LiteratūraPoezija
Jaunystės dienų kompiuteriui
pamenu kaip sėdėdavome pakaitom
su sesėm prie kompiuterio ir susirašinėdavom
su visokiais egiptiečiais kurie siūlydavo seksą
internetu trylikametėms
manot mes nesutikdavom
Ruduo šalia uždaryto teniso korto
paklydusį teniso kamuoliuką lėtai
kapoja klevų ir liepų lapų raketės
tai bent ilga partija
Poezijos skaitymai
O štai poetas turėtų būti
netikintis Tomas,
kad Viešpats į taurę įpiltų vyno.
Tada prabilus
net uodas nustoja zyzti…
Rudens paradigmos
Sensta ir ruduo. Baigiasi galudienis spalis.
Šiandien nurimo vėjas. Negirdžiu jo rapsodijų.
Sublyksi mėnesienos šukės nušalnotuose
bruknienojuose. Kažką tyliai kužda padriki
apnuogintų drebulių šešėliai.
Pusiau gėlės
Pusiau gėlės
Lapkričio gėlės,
jūs vis labiau primenat vėles,
kasryt sugrįžtančias iš tylių mirties pakraščių.
Rodos, būsit ragavusios Letos vandens –
mažumėlę apdujusios,
spindit jau kito pasaulio šerkšnu.
Persijos princesės laiškai į Vilnių
auksu apkaustytoje skrynioje ją įneš tau į menę
Vilniuje karksi varnos jos taip pasiilgo pavasario
ištiesęs jai ranką stebėsi
kaip lėtai išlipa
šviesų festivalyje barstosi žmonės
išsitiesia krūtys atsiskleidžia
visas grožis
V. R.
ir kai jie naikina –
tik daugina meilę
kurios negali suprasti
todėl ir pergalė niekada nebus jų
nes meilė yra Viktorija
Tikkun olam*
Tariu: „Pakelkim po dar vieną taurę
už tai, kad šiandien tai vadinam
praeitim ir istorija.“
●
Tu žinai, ką aš žinau apie savo miestą, – pažįsti mane
skersai išilgai; bet nematei
ne mano miestų, kuriuose esu buvęs savimi.
●
duokit man tris duonos gabalus, viskio ir kelias adatas į panages
kad gyvas pasijausčiau leidžiantis tavo saulei, tempiantis laikui į gumą, likusią potyriu
pasidarykit švyturiu, dairykitės paliktais kvailais raktais, kreivom spynom ir
geriausiais draugais, likusiais numeriais pamestoj simkėj, jokių profilių
