LiteratūraPoezija

KRISTINA TAMULEVIČIŪTĖ

Eilės

Išeina ji tyliai, pastovi tarpdury,
paberia kačiukams maisto, prie šulinio pasuka,
su juoduma pasikalba.
Paskandina kibirą, jame mėnulį, puošnią Venerą
ir šlapias debesų drapanas.
VALDAS DAŠKEVIČIUS

Eilės

Išsirinkęs vieną
lašą iš daugelio
kabančių ant grotelių, prašau:
laikykis, brolau,
na, susiimk.
Tačiau neištveria – krinta.
O, kaip gerai aš jį suprantu…
AUSTĖJA JAKAS

Eilės

sutikau šunį
jis buvo balto kailio, ypatingai švarus šuo
iš jo manierų jautėsi, kad šeimininkai nepagailėjo pinigų dresūrai
aš ėjau ir jis man atidarė duris ir kažkaip keistai sujudino ausis
jis atidarė tas duris ir man galvoj nesusijungė, kaip tai gali būti tiesa
MŪZA SVETICKAITĖ

Eilės

šioje nuotraukoje
matote mane vos pabudusią:
fotografo ranka dreskia sapno antklodę
blakstienos limpa, trokšdamos pratęsti
PRANCIŠKA REGINA LIUBERTAITĖ

Eilės

Nurimę veidrodžiai iš ežerų ir upių
spindi šviesuliais nugiedrinto dangaus.
Ir plakas vėjas, debesį įsukęs, –
apniūksta atspindys migloj lietaus.
MARIUS PLEČKAITIS

oranžinė joga,

tai buvo pirmas nesumeluotas metimas
akimis sekei painią parabolę
kaip ji tįsta ore, koks lengvas, tikras judėjimas
kamuolys buvai tu, oras – gyvenimas
viskas gerai ir gražu
VYGANDAS RAČKAITIS

Vilko ašara

Jau nežydrėja
mano akiračiai.
Tuščias puslapis
Įžadų knygoje.
Kokia iškalbinga
kirtimų tyla!
JUOZAS ŽITKAUSKAS

Eilės

dzyrsc in kitų šonų –
o tį tokis maliukas
mašinukas stovi raudonas,
prisrakinis prieg camno kišaniaus
RASA KUTKAITĖ

Eilės

kambariai nesiskiria nuo savaičių
metų laikai nuo sienų jos trupa
skilinėja gyvesnės už žmones
jos gimdo vaikus švenčia šventes
kurių nėra kalendoriuje
IRENA VYŠNIAUSKAITĖ

Eilės

Išlyk, lietau, eilėraštį. Sustiręs
Sekmadienis po liepa sėdi. Nejauku,
Lyg būtum valtimi iš kito kranto atsiyręs
Ne pas savus. Ne kvepiant laužui. Ne laiku.