LiteratūraPoezija

GRAŽINA CIEŠKAITĖ

Eilės

kančiai perkeitus širdį ką tu neši
žydintį kryžių kuris kaip ašis
šio bepradžio pasaulio sklidino tos
dvasios gelmei nušvitusios Dievo gamtos
AUSTĖ GIEDRA

Eilės

Po sprogimų Londone,
kam nors stotyje surikus,
viskas nutyla,
girdisi tik balandžių plazdėjimas.
LAURYNAS PETKEVIČIUS

Eilės

Nei moters, nei vyro, tik eilėraštis – didžioji gyvenimo meilė,
Ne iš kūnų pasaulio, iš kalbos ir aš pats, netikras,
Ištartas, aidintis užkulisiuos, jau slopstantis.
ZIGMAS PAKŠTAITIS

šiaurės vasaros giesmės

kai buvau jaunas
skyriau plaukus per vidurį
dabinausi žygiais bei rubinais
ir panikos partitūras
dėliojau iš žvynų
KĘSTUTIS NAVAKAS

Eilės

visai paprasti žodžiai. štai vėl praėjo diena.
ar tu nepavargai. atnešiu tau valgyt. čia
buvo voratinklių. sutvarkiau. nebėra. ar
tu nepavargai. buvo atėjęs kaimynas jis
atnešė savo virtų pupų. visai paprasti
žodžiai. juk tu nepavargai. buvo diena.
MIGLĖ PETRUŠYTĖ

Eilės

Maža mergaitė Lilė
Be krūtų,
Su dideliu pilvu
Gulėjo sau po dideliu medžiu,
Medžiodama mažai mažus,
Dar nekaltus,
Žindančius stirniukus…
ROMAS SADAUSKAS

Iš „Paskutiniųjų“

…tai bus
bene paskutiniai
(astankiniai)
suvargusios širdelės
paplazdėjimai
nukaršusio poeto
jau begarsiai
(ir beveik bekvapiai)
pabezdėjimai
ZITA MAŽEIKAITĖ

Eilės

Švytruoji žibintuvėliu per niūrią lapkričio gūdumą,
gležnom rankom lupi velėną – takeliui prie Skroblaus,
kibirėliu neši kurmiarausių žemę savo darželiui –
snieguolėm, purienom, sumindžiotam katilėliui,
smiltyno šepetukam, katpėdėlei…
Niekam nerodai savo gėlyno, kol prigludus
prie alksnio samanotų šaknų peri liepsnelė.
MONIKA STAUGAITYTĖ

Eilės

Aš senas purvinas kaukas
Oloj neberandantis vietos
Vaikams pažiūrėti ištrauktas
Kai šitokie lietūs
Kai šitokie lietūs
GODA CHARACIEJIENĖ

Suneštinė

Mano apyrankę parvežė motina.
O mano bliuskutė – draugės.
O mano švarkui vienuolika metų.
O mano kelnės jau gerokai dėvėtos.