Komentaras

Komentaro rubrikoje publikuojami menininkų bei visuomenės veikėjų komentarai aktualiomis kultūros ir visuomeninėmis temomis. Rubrikos redaktorius – Andrius Jakučiūnas

VALDAS BESTABDIS

Niekada nesustok (sustok nesustojęs)

Akligatvio grėsmė grasinasi įstrigdyti, kelionė baigsis, kaip ir visa kada nors baigiasi. Toliau pavažiavus, gatvė įsirems į vijokliais išpintą sieną, metalo tvorą. Ir aprasojusia kakta…

ANDRIUS JAKUČIŪNAS

Kaip susitarti

Nors eina jau dvidešimt šeštieji nelengvai atkurtos nepriklausomybės metai, mes, Lietuvos piliečiai, vis dar nepajėgiame susitarti net dėl paprasčiausių, bazinių dalykų. Galbūt todėl (ir visai neatsitiktinai) mūsų gyvenimo ir būties, kuri tai pernelyg nuskaistinama, tai maišoma su purvais, svarbiausia dalimi tapo veidmainiškas teigimas ir agresyvus neigimas (arba atvirkščiai). Esant tokiai padėčiai, puikūs sumanymai lieka neįgyvendinti, o visuomenės potencialas – neišnaudotas.…

MICHEL TOURNIER

Robinzono Kruzo galas

Girtuoklis įjuodusiu pirštu baksnojo į geografinio žemėlapio skiautę, nutapšnotą riebalų dėmėmis, ir kiekvienas ugningas jo patikinimas sukeldavo mūsų stalą apspitusių žvejų ir krovėjų juoką…

ANDRIUS JAKUČIŪNAS

Kodėl Lietuvai būtina federalizacija

Daugelis turbūt pamena, kaip įsisiūbavus Ukrainos konfliktui Rusija siekė šios šalies federalizacijos, tikėdamasi, kad daugiau savivaldos gavę regionai atskils ir pasiprašys didžiosios kaimynės globos. Savaime suprantama, šios idėjos Ukrainoje nepalaikė niekas, išskyrus jos priešus, ir situacijos dramatiškas vienaprasmiškumas sutrukdė mums suvokti, kiek daug gero iš tiesų galėtų duoti federalizacija – ne tik konkrečiai Ukrainai, bet ir Lietuvai, ir kokiai tik…

ANDRIUS JAKUČIŪNAS

Ką iš tikrųjų pasakė Teišerskytė?

Šio teksto turėjo nebūti – bent jau šioje rubrikoje. Tačiau (nepelnytai greitai) nurimusio skandalo, kuris buvo įsiplieskęs Seimo narei Daliai Teišerskytei sulyginus „negro“ ir klozeto kvapus, fone, kol prisiminimai apie jį galutinai nenubluko ir nenuskendo užmarštyje, jaučiuosi privaląs aptarti kai kuriuos Seimo narės neapgalvoto poelgio aspektus, kuriuos, regis, praleido pro akis didelė dalis žurnalistų ir interneto komentatorių. Iškart noriu pasakyti,…

JOLANTA KRYŽEVIČIENĖ

Kelionės ir kiti demonai

Ilgą ir gana monotonišką kelionę į Kroatiją trumpinome pokalbiais su drauge. Ji yra gydytoja. Puiki gydytoja, dirbanti skyriuje, kur gyvenimas kasdien susitinka su mirtimi…

AUDRONĖ URBONAITĖ

Diena, kai stojau į Rašytojų sąjungą

Tai jau dabar juoksitės, kad visokias sąjungas imu rašyti Didžiąja raide? Lapkričio ketvirtadienį, tą svarbią dieną, apžiūrėjau pasą, kurį liepė atsinešti: gimimo data nepatiko – tokių plerzų nepriimčiau. Į veidrodį žiūrėti nevertėjo: telpu tik į vieną suknelę. Pagalvojau apie valdybos narius – nebus skaitę knygų. Na, gal kokį puslapį. Gaila: šio to ten yra. Reikėjo juos perspėti, kad prieš pusšimtį…

VYTAUTAS JURŠĖNAS

Paryžius, mes ir jie

Tuo metu, kai bus išspausdintas šis tekstas, matyt, jau netrūks iteracijų tema „Žiūrėkit, ką tie pabėgėliai atnešė“. Kaip pamintijimai ekspromtu, tie pasisakymai bus nuausti įtartinai kruopščiai, tartum meistro išmarginti kilimai; tačiau per juos slenkant jausis, kad pagrindas nelygus – tai vienur, tai kitur po tais margais raštais grikšės krūvelės ten seniai dulkančios piktdžiugos. Tačiau galima žvelgti ir kiek kitaip: kad…

KOSTAS GAITANŽI

„Tampant niekuo“ – mašininio meno link?

Prieš porą metų pasirodžiusioje knygoje „Pokalbiai apie esmes“ filosofas Arvydas Šliogeris klausia: „Dabar vienintelė tikra kūrėja yra mašina. Visa kita tėra priedas prie mašinos. Dabar iš tikrųjų kuria kompiuteris. Kam tas menininkas?“ Drįsčiau manyti, kad dauguma skaitytojų suvokė šį klausimą kaip intelektinę provokaciją arba nepasitenkinimo dabartine „kultūros žmogaus“ padėtimi išraišką. Iš tiesų, skamba absurdiškai. Kaip gali išnykti menas ir menininkas,…

ANDRIUS JAKUČIŪNAS

Kaip iš tikrųjų reikia vadinti knygą

Viešajai erdvei springstant naujuoju ties Nacionaline filharmonija pastatysimu Basanavičiumi, sunku likti nuošalyj. Kiek dar iškils nereikalingų skulptūrų? Kaip užtvenkti šią kvailo įkarščio ir naivaus patriotizmo upę, srovenančią tiesiai po mūsų sveiko proto pamatais? Anot vieno mano bičiulio, problemą galima greit ir nesunkiai išspręsti – pritaikius utopinį, bet visiškai skaidrų ir absoliučiai visiems priimtiną scenarijų. Tam reikėtų būsimo Basanavičiaus ar kokioj…