LiteratūraPoezija

SALOMĖJA NĖRIS

Maironiui

Ar galėjau iš pusiaukelės sugrįžti?
Ar galėjau – tais pačiais keliais?
Gena, gena pikto dievo rykštė, –
Atgalion ir atsigręžt neleis.

VYTAUTAS KAZIELA

vėl užsikirto
ką tik pradėtas
eilėraštis

lyg pistoletas
kažkam
dovanojęs gyvenimą

GRAŽINA CIEŠKAITĖ

kvailybių vienybės dėsnis veikiantis niekio valia
pasaulis iš dulkių sudėstytas spurda tamsos kevale

AKVILĖ PLATAKYTĖ

Taip tiršta kai nemoku kalbėti prabilus
Kai nemoku savim nutylėt
Px mūrinis Vilnius
Gali sudegti pernakt
Gelbėčiau tik skruzdėles
Ir jų amžiną alkį

SKIRMANTĖ SAKALAUSKAITĖ

Liminalumas neišėjo į jokią būklę
patvino upe iš kurios gėriau karavanui sustojus
sausai prėskomis suskilusiomis lūpomis
tarpinė būtis buvo sukurta parklupus prie kojų
maldomis geresniam pasauliui

AUGUSTĖ PERSTINEVIČIŪTĖ

išsipurčiau iš paklodės

dabar aš visiškai
laisvas ir
nepriklausomas
trupinys

ALIS BALBIERIUS

Iš „Trieilių“

Žiūriu į save
Kaip į šulinį gilų
Praėjusio laiko…

NIJOLĖ KLIUKAITĖ

Pasaulio byrėjimas

Kai iš krosnies ištraukiu meduolį,
O už lango ryto čiulbėjimas,
Man atrodo, kad visa čia amžina,
Tarsi vėjo bežodis kalbėjimas…

ČESLOVAS SKARŽINSKAS

Šventadienis

išpažintis už uždarų durų
nedalomos sekmadienio sienos
krūtinės gelmėje žiedai pilnaviduriai
medynai ošiantys daugiakamieniai
ir daugiaprasmės debesynų slinktys
uola tylėjimo įskyla
mažiausią lieka blogį rinktis
įsisenėjusią įkvėpus tylą

SARA POISSON

Ir bjaurastis atėjo

Aiškiau sakant
kareivis ką tik nušovė
jauną blyškiaveidį priešą tobulu profiliu
dabar jis sutikęs kelyje meiliai sveikina
nepažįstamą seną moterį
ji nekenčia karo, tačiau švelniai
atsuka savo apskritą įdubusį veidą
iš bedantės burnos šviečia jos šypsena