LiteratūraKnygos
Kai liucerna pražysta dykumoj
Tarptautinio pripažinimo sulaukusio garsaus Sakartvelo poeto, vertėjo ir orientalisto Giorgio Lobžanidzės knyga „Šventofobija“ palieka dviprasmišką įspūdį – lengvai skaitomiems, įmantrybėmis neužgriozdintiems eilėraščiams būdingas daugiasluoksniškumas, filosofinių ir teologinių svarstymų dermė, nevengiama žvelgti ir į globalias problemas.
Kapitalizmo angelai
Sodriai mėlynas, panašus į aksominį Indrės Valantinaitės knygos „Apsisiautusios saule“ viršelis ir auksiniai atvartai suteikia patetiškos poezijos pažadą ir šiuo atžvilgiu neapgauna. Gal išties šiais laikais svarbiau akį traukiantis knygos dizainas, o turinys telieka antrame plane – įsigijus gražų daiktą, nebūtina vargintis jį skaityti. Todėl svarbiausia poezijos knygai yra gražiai atrodyti.
Svaigulys
Lietuviškoje medijų padangėje bent keli ryškūs publicistai (arba jų įvaizdžiai) turi psichopatijos bruožų. Simptomai paprasti – negebėjimas jausti gailesčio, kaltės, gėdos. Kodėl psichopatija tokia patraukli? Tikriausiai dėl to, kad ji ekscentriška. Itin dažnai – narsi, racionali, kūrybinga, be aiškiai atpažįstamų patologijų.
Neeilinė šeimos istorija, bet vertingiausia kas kita
Nebūčiau nei pastebėjusi „Vojaĝo“ (esperanto kalba „Kelionė“), nei pirkusi. Ne mano tema, nesuprantamas pavadinimas. Viršelis, tiesa, traukiantis akį, turintis stiprų prasminį krūvį. Bet tik tiek. Niekada nesidomėjau esperanto ar juo labiau jos istorija Lietuvoje, pasakojimų apie tremtį jaučiuosi prisiskaičiusi dar Nepriklausomybės aušroj, nors nebuvo nieko stipresnio už tai, ką pati mačiau ir kas skaudžiai visam laikui įsikirto atmintin: mano…
„Literatūrinių slinkčių 2020“ žvaigždės ir įžymybės
Šiandien laidoje kalbėsimės apie jaunųjų rašytojų festivalio „Literatūrinės slinktys“ kūrybos rinkinį (išleido asociacija „Slinktys“, 2020). Festivalis, kaip ir kasmet, turėjo vykti pavasarį, bet šalyje įvestas karantinas pakeitė planus – renginys nukeltas į rudenį.
Šnabždėtis su laumžirgiu
Ir nors visos poezijos kryptys turi teisę egzistuoti bei susikibusios bent jau mažaisiais piršteliais netvirtu žingsniu braidyti po vis banalėjančios kasdienybės pievas, man buvo smalsu, kokiai žodžio įprasminimo metodikai teikiamas prioritetas filosofijos mokslų daktarės Ievos Rudžianskaitės pirmojoje poezijos knygoje „Kita“.
Jeigu pasivadinai grybu, tai šok į pintinę
Šio dienoraščių rinkinio pavadinimas „Vilnius, 1915: diena po dienos“ turi labai jau aiškią aliuziją į 1923 m. Vilniuje pasirodžiusią Czesławo Jankowskio dienoraščių knygą „Diena po dienos: Varšuva 1914–1915 Vilnius“ (Z dnia na dzień: Warszawa 1914–1915 Wilno)…
Vadovas po kliedesių pasaulį
Strugackių romane daug paralelių su Sovietų Sąjunga. Net ir žymus Rusijos komunistų partijos veikėjas lietuvis Juozas Vareikis šmėkšteli. Beje, „Nevilties miestas“ pradėtas rašyti 1967 m. Broliams Strugackiams teko lukterėti iki devintojo dešimtmečio pabaigos, iki Sovietų Sąjungos agonijos.
Albinosas prie Letos
„Mazgai mazgeliai“ – trečioji G. Kielaro knyga, kurioje susitelkiama į psichiatrijos ligoninėje esančiųjų kasdienybę. Rašymas apie tokias patirtis kaip sociumo paribiuose atsidūrusiųjų gyvensena nestebina, tad ne pasirinkta tema maitina šią poeziją, bet pastaroji suteikia galimybę apmąstyti ir permąstyti, ką reiškia būti atskirtyje.
Roberto Antinio (ne)monografija. Kita erdvė
Skulptorius Robertas Antinis priklauso tiems menininkams, kurie sugeba nustebinti ir pažerti įvairių netikėtumų. Tik šįsyk bus kalbama ne apie skulptūras, o apie knygą, iš pradžių planuotą išleisti kaip monografija, tačiau pakeliui į viešumą ji peršoko žanro ribas ir tapo (ne)monografija „Penki aidinimai – penkios galimybės“. Pavadinimas liudija, kad tai bus ne konkretūs atsakymai į labai rimtus klausimus, o tik…
