LiteratūraPoezija

VERDENĖ MONIKA VALKIŪNAITĖ

Eilės

atėjo dar ir dar, ir dar viena diena,
skynėsi kelią šviesa pro
numurzintą, nevalytą stiklą,
drėkstelėjau užuolaidas, užtraukiau,
eik sau, liepiau.
JUSTAS JASĖNAS

Eilės

šituose namuose seniai nesimyli
negimdo vaikų
nebelaukia svečių
tik mes netikėtai užklystam
renkam obuolius
sodą apvaikštom apžiūrim laukus
ant prieklėčio sėdim
visa nutikę jau
LAURA IŽGANAITYTĖ

Eilės

Kreivos gatvės, paikas vėjas
Saulės sirupo lašai
Juodos katės ir siuvėjos
Ant paveikslų parašai
Žingsniai tylūs saulei kylant
Saujos miego trupinių
Miesto rytas nevalyvas
Rąžos pamestu ritmu
PETRAS ČEBATORIUS

Aldadrakas

Prasidėjo karantinas. Gatvėse patruliuoja šauliai. Ant palangės įrengėme lesyklėlę. Paaukojome paskutinę duoną, bet prisivalgėme keptų žvirblių. Gaila, tingūs balandžiai iki mūsų aukšto nekyla.

ALIS BALBIERIUS

Iš „Hifų“

Neseniai miręs fizikas Stephenas Hawkingas knygoje „Visata riešuto kevale“ rašė: „Jei visas pasaulyje išleidžiamas knygas pavyktų sustatyti į vieną eilę, jūs turėtumėte judėti devyniasdešimt mylių per valandą greičiu, kad neatsiliktumėte nuo tos sparčiai ilgėjančios eilės fronto.“

AUŠRA KAZILIŪNAITĖ

Eilės

dabar aš išprotėjau
mano suknelė guli ant žemės
niekada jos nemėgau
dabar aš išprotėjau
mano griaučiai pagaminti iš seno veidrodžio
juose atsispindi miškan grįžtantis elnias
GEDIMINAS MARTIŠIUS

Sapno noktiurnas

Sėdi vienas tylus keleivis
savo galvą žilą parėmęs
o laukymėje miško dvaras
kuriame niekas nemiega
STASĖ LYGUTAITĖ-BUCEVIČIENĖ

Eilės

Visas rugpjūtis –
Didelis, nesulaikomas –
Buvo visur:
Prie upės,
Senose kapinaitėse,
Mano senelės sapnuos.
PAULIUS AUŠRA

Eilės

Jeigu tavo eilės nieko neprimena, daryk taip
Klep klep
Jeigu tavo eilės pačios save atsimena, daryk taip
Klep klep
Jeigu tavo eilės nieko neprimena
Ir pačios save atsimena
Nieko neatėmus, daryk taip
Klep klep
LIDIJA ŠIMKUTĖ

Eilės

GIMIAU
viena iš dviejų 40 °C šaltyje
po tirštu sniego apklotu
po šiaudiniu stogu