LiteratūraKnygos

LAIMUTĖ ADOMAVIČIENĖ

Knyga apie paskutinį neoromantiką

Iš Ažusienių kaimo (Rokiškio krašto) kilęs poetas, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys, pedagogas D. Kairys (1938–2013) paliko tris poezijos knygas: „Žvaigždė sulos ąsotyje“ (1997), „Vėjas alėjoj“ (2006), „Su vėju už parankės“ (2011)…

AIRA LEONIDOVNA

Jeigu nustotume vaidinti save

Rinkinys „esu aptrupėjusios sienos“ – ketvirtoji itin ryškų, savitą braižą turinčios jaunos poetės Aušros Kaziliūnaitės (g. 1987) eilėraščių knyga. Tai knyga-konceptas, kurioje ne tik eilėraščiai. Laimos Stasiulionytės nuotraukos, estetiškai artimos tekstams, kuria pridėtinę prasmės vertę. Šiais skaitmeniniais laikais knyga turi būti ne tik gera, bet ir graži. Tai privaloma, kad būtų verta ją turėti. O šitą tikrai verta. Man visada…

JŪRATĖ STAUSKAITĖ

„Tetyli moteris apie moterį“ (Nietzsche)?

Įsistebeiliju į šykštų vasario sniegą lange. Vėl vasaris. Atsisveikinimo su Jurga mėnuo. Šįmet – 10-asis. Lentynoje susirandu Jūratės Baranovos „plytą“: „Jurgos Ivanauskaitės fenomenas: tarp siurrealizmo ir egzistencializmo“ (Tyto alba, 2014). Nustembu atradusi pamirštus akylos skaitytojos ženklus – daugiau nei 30 vietų esu pasižymėjusi atmintukes ir braukinukus. Tatai lyg ir suteikia man teises pretenduoti į recenziją, lyg į diskusiją su autore,…

JUSTINAS DIŽAVIČIUS

Undinės Radzevičiūtės kūryba (I): nustebink skaitytoją

Pirmojoje knygoje Undinė Radzevičiūtė patraukė skaitytojų dėmesį savo tiesmuku ir provokuojančiu tonu. Ji tai padarė jau nuo pat viršelio rėždama į akis, kad nemylėjo lietuvių kalbos, jos komisijos, nerašo darbininkų klasei ir pan.

LINA BUIVIDAVIČIŪTĖ

Apie karą ir kariaujančiuosius

Prisipažinsiu, ilgai galvojau, kaip nusakyti Tomo Vaisetos romano „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“ kvintesenciją. Kūrinys negreitai perskaitomas – jis neleido nušauti nė vienos varnos, reikalavo viso mano dėmesio, ir, Dievas mato, skaičiau kelis sykius. Atidengiant kontekstą po konteksto, intertekstą po interteksto užplūdo minčių lavina, prisidėjo dar savos aliuzijos – patekau į šiokią tokią kebeknę. Man šis romanas yra apie vieną…

-gk-

Hipsteriai atbėga atidunda

Nors akciją „Metų knygos rinkimai“ laikau šiek tiek vaikų žaidimais (deja, kartais ir profesionalai į ją pasižiūri kaip vaikai – nuoširdžiai nuliūsta nepakliuvę, organizuoja balsavimo lenktynes, įtiki, kad dėl akcijos gaunamas dėmesys yra gėris)…

ELŽBIETA BANYTĖ

Į odą, į paširdžius, į smegenis

Kraujo lašas knygos viršelyje toks tikroviškas, kad beveik norisi paseilinti pirštą ir nuvalyti. Taip dramatiškai nukritęs tarp pieštinių skylučių popieriuje, kad norisi arba iš nejaukumo nusipurtyti, arba įjungti cinizmo režimą ir šyptelėti. Toks gaivališkas – gyvenimas ir mirtis viename, – kad stabteli prieš skaitydamas pirmą eilėraštį: juk jau stipru, jau duria. Pabado ir šio, trečiojo, Dainiaus Gintalo eilėraščių rinkinio epigrafai:…

JUSTINAS DIŽAVIČIUS

Patricko Modiano diagnozė daugiavardžiam XX a. žmogui

  Maniau, ką man, Lietuvos provincijoje užaugusiam vyrukui, gali pasakyti Nobelio premijos laureatas Patrickas Modiano. Manęs juk nepalietė holokaustas, aš nelabai įsivaizduoju, kas vyko per Prancūzijos okupaciją ir kokių padarinių tai turėjo prancūzams. Vargiai iš Lietuvos koją esu kyštelėjęs. Buvau pernelyg susitelkęs į save kaip pasaulio centrą. Bet galbūt būtent todėl Modiano personažai – Rafaelis Šlemilovičius ir Gi Rolanas –…

LINA BUIVIDAVIČIŪTĖ

Mano batas buvo vienas

Tai jau ketvirtoji Ališankos eseistikos knyga. Galvoju, ar dar liko, apie ką ir kaip mums kalbėtis – paties autoriaus iš(si)liudijimais, o kartu ir mano, skaitytojos, smalsumu. Ar rasiu tai, kas nematyta, nepatirta, bet autentiška, atpažįstama. Regis, autorius jau daug apie savo buitį ir būtį išpasakojo ankstesnėse knygose…

NOMEDA GAIŽIŪTĖ

Vabalėlio monospektaklis Viešpačiui

Pakšt. Pakšt. Pakšt. Ryškiai geltoni klevų lapai bučiuoja pilkas šaligatvio plyteles. Krinta tankiai, lyg skubėdami atlikti bučinių sutartinę, kol jų muzikos vėl neužgožė čigoniški šokančio fontano ritmai. Kai staiga trinktelėjo, varnos pakilo iš medžių, o aš susigūžiau. Čigoniškai grojantis šokantis fontanas apmirusiame, rūke paskendusiame krintančių lapų mieste be praeivių – makabriškas vaizdas Vėlinių išvakarėse. Ten, kur anksčiau buvo Nemunas, –…