Menai
„Arlekino milijonai“ – choreografinė archeologija ar šventės paieškos?
Choreografas A. Ratmansky turėjo sumanymą pastatyti „Arlekino milijonus“ tokius, kokius juos sukūrė M. Petipa. Jis išnagrinėjo Harvardo universiteto bibliotekos Teatro kolekcijoje saugomus originalius M. Petipa pastatymo notacijos užrašus.
Gegužinės
Apie „Poezijos pavasarį“ per vieną Rašytojų sąjungos suvažiavimą buvome prašomi nerašyti nieko blogo [...]. Tad aš ir nerašysiu, juolab nieko blogo ir negalvoju. Tik tiek, kad tai ne organizatorių, o pačių rašytojų mentaliteto problema. Jeigu jiems tinka toji praraja, kurią savo akimis išvystame regionuose, – nėra ko rašyti į laikraščius.
Iš bloknoto (35)
Nenuostabu, kad daugelis mūsiškių autorių naujų pjesių neturi beveik jokių dramaturginių privalumų. Ypač inscenizacijos. Sudėlioti personažams teksto gabalus, sudurstyti atkarpas – tai ne tas pat, kas parašyti pjesę, nes tie tekstai, nesumegzti į dramaturginį mazgą, nelaiko dėmesio.
Vilutis gaudo žuvį
Scena su dailininku Petru Repšiu juokinga; abu neieško žodžio kišenėje. „Tu gi labai jaunas. Kurių tu, antrų?“ – „Ketvirtų.“ Nors humoro nestokoja ir pats pagrindinis personažas, dėl to jį filmuoti reikėjo jau senų seniausiai. Tragiškas pasakojimas apie pirmąją meilę, kuriai sustojo širdis pirmoje klasėje, – visgi pati istorija labai makabriška, kaip ir laikai, kuriais gyventa.
Pastaba apie ideologiją Tito Lauciaus filme „Paradas“
…man pasirodė įdomu, kaip „Parade“ vaizduojama meilė. Iš principo meilė čia – tai šeima ir tik šeimos (buvusios, esamos ar potencialios) santykiai svarbūs ką nors mylint. Kitokie žmonių santykiai filme nevaizduojami arba yra nefunkcionalūs.
Kaip atrodo gėlės paliekamas įspaudas popieriuje
Monologas su Jūrate Jukštiene apie tęstinį tyrimą „Efemeriškas įspaudas: tapyba gėlėmis“
Šviečianti tamsa Eglės Gineitytės paveiksluose
Kada lengviau papasakoti apie personažą – kai žinai apie jį viską ar kai nežinai nieko? Stoviu tarp dviejų veik identiškų paveikslų, sukabintų ant priešingų sienų. Tą momentą kažkas iš viršaus taria: tebūnie geltona šviesa. Ir štai – į mane nugara stovi grakšti vyrišku kostiumu vilkinti figūra ir žvelgia į padūmavusiu auksu užlietą horizontą. Sulenktoje kairėje rankoje – baltas kardelis. Laukia…
Lyrinio subjekto beieškant
Filme „Poetas“ vaizduojamas svarbiausias, šiek tiek beletrizuotas Kosto Kubilinsko (filme pavardė pakeista, tikėtina, siekiant apsisaugoti nuo galimos giminių reakcijos) gyvenimo epizodas. Tai jau visiems mokyklinukams žinomas momentas, kai vaikų rašytojas įeina į Lietuvos istoriją kaip vienas didžiausių moralinių išdavikų.
Kinas pasikeitė
Gerai atsimenu, ką „Kino pavasaris“ 2008-aisiais rodė per atidarymą – Andrzejaus Jakimowskio filmą „Burtai“. Buvau įsimylėjusi, todėl tie dekoratyvinių balandžių piruetai danguje veikė romantiškai. Paskui buvo balius, graži moteris nukrito viešbutyje nuo laiptų ir visai nesusižeidė – keista, nes tikrai buvo blaivesnė už mane. Tą prisiminiau, sėdėdama šių metų atidaryme ir klausydamasi Bowie balso reklamos takelyje – turbūt ne sutapimas,…
Liūdesio persmelktas „Kino pavasaris“
„Liūdesio ašarose daugiau mangano, todėl jos sūresnės“, – sako pirmakursė chemijos studentė Laura cerebriniu paralyžiumi sergančiam Davidui filme „Šventasis pavasaris“ (filmo pavadinimą inspiravo rusų kompozitoriaus Igorio Stravinskio to paties pavadinimo baletas – dėl suprantamų priežasčių tai smilkteli kiek nejaukiu šaltuku). Laura, gimusi sveika ir graži, turi ne mažiau problemų nei neįgalus Davidas, kurį ji nusprendžia slaugyti. Slaugymas čia specifinis –…
