LiteratūraKnygos
Aiškios linijos neaiškumai
Naujasis Nijolės Daujotytės jautrių, meditatyvių eilėraščių rinkinys „Aiški linija“ primena, kad poezijoje be intuityviai suvokiamos potekstės žodžiai tampa nepaveikūs ir greitai užmirštami, nes tai, kas lieka anapus žodžio, apsaugo kalbėjimą nuo paviršutiniškumo.
Suaugusiesiems ir nelabai
Kompromisas tarp Vilmos Fioklos Kiurės ir Gabijos Grušaitės: jaunatviškas cinizmas, kartos atpažįstamumas, gebėjimas rašyti atraktyviai ir juokingai. Satyra, distopija – reta!
Krizės raportas
…monografijos „Tarp vertės ir poveikio: apie tikrą ir tariamą humanitarinių mokslų krizę ir jos įveikos būdus“ autoriai Kęstas Kirtiklis ir Aldis Gedutis nurodo, kad „amžina ar nuolatinė krizė tam tikra prasme yra contradictio in adjecto, mat termino „krizė“ etimologija ir reikšmės aiškiai rodo, kad krizė yra trumpalaikis reiškinys“.
Latviškas romanas su lietuvišku prieskoniu
Kai sužinojau, kad Latvijoje valstybės šimtmečio proga režisierius Aigaras Grauba stato filmą „Nameisio žiedas“, buvau įsitikinęs, kad filmas kuriamas rašytojo Aleksandro Gryno (1895–1941) istorinio romano „Nameisio žiedas“ (1931) pagrindu ar bent jau jo motyvais. [...] Vos pradėjęs jį žiūrėti supratau smarkiai klydęs.
Istorijos trumpos, o nesibaigianti – kas?
Gretos Dirmauskaitės trumpų istorijų rinkinys „pãžeme“ tapo „Pirmosios knygos“ konkurso prozos sekcijos nugalėtoju. Iš tiesų pats konkurso vyksmas tapęs daug įdomesniu reiškiniu nei išleidžiamos knygos: tai konkursas svarstomas Lygių galimybių komisijos, tai laimėtojai atsiima savo rankraščius, tai konkurso komisija neišrenka laimėtojo…
Algirdo Juliaus Greimo „Pokalbiai“ knygų mugėje
Į knygą sudėti 54 Greimo pokalbiai, išspausdinti arba įrašyti garso ir vaizdo priemonėmis septyniomis kalbomis, – visi, kuriuos pavyko aptikti ir pasiekti. Pokalbiai, suprasti plačiausia prasme, kaip dialoginiai diskursai [...].
Algio Mickūno gyvenimo punktyras
Ši Algio Mickūno knyga nepanaši į visas kitas jo knygas, visiškai kitokia. Jis atsigręžia į savo gyvenimą ir punktyriškai pasakoja apie jį. Tai nėra intelektualinė autobiografija. Jis visai nerašo ar tik trumpai užsimena apie tai, ką paskubomis išvardinau.
Moters istorijos slenksčiai
Romanas „Juozapa ir jos seserys“ matytinas kaip moters „aš“ gimimo istorija. Į savo giminės istoriją, kuri suvokiama kaip svarbiausia moters kilmės istorijoje, pamažu grįžtama per kraštovaizdį, kuriame užaugta. Su aprašoma vieta pasakotoja yra susieta ir grynai kūniškai, čia auga slyva, po kuria pakasta kartu su ja užgimusi placenta, romane vadinama nameliais.
Moterys ir jų tamsa
Perskaičiusi Eglės Frank novelių rinkinį, galvojau apie asmens gebėjimą suvokti pasaulį visu savo kūnu: novelėse neretai susitelkiama į jutimines patirtis (svarbu yra visa, ką galime užuosti, ragauti, paliesti), tačiau reikėtų pabrėžti, kad autorės dėmesio centre – moters pasaulėjauta, apie kurią kalbama ir atvirai, ir itin subtiliai.
Po knygų mugės
Rašyme kaip balete – jeigu nepradėjai nuo septynerių, gali sulaukti nebent (tik) populiarumo ir pardavimų. O jei nuo septynerių, irgi gali nepavykti – lemia ne vien duomenys ir darbas.
