LiteratūraKnygos
Laiko paradoksai Sašos Sokolovo durnių mokykloje
S. Sokolovas pateikia literatūrinę nesuvokiamo kūrinio versiją. Čia nėra vietos objektyviam pasakotojui ar aiškiam siužetui, o rašytojas paneigia stabilaus ego galimybę ir priverčia skaitytoją klejoti kartu su pagrindiniu knygos veikėju. Romanas tampa sąmonės srautu, nes sakinių forma ir minties dėstymas atkartoja kasdienį mąstymą.
Mintys apie ukrainiečių autoriaus knygą
[...] Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimas, bet didesnio proveržio istorinių knygų leidybos srityje nepastebėjau. Pasirodė storos akademinės „plytos“, kurių neskaitys net artimiausi autoriaus giminaičiai, ar grafomaniškos garsių asmenybių parengtos Lietuvos istorijos kompiliacijos.
Veidrodinių atspindžių poezija
„Įtrūkusios mėnesienos“. Jau pats pavadinimas prikausto dėmesį. Apie kokius įtrūkius ir kokiose mėnesienose bus kalbama naujausiame Kornelijaus Platelio rinkinyje? Šį klausimą savitai užduoda ir pats poetas, iš pradžių cituodamas koaną: „Jei debesis nekabo virš kalno, mėnesiena peršviečia ežero gelmes.“ Įtrūkusios mėnesienos gelmių neperšviečia. Net jei debesies nėra. Įtrūkis laužia šviesą atverdamas erdvę įvairioms regimybėms. Ar tai poezijos objektas? Turbūt.“…
Kas bendro tarp „Trapių daiktų“ ir kaštono šaknies?
Gretos Ambrazaitės pirmojo rinkinio „Trapūs daiktai“ eilėraščiai kupini niūrumo, paslaptingumo, prisodrinti įvairiausių prasminių kodų, kone mistiški.
Gorano Vojnovićiaus Jugoslavija
Pernai vertėjos Laimos Masytės ir leidyklos „Kitos knygos“ dėka Lietuvos skaitytojus pasiekė dar vienas romanas iš Balkanų. Greta Ivo Andrićiaus, Milorado Pavićiaus ar Danilo Kišo savo vietą atrado ir Goranas Vojnovićius.
Kipšiukas kalbos namuose
Prieš atsiversdama „Pravardes“ ilgai tyrinėjau viršelį. Dailininko knygos viršelį. Dauguma Leonardo Gutausko knygų išsiskiria vizualiniais sprendimais, net ir sunkmečiu leistos „Vilko dantų karolių“ serijos neprarado estetinio orumo. Sunku būtų įsivaizduoti dailininką, nekreipiantį dėmesio, kaip atrodo jo knyga.
Frankenšteinas Bagdade, arba Tikrojo monstro beieškant
„Frankenšteinas Bagdade“ yra nevienareikšmis ir sudėtingas romanas, kuris priverčia galvoti ir abejoti. O kaip tik galvoti mes dažnai nenorime.
Įsivaizduoju, vadinasi, esu
Kiek pasikartodami pateiksime glaustą Saboliaus traktato pagrindinį argumentą: Vakarų filosofijos tradicijoje vyravo vaizdo metafizika, kai vaizdas laikomas blyškia ir nepatikima vaizduotės objektų kopija, liudijančia degradavusią tikrovę. Tokie vertinimai kyla iš to, kad pasaulio objektai yra pranašesni už sąmonės procesus.
Atvirai apie tiesos ir melo giminystę
Simpatijas atvirumui Barnesas bene aiškiausiai deklaravo romane „Gyvenimo lygmenys“, kuriame, laviruodamas tarp fikcijos ir išpažinties, ryžosi kalbėti apie žmonos netektį. [...] Romanas „Kalbant atvirai“ ‒ jokia išimtis.
Kūniškumas ir nuosprendis (poezijai) Dovilės Kuzminskaitės „Obsesijose“
Viena iš išryškėjusių rinkinio temų – santykis tarp poezijos ir poetų, atveriantis išties nenaują klausimą (kuris ne itin originaliai gvildenamas) apie poezijos kūrimo meną: ar poezija yra kalbos kalinė, ar ji (gal) pranoksta kalbą?
