Menai
Kinas, kurį pažįstame, bet ne visi
Pirmoji pandeminių metų lietuvių vaidybinio ilgametražio filmo premjera – Tomo Smulkio debiutas „Žmonės, kuriuos pažįstam“ (2020). Tai filmas, kuris prisideda prie seniai puoselėjamos vaisingos socialinę tikrovę besistengiančio suvokti Lietuvos kino tradicijos. Kartu tai aiškus skirtingų režisierių kartų atspindys.
Nuogas kalnas per visą Gedimino Pranckūno žvilgsnį
Ką galima pasakyti apie objektą, apie kurį pasakyta viskas? Ištapytą ir išfotografuotą visais įmanomais rakursais, apipintą ne tik banaliomis legendomis, bet ir naujais skandalais, jau beveik dešimt metų aitrinančiais visuomenę. Ir rašant apie jį sunku išvengti klišių, nes tai – Gedimino kalnas.
Žinduolių tragedija
Birželio 5 d. Klaipėdoje įvykusi Apeirono teatro premjera „Circulum“ (režisierė Eglė Kazickaitė) – tai spektaklis, kurio pagrindinis inspiracinis taškas, kaip teigia patys kūrėjai, yra „Hamletas“, ypač jo pagrindinio veikėjo ištarta eilutė: „Žodžiai, žodžiai, žodžiai.“ Tačiau žodžiai šiame spektaklyje nieko nereiškia.
Akis kine
Žvilgsnis Refnui yra pamatinis reikšmės kūrimo mechanizmas, nulemiantis viso kūrinio prasmę. Kad geriau tai matytume, privalome pasinaudoti iš literatūros teorijos perimta fokusacijos (angl. focalisation) kategorija. Ji leidžia bet kuriame kūrinyje skirti tris galimus žvilgsnius: subjektyvų, objektyvų ir nulinį.
Gerieji kultūros vadybos pavyzdžiai
Gegužę atidaryti Istorijų namai – paroda „Ką slepia sarkofagas? Senovės Egipto mumijų tyrimai“. Dar vaikystėje žinojau, kad muziejuje esama mumijų – tuometinėje ekspozicijoje Naujajame arsenale, į kurį eidavom su klase, stovėjo sarkofagai, bet pačios mumijos, matyt, laikytos pernelyg intymiu, gal net makabrišku reginiu (panašiai kaip ir embrionų kolekcija Medicinos fakultete). Nors žmones domina ir psichologiškai traukia mirtis, tiksliau, tai,…
Laisvas gyvenimas
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veikiančios parodos „Auksinis Lietuvos teatro, muzikos ir kino 30-metis“ ir „Laisvas kinas: 1990–2020“ – vienos iš tų, į kurias bėgama, po karantino atsivėrus galerijoms ir muziejams. Gal dar ir nuo gamtos stichijų. Labai šiuolaikiškos, neprimenančios tų senovinių negyvo muziejaus vitrinų, formatu panašios į užsienio galerijose lankytas parodas. Nuo pat pradžių, dar pagrindinėje muziejaus…
Pirmoji architektūra: pusiau žeminių mezolito namų fenomenologija
Galima sakyti, kad kaip tik žiemą mūsų gyvenamasis būstas iš tiesų tampa namais archetipine šio žodžio prasme.
Pastatykime Kasubos namą
1989 m. vasario 11 d. A. Kasuba A. J. Greimui rašė: „Savo darbo rezultatų nevertinu – pasaulis ir taip jau perkrautas nereikalingais daiktais, ir tą krūvą didinti nesinori.“ Ekologiškas požiūris, bet, deja, perdėtai kuklus – gal dėl to tėvynėje ir neturime jokių realizuotų A. Kasubos projektų.
Dalykai, kurių vos nepraleidome
Sudėtingą šiuolaikinio žmogaus santykį su gamta, gyvūno vaizdinių kaitą ir dabar ypač jautrias bei aktualias ekologines temas bandė atskleisti Sigitos Dackevičiūtės instaliacijų paroda „(Ekologinės) alteracijos“, o vizualias gyvybės ir mirties interpretacijas gamtoje tyrinėjo fotografo Ginto Kavoliūno paroda „Nature morte“.
