LiteratūraKnygos

EGLĖ KAČKUTĖ

Ciniško dievo žvilgsniu

Pagrindinis romano „Dolce agonia“ veikėjas – Šonas Farelas – penkiasdešimtmetis viengungis poetas, airis, gyvenantis rytinėje JAV pakrantėje, kur dėsto poeziją viename universitetų. 2000 metais savo dideliame name jis surengia Padėkos dienos vakarienę, į kurią pakviečia dvi buvusias mylimąsias, kelis draugus, kolegas, savo advokatą, kepėją ir namo dažytoją bei jiems artimus žmones – žmonas, vyrus ir vieno jų kūdikį. Šonas ketina…

IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Pulsuojanti gyvybė

  Naujasis Jurgitos Jasponytės eilėraščių rinkinys „Vartai Auštrieji“ sužavi ne tik gražia, muzikalia kalba, apgalvotais žodžių deriniais, bet ir aprašomų patirčių paprastumu bei gelmiškumu. Iš pirmo žvilgsnio labai paprasti tekstai yra suausti iš kelių gijų, tad knygą galima interpretuoti įvairiai. Poetei itin svarbi moteriškumo, motinystės bei kūniškumo samprata, taip pat vartų įvaizdis (tą nurodo ir rinkinio pavadinimas). Vartai, viena vertus,…

VITALIJ BINEVIČ

Masių amžius, arba Kodėl verta skaityti Gustave’ą Le Boną

Le Bono kūrinys pasirodė laikotarpiu, kai minia tapo ypač svarbiu politiniu ir filosofiniu klausimu. XX a. žmonių masę bandė apmąstyti visa plejada mąstytojų.

AUSTĖ GIEDRA

Būrimas katino ūsais

  Knygoje „Niki: dvigubas portretas“ yra daugiau kaip du šimtai puslapių ir beveik tiek pat įvairaus plauko žmonių pavardžių. Pačios pavardės neveiksnios, panaudojamos ir pamirštamos. Anetos Anros kūrinyje veikėjai neveikia ir nekeičia pačios pasakojimo tėkmės. Daugiausia, ką jie padaro, tai atsiunčia pagrindinei veikėjai Malenai laišką, pakomentuoja gyvenimą, apgina autorės nuomonę ir išnyksta be paaiškinamos priežasties, tuo užbaigdami savo kelių sakinių…

VIDAS DUSEVIČIUS

Moterariumas

  Anotacijoje skelbiama, kad „Fatum“ rašyta ilgiau nei tris dešimtmečius, vis dėlto iš 37 novelių ir apysakų tik keli kūriniai publikuojami su datomis. Skablauskaitės tekstai, Riškutės sudarymas. Pomirtinė knyga. Du skyriai. Antrasis koncentruotesnis už pirmąjį. Jame – keturios apysakos. Iš beveik keturių dešimčių kūrinių praverčiau tik porą. Įdomu, kaip būtų atrodęs pačios Skablauskaitės sudarytas rinkinys. Galime tik spėlioti, kita vertus,…

IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Eiti savo keliu

  Naujoji Alio Balbieriaus eilėraščių knyga „Ekvilibriumas“ jau ir savąja išvaizda, neužbaigtais štrichais, neapibrėžtomis formomis (dailininkas Zigmantas Butautis) sufleruoja skaitytojui, kad bus nemažai sąsajų su Rytų kultūromis. Rinkinyje labai svarbus kelio motyvas, vedantis „į niekur“, į kitas kultūras, jungiantis subjektą su gimtine ir, be abejo, keliantis asociacijų su daoizmo filosofija. Dar svarbus ir medžio įvaizdis, kuris susijęs su dviem –…

NERINGA BUTNORIŪTĖ

Globėjiška proza

  Kovo mėnesį įvykusios Dainos Opolskaitės knygos „Dienų piramidės“ sutiktuvės nustebino pristatymams retai būdingu aistringumu. Susirinkusieji palankiai vertino knygą, tačiau leido suprasti, kad juos sudomino skirtingi dalykai. Laimantas Jonušys tarė, kad jei būtų pasikliovęs vien Opolskaitės perskaityta realistinio pobūdžio novelės ištrauka, turbūt į knygą nebūtų atkreipęs dėmesio. Jūratei Sprindytei atrodė, kad autorė stipresnė tuose tekstuose, kuriuose nesiekia laimingos pabaigos ir…

VIDAS DUSEVIČIUS

Pyktį nulieti

Pykčio ir atleidimo sąryšis su nuodėme? Pastarąją Richmondas apibrėžia kaip tuščią asmeninių troškimų vaikymąsi, kai iš visų jėgų, panaudojant visas žinias ir privilegijas, siekiama nieko nepaisyti, negerbti ir naikinti visus ir viską, kas kliudo gauti tai, ko norime…

VIRGINIJA CIBARAUSKĖ

Daugiakryptis „Kompasas“

  Romanas „Kompasas“ yra žymiausias prancūzų prozininko Mathiaso Énardʼo kūrinys, 2015 m. apdovanotas Goncourtʼų premija, o 2017 m. nominuotas „Man Booker International“ apdovanojimui. Apie knygą buvau girdėjusi įvairių atsiliepimų, taigi žinojau, ko tikėtis, tačiau romano skaitymas man buvo unikali patirtis, sunkiai telpanti į tokius įvertinimus kaip „patiko“ arba „nepatiko“. Kūrinio struktūra, kurioje susipina skirtingos plotmės tokiu būdu, jog esi priversta…

VILIUS LITVINAVIČIUS

Tai kelias iš kapų į deimantinę laisvę?

  Išleista nauja Gintaro Patacko poezijos ir Arvydo Palevičiaus tapybos knyga „Konodontų fiesta“ iškart užminė šiokią tokią paleontologinę mįslę. Grįžimas 500 mln. metų į praeitį, kai vandenynai knibždėjo tų nedidelių nuodingų, dantytų kirmėlių? Kraupoka, ir lengva įsivaizduoti, kaip kažkur prie Palangos, besimaudant Baltijos jūroje, tave apninka pelekuotų kirminų didžiulėmis išsprogusiomis akimis, ir didelių (iki 40 cm), ir mažyčių (ne mažiau…