Menai
Trumpi susitikimai ir subjektyvus laikas: Kiros Muratovos radikalumas
Vasara prasidėjo melancholiškai: birželio 6 d. Odesoje, eidama 84-uosius metus, mirė ukrainiečių kino režisierė Kira Muratova. Atsigręžus į K. Muratovą, visur esančią, tokią pažįstamą, tačiau kartu, deja, neatrastą, žiniasklaidoje ir diskusijose ėmė mirgėti plačios jos karjeros refleksijos. Išties, K. Muratovos karjera kine truko daugiau negu 40 metų, ir ryškiausiai joje figūravo 1990 m. Berlyno kino festivalyje „Sidabrinį lokį“ dėl…
Eglė Vertelkaitė: „Neturiu išankstinių nusistatymų“
Esu perfekcionistė. Visą gyvenimą turėjau žiaurių su tuo susijusių problemų. Kentėjau studijuodama, grauždavausi ir save naikindavau. Perfekcionizmas man trukdė – daug ko nerodydavau, sunaikindavau, išmesdavau.
Džiaugsmą kelianti agresija
Šiųmečio „Naujojo Baltijos šokio“ metu lietuvių publikai parodytas belgų choreografo Alaino Platelio darbas „Nicht Schlafen“ sukelia daug klausimų. Kodėl mėgaujamės stebėdami smurtą? Ar tikrai esame labai nutolę nuo pirmykščių žmonių? Kiek mumyse dar yra užgniaužto vidinio žvėries, pirmykštės agresijos ir žmogiškojo siautulio? Kodėl ritualizuojame mirtį? Ar jos ritualas – išties pagarbos aktas, o galbūt juo mėgaujamės mes, likę gyvieji?…
Tapyba yra meilė, inspiracija ir dopingas
Menininkai man nėra išskirtinė grupė. Man išskirtiniai yra kūrėjai. Tai žmonės, sugebantys įvaldyti profesiją, tada pakilti virš jos, laisvai kurti. Tai gali būti ne tik meno, bet ir kitų sričių atstovai.
Mindaugo Survilos „Sengirė“
Ne aiškinti, kaip svarbu tausoti gamtą, o parodyti, kokia ji graži, sužadinti meilę jai ir tokiu būdu bandyti ją išsaugoti. Būtent pastarojo kelio ėmėsi kino režisierius ir gamtosaugininkas Mindaugas Survila, kurdamas mums pasakojimą apie sengirę, ir būtent todėl tai nėra tik dokumentinis filmas apie paskutinius žmogaus veiklos menkai paliestus miškus Lietuvoje. Tai filmas apie pedagogiką, paremtą įsitikinimu, kad žmonės…
Kas yra tapyba? (II)
Budintis sargas snaudė. Fakultetų dekanai atostogavo. Signalizacijos koridorių skliautuose nieko neužfiksavo. Tapyba išėjo tykiai, kiaurai apleisto vienuolyno sienas. Visiems laikams, savais takais. Pabėgo, net nepabėgo, išsliūkino palikusi savo iškamšą. Nes net ir patys gabiausieji, jaunieji visokiais būdais jai stengėsi užkrauti tai melancholiją, tai depresiją arba sukišti į savo ambicijų maišelius. O senieji spekuliuodavo susikrovę iš jos kapitalą. Dar kiti…
Vaikai Daivos Kairevičiūtės „Žolinėje“
Kiekvienais metais, pasibaigus Velykų mišioms, kurios paprastai esti kiek ilgesnės nei įprastos, kunigas kviečia ploti mišiose dalyvavusiems vaikams: už kantrybę…
Subalansuota pagal Severiją
Priešybių traukos simbolizmu subalansuotoje Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės parodoje „With Love from…“ nesunku prisiminti įprastus fizikos dėsnius, kai skirtingą krūvį turintys elementai mažina tarp jų esantį atstumą. VDA „Titanike“ iki kovo 18 d. veikianti keturių menininkės kolekcijų jungtinė ekspozicija – tai atspindys, reflektuojantis elementų negalėjimą egzistuoti be priešingybės: praeitis ir dabartis, politika ir popkultūra, moteriškumas ir vyriškumas, laisvė ir atsakomybė. Žongliruojant…
Keisčiausios fotografų skirtybės
Fotografai yra vieni svarbiausių meno ir ne meno, šiaip visokių vaizdinių intrigų kūrėjų. Jie matomi ir nematomi, visų reginių ir renginių priekyje, tiktai žiūrovai pro juos dažnai kiaurai žiūri, priversti kreivai žiūrėti. Pasiaukodami laksto po sporto varžybas, koncertus, spektaklius ir šimtus įdomiausių renginių. Žiauriai pailsta. Bet dvasioje, į šonus ritmiškai dunksint sunkiausiam krepšiui, skamba šventiška muzika. Fotografai ir fotografės…
Meat is Murder, arba Kaip išmėsinėti mėsos nevalgantį?
Ką pamanytumėte dainoje išgirdę tokią eilutę: „Išmokykite savo vaikus atpažinti ir neapkęsti propagandos, perfiltruotos negyvų konformistinės žiniasklaidos ešelonų.“
