Pasirodė, kad už jo tekstų slypi poetinė ugnis, tad su nekantrumu laukiau debiutinės knygos.
