LiteratūraPoezija

SIMONA KIRSTUKAITĖ-AKULASHVILI

Eilės

Net jei imtų ir užgriūtų Pasaulio pabaiga,
Vis dar rinktumeis savo daiktus.
Didysis gaisras,
Drebėjimas po kojom –
Nė motais,
Į dangų
Ar į pragarą
Vienodo ilgumo kelias, –
Kažkur girdėjai.
ANDRIUS AUKŠTUOLIS

Eilės

Tušinuko snapu dusinu
Mirštančią giesmę popieriuje.
Supuola visi paukščiai
Gentainiai
Ir ginti, ir pažiūrėti,
Kas rėkia.
JAUNIUS KULNYS

Sausio 13-oji

Sunki nelaisvės našta.
Mes nešam ją pasidaliję –
mus stiprina vilties ugnelė.
ALEKSANDRAS SAKAS

Nėr kur mesti

Nėr kur mesti
Nuo širdelės
Sunkaus akmenėlio.
GRAŽINA CIEŠKAITĖ

Eilės

gyvybės šviesa dvasiagelmė anapus būties
tarp daikto ir žodžio nušvitusi saulė minties
ULA ŽIOBAKAITĖ

Eilės

„kur yra tavo dievas?“
klausė manęs laukinis ir nelemtas gaivalas
toje gūdžioje naktyje
AUŠRA GIEDRAITYTĖ (AUSTĖ GIEDRA)

Sugriauti miestai

Laikas tarnų kišenėse
skamba priešaušrio varpeliais.
Kūnas atspindi ugnį,
mylimojo veidas išnyra
lekiančių autobusų veidrodėliuose,
rankos ploja mūriniame tapatybių sąsiauryje.
Geležinkelio bėgiai skęsta pelkėje.
PAULINA PUKYTĖ

Fotografuoti miegančio – negalima

galvoti, kad vyrai yra geresni arba turi daugiau teisių, – galima
teigti, kad lietuviams būdingas tas žvėriškas ideologinis imunitetas, – galima
tikėtis pasikeitimo – galima
skelbti internete – galima
daryti išvadas – galima
BUTKUS

Eilės

Nebeskaičiuoju laiko suskaičiuoto,
nebeturiu net to, kas nuo vaikystės duota:
akim svajonių nebmatau, ausis maldos negirdi,
tik širdį – dygios abejonės smelkia širdį.
TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ

Eilės

Kaip gera kai nėra signalų
kad netoli jau kūno galas
nes ištuštėjus jo kasa
kad akys iš orbitų lipa
kepenyse kažkoks polipas
tikėt neleidžia jo tąsa