LiteratūraPoezija

JOKŪBAS KODORAS

Veidrodis

išryškinęs juostą
tamsiame kambaryje
neberadau savo indėlio
į pasaulį ir prasmingą
būvį
RENATA KARVELIS

esu sudėta iš gabaliukų

 

nieko originalaus

JORIS ŽILIUKAS

Mažas noras

Kai numirsim, aš tikiuos, kad būsim
Paversti į žemę, šaltą ir drėgną,
Kuri vėl taps slampinėjančia
Miesto gatvėm gyvybe, ant kurios
Kris buvusio pasaulio pelenai.
TADAS ŽVIRINSKIS

Trieiliai

Upės tėkmė pasveikina rytą,
Nusiklodama rūko antklodę –
Tiek tos birželio nakties…

KŠIŠTOFAS KŠIVECAS

Laimi tie, kurie išlaukia

tada priartėjo laikai keisti
ir visos biržos tapo nykios
aš mažiau šaudžiau daugiau
skaičiais operavau neuronais
GEDIMINAS MARTIŠIUS

Ar mes esam lietuviai…

Ar mes esam lietuviai
ar mes esame lietuviai
jeigu dėsim vieną kirtį
tai prarasim kitą
o jei kreipsimės į Lietuvą
tai gal būsim lietuviai
ALMA RIEBŽDAITĖ

Pragaro prieangis

užplikyta kava šįryt nusišypsojo,
visada laimės
drungni žmonės,
jie visko bijo,
prie visko prisitaiko,
yra nuolankūs,
visais laikais išsaugo
prarastą gyvybę
PATRICIJA GUDEIKAITĖ

epitafijos

Tu –
visuomet –
liepdavai –
meluoti kunigui –
per išpažintį –
sakydavai:
„pasaulis yra grėsmė“
PRANCIŠKA REGINA LIUBERTAITĖ

Baltiškos vizijos

Žemės klajoklių tauta –
Baltų balta karalyste,
Pasakoj tu užburta,
Rūko šydu apgaubta,
O lyg saulės blyksnis.
CHARLES SIMIC

Šv. Tomas Akvinietis

Kine tūnodavau ištisą dieną.
Moteris ekrane vis žengė ir žengė
Per bombų sugurintą miestą. Kariškais auliniais batais.
Ilgom apnuogintom kojom. Šaltis visur ją lydėjo.
Nors atsukus man nugarą, vis tiek įsimylėdavau.
Už išėjimo durų vildavaus rasti karo meto Europą.