Menai
Iš bloknoto (15)
Mintimis vis grįžtu prie Birutės Mar „Ledo vaikų“ (2018), sėkmingiausio jos spektaklio panašia tema, prie spektaklio, kuris sukrėtė: viena aktorė priešais žiūrovų amfiteatrą Nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje su savo mamos tremties istorija širdyje tenkinasi keletu scenos grindų kvadratų; pati susitelkusi, ji sutelkia publikos dėmesį, ir mes pradedam drauge su ja išgyventi skaudų pasakojimą.
Parodos parodėlės
„Titanike“ veikė Žygimanto Augustino paroda: jo tapyba meistriška, bet pats sumanymas – kiekvienam žiūrovui pasijausti monarchu – nežinau, abejotinas. Juk tokie jie ir taip jaučiasi. Svarbiausiu akcentu tapo Bonos Sforzos ir Dalios Grybauskaitės hibridas. Bet ir jo koncepcija – ant memų ribos.
Koncerto magija tikrai egzistuoja
Nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatai sesuo ir brolis LORA (smuikas) ir ARNAS (violončelė) KMIELIAUSKAI, pavilioti naujų atlikimo ir išraiškos galimybių, prieš porą metų suformavo Lietuvoje nematytą reiškinį – „Twenty Fingers Duo“, rengiantį ryškius intensyvaus skambesio pasirodymus, keičiančius garsą, tylą bei erdvę ir leidžiančius iš naujo pažinti šiuos klasikinius instrumentus. Šiandien duetas klausytojams dovanoja dar vieną naują muzikinę patirtį –…
Restauracija: A. Aramino ir A. Kundelio nesėkmingi filmai
Filme skamba Broniaus Kutavičiaus muzika, kurią jau bus galima įdėti į kompaktinę plokštelę „Muzika kino filmams“, išeisiančią po daugelio metų. Tarp besipešančių gimnazistų atpažįstame žurnalistą Vitą Tomkų, tarp dvasininkų – švelniai grebluojantį kompozitorių Vytautą Barkauską.
Talino bienalės pabaiga, arba Stalo įrankiai miegamojo spintoje
Į Talino bienalę, prasidėjusią birželio antrąją, atvykstame paskutinę jos savaitę. Šiųmetinė bienalė išaugusi iš Talino meno savaitės, įsiterpianti tarp Kauno, Rygos ir Helsinkio bienalių.
Restauracija: „Atsiprašau“, 1982
Anais 1982-aisiais neįvertinau to, ką matau ekrane. Filmas atrodė virtuoziškas ir vis tiek snobiškas iš „Mosfilmo“ ir užsienių sugrįžusio Žalos (rusiško žodžio жалить – „gelti“ užuomina) opusas čiabuviams: va, pasižiūrėkite, koks aš buvau, o ir tebesu, nieko nebijau, tiesa, jeigu kas tarp mūsų buvo pernelyg, tai ką gi, atsiprašau…
Vasaros renginiai
Liepa buvo dosni ištvėrusiems karantino dykrą – akademinis seminaras „Literatūros salos“, „Poezijos pavasaris“, parodų „Laukinės sielos“ ir „Federico Fellini. Šimtmetis!“ atidarymai. Žmonės taip išsiilgę buvimo vieni su kitais, kad džiaugiasi viskuo, kas vyksta. „Literatūros salos“ vyko Sapiegų parke, kalbėta apie Nepriklausomybės trisdešimtmečio knygas ir literatūros kanoną. Nors tokia diskusija, mano akimis, kol kas beprasmė – turėtų praeiti bent jau…
Iš bloknoto (14)
Į Kauno menininkų būrį įsėlino Mirtis. Ji gerokai per anksti nusinešė ilgametį M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorių, šviesiąją jo sielą Osvaldą Daugelį, o netrukus – ir Gražiną Balandytę, iš prigimties aktorių aktorę, visą savo kūrybinį gyvenimą atidavusią Kauno dramos teatrui ir Lietuvos kinui, visuomet gražią, atvirą, linksmą, dosnią, trokštančią gyventi.
Lorem ipsum
Apie žmogaus psichologinę, emocinę ir dvasinę savijautą technologizacijos laikotarpiu pasakoja karantino metu pastatytas režisierės Agnijos Leonovos spektaklis „Tinklas“, kurio premjerą Klaipėdos dramos teatro žiūrovai galėjo išvysti liepą. Pasak pjesės autoriaus Gintaro Grajausko, tai tarsi istorija apie šiuolaikinį Jobą, kuris prarado viską, bet mainais gavo virtualybę.
Kas yra tapyba? (III)
Ir štai, nuolankaus laiko beieškant, teptukai išplauti ilsisi ir yra ramūs, nes mes statome Tapybos namus. Juose gyvens tapyba. Pradėjome statyti šių metų gegužės 7 dieną.
