Menai

AURIMAS ŠVEDAS

Istorijos spąstai Christopherio Nolano filme „Diunkerkas“

Epiniai istoriniai kino filmai dažniausiai kalba apie pergales, o Ch. Nolanas pasakoja apie pralaimėjimą ir šio pralaimėjimo juodžiausioje tamsoje paskutinę akimirką užgimstančią viltį.

JOLANTA SEREIKAITĖ

Plieninis trapumas

Liepos 30 d. Europos parke buvo pristatytas garsaus menininko Sassono Sofferio (1925–2009) kūrinys mįslingu pavadinimu „Midmien“, sukurtas 1973–1974 m. Miško fone dvi didelės besisukančios abstrakčios, kiauros formos plieninės skulptūros, tarsi atspindinčios viena kitą.

DOVILĖ GERVYTĖ

Turininga Tomo Rosenthalio rutina

Tomas Rosenthalis „kiek per protingas, kad būtų kvailys, / pernelyg laisvas taisyklei, / per vėlyvas, kad būtų paukštis, / kiek pasiklydęs, kad būtų kartografas“.

AKVILĖ MAGICDUST, AINĖ JACYTĖ

Du žvilgsniai

Aš tikrai nemanau, kad visi tie sunkūs dalykai nėra svarbūs, bet come on, mes pasirenkame patys, kokios mintys ima viršų. Štai, nusibrozdinau alkūnę ir sakau: Less drama, babe, nes tikiu, kad baigsis žiema vieną dieną, kad pražys raudoni aguonų žiedai.

-ef-

Šaukštas kraujo rožiniuose putėsiuose

Eiti vidurvasarį į kino premjerą „Forum Cinemas“ ir tikėtis gero kino yra, matyt, tas pats, kas eiti į „Domino“ teatrą, tikintis pamatyti gerą dramą. Bet eini, nes įdomu, už ką šiomis dienomis dalinamos „Palmės šakelės“ – šiuokart Kanuose už geriausią režisūrą apdovanojimas atiteko Sofios Coppolos „Lemtingai pagundai“ („The Beguiled“). Nors filmo pavadinimas nepadarytų gėdos pigių meilės romanų lentynai, matyt, dėl…

DEIVIS SLAVINSKAS, AINĖ JACYTĖ

Du žvilgsniai

Paveikslas „1927-ųjų ruduo“ buvo ilga kelionė, prasidėjusi nuo vėjo ir šakų melodijos bei sutikto Vaižganto, bet dirbau kaip apkerėtas, negalėdamas sustoti, lyg kažkas svarbaus būtinai turi būti išsakyta mano teptuku.

SIMONAS NORBUTAS

„Metrai vaikus paliko“, arba Kodėl negimsta antras Nekronovas*

Kaip gerai, kad Lietuvoje daugėja viešų pokalbių ir diskusijų. Matyt, taip siekiame pasveikti iš baisios sovietmečio ligos, vadintos „dvasingais pokalbiais virtuvėje“. Jaunajai kartai trumpai priminsiu, kad tai buvo pokalbiai ne apie kulinariją, pasidėjus ant kelių Bibliją. Asmeninių namų virtuvė LTSR laikais tiesiog buvo vienintelė laisvės oazė, kur galėjai reikšti savo politines (ir dvasines, kas be ko) pažiūras ir nebūti už…

-vu-

Mirò

Guliu Mirò parodoje. Ant lubų lėtai sukasi eksponuojamų paveikslų kaleidoskopas. Skamba muzika, panaši į „Hario Poterio“ garso takelį. Nė mažiausios minties galvoje. Jaučiuosi laiminga. Bet tam, kad pasiekčiau šią būseną, užtrukau visą dieną.

PAULINA DRĖGVAITĖ

Diana, „Tvin Pyksas“ sugrįžo

Po pirmųjų keturių serialo serijų viena yra išties aišku: žiūrovai, tikėjęsi nostalgijos kupino sugrįžimo į saugų senojo Tvin Pykso miestelio pasaulį, bus sutrikę ir nusivylę. Šis „Tvin Pyksas“ – visiškai kitoks, tamsesnis, dar labiau eksperimentinis, dar labiau nesuprantamas.

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ

Gerai temperuoti kūnai

Į „Naująjį Baltijos šokį“ vaikštau nuo 2001-ųjų. Ne kiekvienais metais sąžiningai, bet jau esu nemažai mačiusi – ir šokančių nėščiųjų, ir nuogų, ir eskavatorių, ir drabstymosi tortais. Geriausius spektaklius, paradoksalu, pamačiau krizės metais (nors gal sąmonė tuo periodu buvo palankiausiai nusiteikusi). NBŠ man romantiškai asocijuojasi su įsimylėjimais – gal dėl to, kad vyksta pavasariais, nuobodžiame spektaklyje galima tiesiog žiūrėti į…