LiteratūraKnygos

DALIUS JONKUS

Apie filosofinį kelionių ir nieko neveikimo žavesį

René Descartes’o „Samprotavimas apie metodą“ – viena asmeniškiausių filosofo knygų. Joje jis dalinasi savo patirtimi ir apmąsto nueitą ieškojimų kelią. Asmeniškesni yra tik jo laiškai, kurie sudaro didelę jo rašytinio palikimo dalį.

LINA BUIVIDAVIČIŪTĖ

Mano šiandien yra šiandien

Lengvai pažaisdama pradedu šią Liutauro Degėsio romano „Tavo rytoj buvo vakar“ recenziją. Man patiko pavadinimas ir jo konotuojamas praeities ir ateities ryšys, veiksmų ir atoveiksmių santykis. Su geru nusiteikimu neriu gilyn. 

JUSTINAS DIŽAVIČIUS

Undinės Radzevičiūtės kūryba (II): įsitvirtink literatūroje

Šįkart rašytoją sutinkame ne viršelyje, o pačiame kūrinyje. Čia ji išlaikiusi ir subrandinusi savo gerąsias savybes: taikliai parenka žodžius, nedaugžodžiaudama atskleidžia charakterius, dėmesį telkia ne į istorijos plėtojimą, o į tam tikrą staigumą, įspūdžio stiprumą.

GINTARĖ BERESNEVIČIŪTĖ

Mama, jie rašo romanus

„Siauras kelias į tolimąją šiaurę“ – tai australų rašytojo Richardo Flanagano romanas, 2014 metais gavęs „Man Booker“ premiją ir šiais metais pasirodęs lietuvių kalba. Kūrinio centre – japonų paimtų belaisvių stovykla, įkurta Siamo džiunglėse, kuriose tiesiamas Siamo–Birmos geležinkelis. Autorius, rašydamas kūrinį, rėmėsi ir tėvo, ištvėrusio žiaurias stovyklos sąlygas, – o tai pavyko toli gražu ne kiekvienam, – pasakojimais. Romano autorius…

PAULIUS KUKIS

Radikalusis poststruktūralizmas prabyla lietuviškai

Neseniai pasirodė dar 1990 m. išleisto ir greitai kanoninio tapusio Judith Butler veikalo „Vargas dėl lyties“ (Gender Trouble) vertimas į lietuvių kalbą. Formaliai žvelgiant, šis veikalas – tai svarus įnašas į poststruktūralizmo filosofiją…

GEDIMINAS MARTIŠIUS

Kas nenori palaimingo krašto?

Kuo toliau, tuo labiau aiškėja perskyra tarp vertybių: vienoje barikadų pusėje senoji Europa su savo graikiškuoju paveldu, kitoje – modernybė su savo niekinamu žvilgsniu į senąsias vertybes, išdidžiai pamynusi po kojom prasmę, kurią žmogaus gyvenimui suteikdavo tradicijų puoselėjimas.

LAIMUTĖ ADOMAVIČIENĖ

Knyga apie paskutinį neoromantiką

Iš Ažusienių kaimo (Rokiškio krašto) kilęs poetas, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys, pedagogas D. Kairys (1938–2013) paliko tris poezijos knygas: „Žvaigždė sulos ąsotyje“ (1997), „Vėjas alėjoj“ (2006), „Su vėju už parankės“ (2011)…

AIRA LEONIDOVNA

Jeigu nustotume vaidinti save

Rinkinys „esu aptrupėjusios sienos“ – ketvirtoji itin ryškų, savitą braižą turinčios jaunos poetės Aušros Kaziliūnaitės (g. 1987) eilėraščių knyga. Tai knyga-konceptas, kurioje ne tik eilėraščiai. Laimos Stasiulionytės nuotraukos, estetiškai artimos tekstams, kuria pridėtinę prasmės vertę. Šiais skaitmeniniais laikais knyga turi būti ne tik gera, bet ir graži. Tai privaloma, kad būtų verta ją turėti. O šitą tikrai verta. Man visada…

JŪRATĖ STAUSKAITĖ

„Tetyli moteris apie moterį“ (Nietzsche)?

Įsistebeiliju į šykštų vasario sniegą lange. Vėl vasaris. Atsisveikinimo su Jurga mėnuo. Šįmet – 10-asis. Lentynoje susirandu Jūratės Baranovos „plytą“: „Jurgos Ivanauskaitės fenomenas: tarp siurrealizmo ir egzistencializmo“ (Tyto alba, 2014). Nustembu atradusi pamirštus akylos skaitytojos ženklus – daugiau nei 30 vietų esu pasižymėjusi atmintukes ir braukinukus. Tatai lyg ir suteikia man teises pretenduoti į recenziją, lyg į diskusiją su autore,…

JUSTINAS DIŽAVIČIUS

Undinės Radzevičiūtės kūryba (I): nustebink skaitytoją

Pirmojoje knygoje Undinė Radzevičiūtė patraukė skaitytojų dėmesį savo tiesmuku ir provokuojančiu tonu. Ji tai padarė jau nuo pat viršelio rėždama į akis, kad nemylėjo lietuvių kalbos, jos komisijos, nerašo darbininkų klasei ir pan.