LiteratūraPoezija
fontanas
vaikystėje
išrasdavau įvairius žaidimus
iš loto kubelių
degtukų dėžučių
ir daiktų
kurių paskirties nežinojau
●
Yra šalis, kur upės.
Kur viskas – laukai, miškai ir pelkės.
Šalis, kur citrinmedžiai žydi –
Dar ne, bet „jau greitai“.
Tačiau mus šiuo atveju
Domina sodybos, deramu atstumu išdėstytos,
Kad netrukdytų šaiminyku jaustis.
●
visa tai tu bandai
sudėti į mano galvą
kam man dabar svetima atmintis
aš ir savos neturiu kur dėti
Medžiams atminti
Dabar jau galiu rašyti tau bet kuria kalba,
galiu netrinti žodžių, nebeapsimetinėti, kad tu pasveiksi,
kad geresniais laikais būtinai pasimatysime.
Namiškiai nepritarė, kai pasakiau, kad noriu važiuoti.
Sakė, kad nenusipelnei, kad prikursiu visiems problemų.
Matyt, prisižiūrėjusi prasto kino, tikėjausi kažkokios atomazgos,
lyg tavo gyvenimas būtų buvęs apie mane.
●
Kas tuomet buvo šitos dienos
Savo saldumu ir druska
Apelsino žiedais
Juodom ir baltom plytelėm paskutinį žiemos vakarą
Gaivinimas
ant popieriaus skutelio
surašytos
tavo vaikystės maldos
kol miegi skaitau tau
seselės dairosi per petį
kokie ten burtai
.exe
jei būčiau virusinis failas,
įsidiegčiau save į tavo kavos aparato plokštę
ir kas rytą atplaukčiau pieno puta.
jei būčiau virusinis failas,
pasklisčiau po viešojo transporto komposterius,
kad sekčiau kiekvieną tavo įlipimą ir išlipimą.
●
šio pasaulio aukos bepročiai genijai išminčiai ir pranašai
jų likimą nūnai pakartočiau ar Tu šito Dieve prašai
Teofilius Matulionis Peterburge, 189*
Kai ateina šventadienio popietė, tas skaidrus sulėtėjimas
ir žmonės vaikštinėja po parkus
žaidžia sviediniu, kyla ir leidžiasi apžvalgos rate
Žmonės su savo ligom ir laimėjimais
savo sielų bedugnėm: tik pagalvojus atima amą
Vilniuje
Tačiau kažkas nutiks – gal karas?
gal ne tik, įvyks nelauktas
poslinkis, ateis
susitikimų metas, –
sutrūkinės į pikselius portretai.
