LiteratūraPoezija

VYTAUTAS KAZIELA

Alyvmedžiai

negaliu atleisti
sau savo senatvės
nemėgstu savęs sustorėjusio
nemiegančio naktimis
VAINIUS BAKAS

Eilės

Tavo balso sidabras –
varpeliai skambantys vėjyje
net jeigu vėjo nėra.
AKVILĖ SEDLEVIČIŪTĖ

  Aš visą naktį žiūrėčiau tylai į akis – jei tik susitiktų žvilgsniai, braukčiau jos skruostus ir liemenį liauną kaip netikrą, negalimą. Bananų lapais baidyčiau uodus nuo kūno, prakaitu salstelėjusio. Jeigu sutikčiau jos akis, nors niekad dar taip nedariau – aš užmerkčiau jas ir pabučiuočiau. Ir ji vėl atsimerktų laikoma tarp delnų – tik man. Taip žiūrėčiau jai į akis, kol…

Per širdį…

Prieš artilerijos apšaudymą būtinai kyla vėjas.
Tarsi burės plazda ir išsipučia vėliavos
ant pastatų ir blokpostų,
kad nepamirštume, už kokias spalvas sudėsime galvas.
Štai tu stovi. Štai sprogimas prie pat tavęs –
ir Dievas tarsi ištrynė tau atmintį,
ir jau kalasi pelynai degėsiuose ir dykvietėse.
GRAŽINA CIEŠKAITĖ

Eilės

paklydėliai tarp savo sugalvotų tiesų
beprasmiai aklieji nuo tamsos jiems šviesu
atrajojanti minia pranašų
į pinkles sielai yra panašu
KĘSTUTIS NAVAKAS

paukščiai

  paukščiai yra savižudžiai jų judesių nekartokim nors ir norime trim sekundėm virsti paukščiais. išskristi į pietryčius kur vanduo skaidrus ir esama žuvies. mes ydingieji paukščiai mums išrovė plunksnas iš sparnų kad jomis neišsižudytume kad liktume tai kelionei kuri prilipusi prie kojų lango stiklo ir išėjimo knygos. paukščiai kita padermė ant kiemo slyvos kartais randu jų plunksnų pamestų skrendant į…

TOMAS PETRULIS

Trys atviri prisipažinimai (su skyryba) ir trys egzistenciniai nuotykiai (beveik be skyrybos), taip pat epilogas (desertui) ir p. s. (kuris apskritai ne į temą)

kaip gerai kaip blogai –
myli tu Vikipediją
o jinai tavęs ne
GRAŽINA CIEŠKAITĖ

Eilės

yra žmonija panirusi
į niekingą saviapgaulę
užteršta vidinė pilis medituojanti
juodąją pasąmonės saulę
ERNESTAS NOREIKA

Šiukšlių banginio medžioklė

Reikia imtis gyventi, imtis puodelio kavos ir slinkti į balkoną rūkyti, nes kava ir cigaretės yra klasika, nes toks yra daugelio rūkančiųjų ritualas. Nes būtų gražus kadras.

Iš „Carmina Burana“

Lyg mėnulis
Apskritulis
Laimė mainos nuolatos;
Tai pakyla,
Tai sudyla,
Bet gyvent ramiai neduos!