Menai

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Iš bloknoto (34)

Įdomus įvykis, suvienijęs daugelio kūrybingų menininkų pajėgas, įvyko ir Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Muzikalusis režisierius Gintaras Varnas net antrą kartą ėmėsi barokinės Antonio Vivaldi oratorijos „Juditos triumfas“ pastatymo (pirmasis spektaklis buvo skirtas Ukrainai 2014 metais ir tik kartą parodytas Rusų dramos teatro scenoje). Šį kartą režisieriui, atrodo, pavyko padaryti tai, ko siekė…

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Iš bloknoto (33)

Džiaugiuosi, kad po ilgiausių remontų ir dėl kovido pinklių trukusios neveiklos energingiau veikti pradeda „Lėlės“ teatras. Pasikvietė ir ilgai rimtai dirbo su kupina sumanymų, išradinga režisiere ir dailininke iš Klaipėdos lėlių teatro Gintare Radvilavičiūte.

MAGDALENA SLAVINSKA

Šokio žingsniu nuo gelmių iki dangaus

Šiomis permainingų orų dienomis praeiviai prie Pamėnkalnio galerijos gali trumpam pasijusti stebimi gipsinės deivės. Afroditės galva galerijos vitrinoje, aprišta skarele, ragina patekti vidun ir atsidurti tarp vienas į kitą žvelgiančių paveikslų.

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Iš bloknoto (32)

Taigi pats Robertas Wilsonas su didžiuliu būriu matomų ir nematomų pagalbininkų kuria visą spektaklį: aktoriai, scenografija, šviesos, garsai (muzikiniai ir ne), atmosfera – viskas Jo valdžioje. Atrodo, užsidaro savo kabinete ir dėlioja įkvėptą būsimo spektaklio, performanso, reginio dėlionę, kurią pamatys ir žiūrovai, tik jau kitos apimties, kitu rakursu. Dėlionė veikia kaip tikslus šveicariškas laikrodis…

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Iš bloknoto (31)

Spalio pabaigoje įvyko nepaprastai jaudinantis įvykis – įžymiojoje Jeruzalės skulptorių Pievoje esančioje Lobio gatvės 6-ojo namo galerijoje įvyko Vlado ir Marijos Vildžiūnų parodos atidarymas abiejų menininkų 90-mečio proga. Nedažnai taip sutampa. Vlado tarp mūsų jau nebėra, o jubiliatė Marija gyva, guvi ir gyvybinga.

EGLĖ FRANK

„Scanorama“: moterys apie moteris

„Likti abejingai šitam įžūliam ir stilingam moteriškumo manifestui – užduotis ne iš lengvųjų“, – anotacijoje rašoma apie šių metų „Scanoramos“ festivalio atidarymo filmą, austrų režisierės Marie Kreutzer „Korsažą“. Iš dalies sutikčiau tik su pirmąja teiginio dalimi – filmas tikrai nepaliko abejingų: vienus suerzino, kiti jo nesuprato, treti liko sužavėti. Pati žadamo „stilingo moteriškumo manifesto“ nepamačiau, labiau nelaimingos moters, motinos, žmogaus…

-gk-

Formanas ir Mozartas

Per malonius pašnekesius tarp „Scanoramos“ filmų išgirdau, kad „Forum Cinemas Vingis“ pastatą ketinama griauti. O juk jam dar nėra nė dvidešimties. „Titaniko“ pirmagalis jau dabar paskendęs – tamsūs langai virš picerijos, trečia ir ketvirta salės neveikia. Pamenu, kaip dvasingus inteligentus jis piktino tada, kai buvo atidarytas! Vadintas kapitalizmo šventove ar kažkaip panašiai – kino menas juk nedera su kukurūzų spragėsiais…

AGNĖ ZĖRINGYTĖ

Kitokios lyties reprezentavimo kryptys balete

  Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) repertuare atsiranda vis daugiau diptikų ir triptikų. Po pirmosios premjeros 2019 metais, kai buvo pristatyti trijų lietuvių choreografų darbai – Živilės Baikštytės „Pradžioje nebuvo nieko“, Editos Stundytės „Franceska Mann“ ir Martyno Rimeikio „Dienos, minutės“, – po trejų metų projektas buvo atnaujintas ir atsirado dar vienas baletų triptikas RPM. Trys raidės nurodo kūrėjų…

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Iš bloknoto (30)

Iš dažno sutiktojo vis išgirstu, jog teatras nebetraukia taip, kaip anksčiau kad buvo. Neseniai Palangoje, Jono Šliūpo muziejaus svetainėje, turėjau susitikimą su knygų skaitytojais ir teatro lankytojais. Skaičiau ištraukas iš savo būsimos knygos „Kovido meto užrašai“, gavau daug klausimų apie režisierių Juozą Miltinį, apie Rimą Tuminą, o pabaigoj dar ir apie Eimuntą Nekrošių bei Joną Vaitkų. Kalbėjom ir apie tai,…

EDGARAS BOLŠAKOVAS

Voldenas, arba Gyvenimas sapne

Galime pagaliau sugrįžti prie Kristijono Vildžiūno filmo ir atsakyti į klausimą – kam skirtas filmas „Dainos lapei“? Atsakymas paprastas – Voldeno kartos atstovams, pasirinkusiems iš naujo atrasti įvairias dvasingumo formas. Galima samprotauti, kad savo baigtinumo suvokimas turėtų skatinti individus atsigręžti į tradicinę religiją, bet to nėra.