Kultūros eskizai

„Kultūros eskizai“ – tai Lietuvoje ir užsienyje vykstančių kultūros reiškinių apžvalgos interneto portale „Satenai.lt“. Čia apžvelgiami ir analizuojami aktualūs kultūros renginiai (festivaliai, konferencijos, mugės ir kt.). 2017 m. atsinaujinusioje rubrikoje siekiama skirti daugiau dėmesio naujų meno reiškinių ir judėjimų refleksijai; meno ir filosofijos perspektyvų sąveikai; tarpdisciplininiams mokslo ir kultūros sankirtoje esantiems renginiams.
Rubrikos redaktorė – Agnė Alijauskaitė (agne.alijauskaite@gmail.com).

JURGA JONUTYTĖ

Kairos, arba Priminimas apie amatą

Šis trumpas tekstas – apie audinių audimo ir visokių abstrakčių, tarsi „aukštesnių“ darbų, tokių kaip mąstymas, planavimas, organizavimas, lingvistines sąsajas, smarkiai apgriaunančias bet kokias neva natūralias žmogiškų užsiėmimų hierarchijas. Rašant kultūrinei spaudai apie tokį žemą ir tokį „moterišką“ reikalą kaip audimas, norisi iškart ilgai atsiprašinėti ir aiškintis – bet aš to nedarysiu. Džiaugiuosi, kad yra tų, kurie tiesiog audžia, gamina…

LINA BUIVIDAVIČIŪTĖ

Mūsų gyvenimų kvadratinės lygtys, arba Kam po sekso priklauso prezervatyvas?

Naujausias Rubeno Östlundo filmas „Kvadratas“ sulaukė daug dėmesio oficialioje ir ne tokioje oficialioje kultūrinėje mūsų sriuboje. Nesakau „terpėje“ – mat ten įprastai mėgsta veistis visokie parazitai. O mūsų visuomenei juk mielesnė simbiozė, ar ne? Bet numetus į šoną ekskursus – kur nelauksi „Auksinės palmės šakelės“ laureato, o dar ir režisieriaus pavardė gerokai žinoma, nors aš, profanė, labiausiai Östlundu susidomėjau po…

RASA BALOČKAITĖ

Niurnbergo nuodėmklausiai: Hanso Franko susitaikymas su Dievu

Šiuo tekstu toliau tęsiamas straipsnių ciklas, kurio pradžia – 2014 m. gruodžio mėn. publikuotas „Apleistumo zona. Kiek tavyje gulago?“ ir kuriame toliau analizuojama, kaip klostosi gyvenimas po tiesioginio santykio su siaubingu blogiu.   Anne-Marie Roviello, interpretuodama Hannos Arendt totalitarizmo teoriją, teigia, kad blogis, kuris ištinka žmones, paveikia vienodai tiek budelį, tiek auką – abu, norėdami išgyventi, yra priversti nuslopinti tą…

TATJANA ALEKNIENĖ

„Mažieji Platonai“ Lietuvoje

„Dieviškojo Sokrato mirtis“ (pagal Platono Sokrato apologiją, Kritoną ir Faidoną), papasakojo Jean Paul Mongin, iliustravo Yann Le Bras, iš prancūzų kalbos vertė Daina Habdankaitė. Vilnius: Jonas ir Jokūbas, 2017, 64 p.   Šią vasarą Lietuvos intelektualai susidomėjo Prancūzijos mokyklose privalomojo (sic!) filosofijos egzamino temų sąrašu. Abiturientai turėjo rašyti samprotavimo rašinį viena iš pateiktų trijų temų. Antai tiksliųjų mokslų pakraipos mokiniai…

GINTARAS DAUTARTAS

Neapykantos kalbos kritika anapus „politkorektiškumo“ ir „kalbos laisvės“

…jei filosofiją ir sociologiją laikysime lygiavertėmis kitoms mokslo šakoms (o Jonušys, pats būdamas humanitaras, tam neturėtų prieštarauti), tuomet socialinis konstruktas yra toks pats mokslinis faktas, įrodytas ne kartą…

MARIJA ANTANAVIČIŪTĖ

Bėgantys dalgio ašmenimis: etiudai apie lietuvybės išlikimą

Žurnalistas: [...] Dar prieš 1968-uosius esat sakęs: „Aš myliu Ameriką.“ James Baldwin: Dar ir seniau. Aš vis dar myliu, bet tas jausmas yra iš esmės kitoks. Manau, apsimesti, kad nemylim savo šalies, yra tolygu dvasinei tragedijai. Galima nepritarti, gali tekti prievarta ją palikti, gali visą gyvenimą tekti tokioje kovoje ir pragyventi, ir visgi nemanau, kad galima pabėgti. Nėra kur kitur…

KĘSTAS KIRTIKLIS

Humanitaras su mumis, tekstai – svetur?

Šio rašinio pavadinimą beveik nudžioviau iš šiųmetinio literatūros forumo „Šiaurės vasara“. Beveik, nes bekeliaudamas iš „Sėlos“ į „Šiaurės Atėnus“ jis kiek pakito. Mat Biržuose susirinkę literatai svarstė apie rašytoją svetur ir su mumis esančius jo kūrinius, o man taip svarstyti neišeina. Nes lietuvių humanitaro buvimas svetur yra gana keblus dalykas. Na, kas gi yra tie lietuvių humanitarai, kurie išvyko svetur,…

TAUTVYDAS BAJARKEVIČIUS

Iš vidaus ir iš išorės. Aktualiosios muzikos festivalis „Gaida“

Aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“ viešųjų ryšių koordinatorė Beata Baublinskienė manęs paprašė apžvelgti kelias koncertines programas dienraščio „Lietuvos rytas“ kultūros skilčiai internete. Parašiau šešias festivalio kuruojamos „Gaidos“ dienoraščio“ rubrikos apžvalgas, išskirdamas keletą man pačiam kiek netikėtai išsikristalizavusių temų. Įžanginėje šios recenzijos dalyje manau esant tikslinga jas paminėti: „Aktualiai apie intelektualiąją kultūrą“, „Įtemptos stygos“, „Siužetas“, „Didžioji scena“, „Sakralu, iškilminga, pasaulietiška“, „Choras“. Nė…

GIEDRĖ STEIKŪNAITĖ

Kaip repetuoti konfliktą

„Visi esame aktoriai: būti piliečiu – tai ne gyventi visuomenėje, o ją keisti“, – sako Augusto Boalis, teatro režisierius, Engiamųjų teatro (Theatre of the Oppressed) pradininkas. Viena sudėtinių jo dalių yra Forumo teatras, kur žiūrovas tampa ir režisieriumi, ir aktoriumi, taip įgydamas galios keisti veiksmą ir parepetuoti trauminių, skausmingų, konfliktinių realaus gyvenimo situacijų sprendimo būdus. Kaip Forumo teatras ir kiti…

RASA BALOČKAITĖ

Nusikaltimas be vardo: Raphaelio Lemkino kova su demonais

Šiuo tekstu toliau tęsiamas straipsnių ciklas, kurio pradžia – 2014 m. gruodžio mėn. publikuotas „Apleistumo zona. Kiek tavyje gulago?“ ir kuriame toliau analizuojama, kaip klostosi gyvenimas po tiesioginio santykio su siaubingu blogiu. Anne-Marie Roviello, interpretuodama Hannos Arendt totalitarizmo teoriją, teigia, jog tikrasis totalitarizmo siaubas pasireiškia tuo, kad blogis tampa neįvardijamas. Kadangi jo negalima įvardyti, vadinasi, apie jį negalima ir kalbėti…