Menai

VIKTORIJA VAIČIŪNAITĖ

Ne „ateini ar išeini“, o kodėl išeiti negali?

  Jei manote, kad paminklai paprastai yra niūrios ir nuobodžios raiškos, tai labai klystate. Ką pasakytumėte apie pilkšvai nuščiuvusioje Lukiškių aikštėje tarsi iš žemės iškilusį sodria raudona spalva permirkusį tanką? Juk taip romantiškai didinga, ar ne? Spalva, žinoma, ne tankas… Tiesa, tai Eglės Rakauskaitės fotografija „Lukiškės“, o dar tiksliau – manipuliacija ja, sukuriant fiktyvią paminklo projekciją, skirtą Lukiškių aikštei. Ši…

EGLĖ MARIJA FRANK

Kaip neradome Emmos Goldman

  Prieš kelionę į šiųmetinę Kauno bienalę neatlikusiems „namų darbų“ vilniečiams, t. y. neišsiklausinėjusiems jau ten buvusių draugų, kaip rasti vieną ar kitą objektą, kai kurių jų paieška tapo komišku nuotykiu. Kad ir Karolinos Freino (Lenkija) sukurto paminklo Emmai Goldman, esančio Kauno santakoje. Savanoriai, švytintys entuziastingom šypsenom, telefonu konsultuoja taip abstrakčiai, kad viskas labiau primena prisakymus „nueik nežinia kur, atrask…

VANDA PADIMANSKAITĖ

Niekur neskubančios skruzdėlės

  Pasaulis gali griūti, tuo tarpu Goda Balbieriūtė tiesiog pieš kreivą grybą ir jaudinsis ne dėl griūvančio pasaulio, o dėl džiūstančio ir besikeičiančio eksponato, kuriam nupiešti reikia daugiau valandų, nei iš žemės išrauto vargšo jaunystei jų skirta. Ji gali nuvažiuoti į anglišką pajūrį, ten prisirinkti galvos dydžio akmenų tiek, kad pervežėjai, juos visus pargabenę į Lietuvą, prašys Godos daugiau į…

EGLĖ MARIJA FRANK

Mirtis kaip bendras vardiklis kambariuose su žmonėmis

  Vėlyvą vakarą atėjus į paskutinį „Sirenų“ festivalio rodomo spektaklio „Nachlass, kambariai be žmonių“ (bendras kūrėjų Stefano Kaegi ir Dominico Huberio darbas) seansą, pasitinka neįprasta ir tradicinėms spektaklių pradžioms nebūdinga tuštuma, taupiai šviečiantys „Menų spaustuvės“ langai ir du milžiniški „Scania“ sunkvežimiai prilytame kieme. „Jėzau, turbūt viskas bus šitose fūrose“, – nerimauja nervingai rūkydama kažkokia mergina. Juodai vilkinčios salės darbuotojos į…

Ar artėjančioje Venecijos bienalėje Latvijai atstovaus komiksai?

…komiksai niekad nebus mainstream. Nemanau, kad medijos greit keičiasi. Gal ir galėtų būti elektrokomiksai, bet mes jau turime animaciją…

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ

Viskas, ką jau ir taip žinojau, tačiau nenorėjau sužinoti dar kartą

Pritraukti durno jaunimo, kuris, sužavėtas tokio atraktyvaus panašumo į popso produkciją, iš analfabetizmo atsiverstų į „IQ“ lygio pižonybę ir imtų reguliariai pirkti teatro bilietus. Tik duokite mums tūsų! O kur menas, teatro insaideri RoRa?

AURIMAS ŠVEDAS

Istorijos spąstai Christopherio Nolano filme „Diunkerkas“

Epiniai istoriniai kino filmai dažniausiai kalba apie pergales, o Ch. Nolanas pasakoja apie pralaimėjimą ir šio pralaimėjimo juodžiausioje tamsoje paskutinę akimirką užgimstančią viltį.

JOLANTA SEREIKAITĖ

Plieninis trapumas

Liepos 30 d. Europos parke buvo pristatytas garsaus menininko Sassono Sofferio (1925–2009) kūrinys mįslingu pavadinimu „Midmien“, sukurtas 1973–1974 m. Miško fone dvi didelės besisukančios abstrakčios, kiauros formos plieninės skulptūros, tarsi atspindinčios viena kitą.

DOVILĖ GERVYTĖ

Turininga Tomo Rosenthalio rutina

Tomas Rosenthalis „kiek per protingas, kad būtų kvailys, / pernelyg laisvas taisyklei, / per vėlyvas, kad būtų paukštis, / kiek pasiklydęs, kad būtų kartografas“.

AKVILĖ MAGICDUST, AINĖ JACYTĖ

Du žvilgsniai

Aš tikrai nemanau, kad visi tie sunkūs dalykai nėra svarbūs, bet come on, mes pasirenkame patys, kokios mintys ima viršų. Štai, nusibrozdinau alkūnę ir sakau: Less drama, babe, nes tikiu, kad baigsis žiema vieną dieną, kad pražys raudoni aguonų žiedai.