LiteratūraKnygos

JŪRATĖ SPRINDYTĖ

Kosmėjos ir kosmosas Bileišiuose

Šis rašinėlis galėtų vadintis ir „Basa profesorė“: iki pat rudens maudosi Rašų ežere, ravi daržą, verda košę ir uogienę, skina pupas, tėvo dalgiu (!) šienauja kasmet sodyboje suvešinčią žolę, kontempliuoja ant suoliuko rytų pusėje. Daujotytė savo knyga patvirtina, kad kraštovaizdžio poetika galima dalyvavimu, įsibuvimu, sutaptimi, o ne aprašymu.

TOMAS VYŠNIAUSKAS

Žvelgiant nuo lapo briaunos

E. Drungytės „Kalnas ir miestas“ – išraiškinga knyga apie įsiprasminimą išgyvenant tarpines būsenas, apie atskirų būties dedamųjų sutalpinimą individo jausenoje. Dekonstruojant reiškinių prigimtines savybes, neslepiant emocijos ieškoma išeities, siauro ir vingiuoto takelio į harmonijos kampelį, kuriame nors trumpam atlėgtų egzistencijos slėgis.

ELENA BALIUTYTĖ

Staigmena iš archyvo

Knyga išleista po jos autoriaus Vytauto Vanago (1930–2017), literatūros istoriko ir tekstologo, mirties. Jis instituto bibliotekos rankraštynui, be kitų dokumentų, paliko sutvarkytą savo eilėraščių ir memuarinių fragmentų rankraštį. Šiuos tekstus Vanagas rašė sau, pasirinkęs slapyvardį Antanas Sėlis, bet tikėjosi, kad jie vėliau bus įdomūs ir kitiems.

IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Gyventi nežinant

   Skaitant Antano A. Jonyno „Naujuosius sonetus“ pirmiausia dėmesį patraukia įtaigūs vaizdai, liudijantys, kad santykis su pasauliu ir netgi interpretacija užgimsta anksčiau už tam tikrų kategorijų kūrimą. Kitaip tariant, stebėjimas savaime jau yra interpretacija, nes į tą patį dalyką galima pažvelgti iš įvairių perspektyvų. Tad lyrinio subjekto santykis su pasauliu skleidžiasi ne tik gvildenant pažinimo ir egzistencines problemas, bet ir…

JŪRATĖ SPRINDYTĖ

Vilnius–Maskva: tankus ankstyvojo sovietmečio gobelenas

…bet kuriems atsiminimams neišvengiamas banalokas segmentas „atmintis“ čia atsirado motyvuotai, nes Girdzijauskaitė yra išleidusi vaikystės, karo ir pokario įspūdžiais paremtus noveliškus pasakojimus „Atminties salos“ (2008).

TOMAS VYŠNIAUSKAS

Tarp „pornosaitų“ ir mišių

Tomas Petrulis iš savo kartos poetų išsiskiria novatorišku raiškos potėpiu ir ekstravagantiškesnių motyvų paieška. 2020 metais Rašytojų sąjungos leidykla išleido šio religijos magistrantūrą pabaigusio poeto eilėraščių rinkinį „Sterili“.

DOROTA SOKOLOVSKA

Per kultūrą į save, per Vilnių į pasaulį

2020 metais buvo išleista pirmoji su Lietuvos vardu siejamo prancūzų rašytojo Romaino Gary biografija lietuvių kalba. Tačiau atrodo, kad „su Lietuvos vardu siejamas“ yra per maža remarka Lietuvos vietai Gary gyvenime apibrėžti. Ji, kaip parodo biografijos autorė Dominique Bona, daug platesnė, nei iki šiol manėme.

IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Atkurianti ir sukurianti poezija

Praėjusių metų pabaigoje pasirodė dviem kalbomis (anglų ir rusų) kuriančios poetės Annos Halberstadt rinktinių eilėraščių knyga „Transit“. Nors A. Halberstadt susitelkia į skausmingas praeities ir dabarties temas, poezija jokiu būdu nėra depresyvi: skaitant tekstus rimtį netikėtai praskaidrina sąmojis ir ironija – patrauklūs jos itin autobiografiškos kūrybos bruožai.

GYTIS PADEGIMAS

Nesenkantys atminties šuliniai

Vis dėlto atokvėpyje tarp dviejų karantinų vykstu iš taško A į sostinę, nes tik ten ir, pasirodo, tik viename knygyne galima įsigyti leidyklos „Homo liber“ ką tik išleistą Audronės Girdzijauskaitės atsiminimų romaną „Atminties šuliniai“. Šios teatrologės recenzijų, dažniausia spausdintų „Literatūroje ir mene“, nuo jaunystės laukdavau su nekantrumu.

MARIJA ANTANAVIČIŪTĖ

Viskas normaliai (apie normalius žmones ir jų santykius)

  „Normalūs žmonės“ yra vėlyvojo kapitalizmo kultūrinis greitasis maistas: suvartojama per dieną, skaitant apima intensyvios emocijos, bet pabaigus lieka kažkoks nemalonus sunkumas. Iš dalies tai bindžinama (angl. binge) knyga, panašiai kaip ir be pertraukų žiūrimi „Sostų karai“ ar „Keistesni dalykai“ (Stranger Things). Bet „Normalių žmonių“ magija, – vien JAV buvo parduota virš 300 000 egzempliorių, – yra paprasta: romane kalbama…