LiteratūraKnygos
Pulsuojanti gyvybė
Naujasis Jurgitos Jasponytės eilėraščių rinkinys „Vartai Auštrieji“ sužavi ne tik gražia, muzikalia kalba, apgalvotais žodžių deriniais, bet ir aprašomų patirčių paprastumu bei gelmiškumu. Iš pirmo žvilgsnio labai paprasti tekstai yra suausti iš kelių gijų, tad knygą galima interpretuoti įvairiai. Poetei itin svarbi moteriškumo, motinystės bei kūniškumo samprata, taip pat vartų įvaizdis (tą nurodo ir rinkinio pavadinimas). Vartai, viena vertus,…
Masių amžius, arba Kodėl verta skaityti Gustave’ą Le Boną
Le Bono kūrinys pasirodė laikotarpiu, kai minia tapo ypač svarbiu politiniu ir filosofiniu klausimu. XX a. žmonių masę bandė apmąstyti visa plejada mąstytojų.
Būrimas katino ūsais
Knygoje „Niki: dvigubas portretas“ yra daugiau kaip du šimtai puslapių ir beveik tiek pat įvairaus plauko žmonių pavardžių. Pačios pavardės neveiksnios, panaudojamos ir pamirštamos. Anetos Anros kūrinyje veikėjai neveikia ir nekeičia pačios pasakojimo tėkmės. Daugiausia, ką jie padaro, tai atsiunčia pagrindinei veikėjai Malenai laišką, pakomentuoja gyvenimą, apgina autorės nuomonę ir išnyksta be paaiškinamos priežasties, tuo užbaigdami savo kelių sakinių…
Moterariumas
Anotacijoje skelbiama, kad „Fatum“ rašyta ilgiau nei tris dešimtmečius, vis dėlto iš 37 novelių ir apysakų tik keli kūriniai publikuojami su datomis. Skablauskaitės tekstai, Riškutės sudarymas. Pomirtinė knyga. Du skyriai. Antrasis koncentruotesnis už pirmąjį. Jame – keturios apysakos. Iš beveik keturių dešimčių kūrinių praverčiau tik porą. Įdomu, kaip būtų atrodęs pačios Skablauskaitės sudarytas rinkinys. Galime tik spėlioti, kita vertus,…
Eiti savo keliu
Naujoji Alio Balbieriaus eilėraščių knyga „Ekvilibriumas“ jau ir savąja išvaizda, neužbaigtais štrichais, neapibrėžtomis formomis (dailininkas Zigmantas Butautis) sufleruoja skaitytojui, kad bus nemažai sąsajų su Rytų kultūromis. Rinkinyje labai svarbus kelio motyvas, vedantis „į niekur“, į kitas kultūras, jungiantis subjektą su gimtine ir, be abejo, keliantis asociacijų su daoizmo filosofija. Dar svarbus ir medžio įvaizdis, kuris susijęs su dviem –…
Globėjiška proza
Kovo mėnesį įvykusios Dainos Opolskaitės knygos „Dienų piramidės“ sutiktuvės nustebino pristatymams retai būdingu aistringumu. Susirinkusieji palankiai vertino knygą, tačiau leido suprasti, kad juos sudomino skirtingi dalykai. Laimantas Jonušys tarė, kad jei būtų pasikliovęs vien Opolskaitės perskaityta realistinio pobūdžio novelės ištrauka, turbūt į knygą nebūtų atkreipęs dėmesio. Jūratei Sprindytei atrodė, kad autorė stipresnė tuose tekstuose, kuriuose nesiekia laimingos pabaigos ir…
Pyktį nulieti
Pykčio ir atleidimo sąryšis su nuodėme? Pastarąją Richmondas apibrėžia kaip tuščią asmeninių troškimų vaikymąsi, kai iš visų jėgų, panaudojant visas žinias ir privilegijas, siekiama nieko nepaisyti, negerbti ir naikinti visus ir viską, kas kliudo gauti tai, ko norime…
Tai kelias iš kapų į deimantinę laisvę?
Išleista nauja Gintaro Patacko poezijos ir Arvydo Palevičiaus tapybos knyga „Konodontų fiesta“ iškart užminė šiokią tokią paleontologinę mįslę. Grįžimas 500 mln. metų į praeitį, kai vandenynai knibždėjo tų nedidelių nuodingų, dantytų kirmėlių? Kraupoka, ir lengva įsivaizduoti, kaip kažkur prie Palangos, besimaudant Baltijos jūroje, tave apninka pelekuotų kirminų didžiulėmis išsprogusiomis akimis, ir didelių (iki 40 cm), ir mažyčių (ne mažiau…
Dienoraščiai
Man regis, dienoraštį gali rašyti tik tas, kuriam rūpi kažką svarbaus užfiksuoti paliekant liudijimą ateities kartoms. Dienoraštis – tai lyg bandymas sustabdyti Laiką, kuris visus įvykius, mintis, jausmus linkęs tuoj pat palikti praeityje ir užmarštyje. Bet dienoraščio rašymo būdas gali būti labai skirtingas: vienas rašys diena iš dienos, kruopščiai įvardydamas faktus ir įvykius, o kitas – atrinkdamas tik svarbiausius…
