LiteratūraKnygos
Estiški prisiminimai apie mus pačius
Visiškai paprastu ir talpiu baltos, mėlynos ir juodos spalvų viršeliu, išduodančiu knygos tapatybę: Estija, neskubrus klasikinis pasakojimas, ramybė. Tiesa, pagrindinis romano personažas, bevardis Tartu universiteto filologijos studentas, anaiptol nesijaučia ramiai – jaunystė gena ieškoti to, ko paprastai ieško visi tokio amžiaus žmonės.
Visatos centro paieškos ir šiaip įdomūs atradimai
Bendras poeto Gintaro Patacko ir dailininko Arvydo Palevičiaus kūrybinis darbas pasakoja iš pirmo žvilgsnio dvi skirtingas istorijas, tačiau jas sieja viena tema, jos viena kitą papildo ir pačią temą praplečia. Kaip liudija šios gražiai, net prabangiai išleistos knygos pavadinimas, kelionė veda į Dubičių kaimą Varėnos rajone, šalia Ūlos upės.
Vaizdų poezija
Poetė ir vertėja Zita Mažeikaitė (Gražina Sajienė), šiais metais išleidusi rinkinį „Esanti“, eilėraščiuose sustingdo praeities buitį, susipynusią su dzūkų tarme, maginiais elementais, patarimais bei pamokymais. Knyga, be kita ko, įdomi dar ir tuo, kad kalbančioji neapsiriboja vien tik buities detalėmis ar gamtovaizdžiu, bet esama ir kitų erdvių – „Švedijos skiautinio“, Mažosios Lietuvos, pasivaikščiojimo po Vilnių ir jo bažnyčias ir…
Laiku nepastebėtas šernas
Sondra Simana žvalgo Klaipėdos kultūrą, parašė antrąją knygą ir vadovauja slaptai bendrijai UKS4. Dvi istorijos. Pirmojoje pasakojama apie iškamšų skulptorės Vincės asmeninį gyvenimą, kuris susilieja su nauju iššūkiu – gauti klonavimo laboratoriją, kad būtų padaugintas autochtoninis genas ir miestelis išvengtų išnykimo. „Paskambino iš Europos iškamšų centrinės būstinės ir pranešė, kad iš Kinijos atkeliavo genetinė klonavimo laboratorija, tačiau jos pageidauja kelios…
Ieškojimo žavesys
Kęstučio Navako sudarytoje antologijoje „Lyrika plius: papasakok man eilėraštį…“, kurioje poetai ir poetės (iš viso šioje knygoje – 66) komentuodami vieną savo pasirinktą eilėraštį parodo gan skirtingą santykį su kūrybiškumu, neišvengiamai pateikdami ir skirtingas poezijos sampratas.
Nepažinumas
„Sudėjusioms ir atėmusioms“ – tokią dedikaciją randame antrajame Laimos Kreivytės eilėraščių rinkinyje „Artumo aritmetika“. Skaitant tekstus visiškai nepavyksta atsiriboti nuo fakto, kad autorė yra menotyrininkė, mat rinkinyje kalbančioji pasitelkdama estetinę pajautą savitai interpretuoja patiriamą tikrovę ir būsenas. Be to, eilėraštis „kalė kosmose (1957 11 03)“ (p. 30–32), galima sakyti, neatsiejamas nuo parodos ir performansų platformos „Moterys mėnulyje“, kurios kuratorės…
Stacijos
Skaitomas knygas nevalingai ėmiau skirstyti iki Vido Morkūno „Pakeleivingų stočių“ ir po. Trumpoji proza, kai kas buvo skelbta ir publikuota „Metuose“. Tekstai per sprindį, iki sprindžio (poros sakinių) ar kiek ilgesni. Apžvalga irgi neturėtų išilgėti. Netikėtas pasakojimo būdas. Nuo pirmo iki paskutinio sakinio. „Gyvenimas Česiaus K. veidą žymėjo įrantais. Darganų bergždžiai skalbiami kadaise mėlyni jo marškinėliai su pilku užrašu…
Su skafandru
Skaitydama trečiąjį Nerijaus Cibulsko eilėraščių rinkinį „Veneros“ pagalvojau, kad savito prasminio tinklo kūrimas, kuriame glūdi netikėtos jungtys, yra ir įdomus, ir sudėtingas užmojis: eilėraščiai kupini besikeičiančių vaizdų, „įtrūkimų“, bet tuo pat metu galima įžvelgti, kad kone kiekvienas vaizdas yra kruopščiai inkorporuotas. Susidaro įspūdis, jog tekstuose nėra nereikalingų detalių ar „nešvarumų“. Kita vertus, kartais pasirodantys įmantrūs žodžių deriniai savotiškai anuliuoja…
Sokrato pamokos apie retorikos ir politikos meną
„Gorgijas“ yra antrasis serijos „Philosophica“ tomas ir ketvirtasis Tatjanos Aleknienės verstas Platono dialogas. Platono filosofijos vertimų praktikoje tai liudija nemažą patirtį. Tai parodo komentarų apimtis. Pats verstas tekstas užima 108 puslapius, o jo komentaras plėtojamas net per 477 puslapius. Tad skaitytojas laimi trigubai: įvadinėje dalyje perskaito išsamią „Gorgijo“ dialogo analizę, paskui ‒ patį vertimą, lydimą originalo teksto, ir pagaliau išvengia…
Ar menui pakeliui su politika?
Menotyrininkės, meno kuratorės Rasos Antanavičiūtės knyga yra kaip niekada aktuali šiomis dienomis, kuriomis vis dar netyla debatai ir ginčai dėl Vilniaus viešųjų erdvių. Išsamus, istorinėmis nuotraukomis gausiai iliustruotas leidinys yra puiki alternatyva norintiems į klausimą pažvelgti inteligentiškesniu požiūriu negu tas, kuris yra pateikiamas internetinėje spaudoje ir socialiniuose tinkluose. Man asmeniškai – daug įdomiau ir prasmingiau negu tautininkų ir Vaido…
