Kultūros eskizai

„Kultūros eskizai“ – tai Lietuvoje ir užsienyje vykstančių kultūros reiškinių apžvalgos interneto portale „Satenai.lt“. Čia apžvelgiami ir analizuojami aktualūs kultūros renginiai (festivaliai, konferencijos, mugės ir kt.). 2017 m. atsinaujinusioje rubrikoje siekiama skirti daugiau dėmesio naujų meno reiškinių ir judėjimų refleksijai; meno ir filosofijos perspektyvų sąveikai; tarpdisciplininiams mokslo ir kultūros sankirtoje esantiems renginiams.
Rubrikos redaktorė – Agnė Alijauskaitė (agne.alijauskaite@gmail.com).

TAUTVYDAS BAJARKEVIČIUS

Iš vidaus ir iš išorės. Aktualiosios muzikos festivalis „Gaida“

Aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“ viešųjų ryšių koordinatorė Beata Baublinskienė manęs paprašė apžvelgti kelias koncertines programas dienraščio „Lietuvos rytas“ kultūros skilčiai internete. Parašiau šešias festivalio kuruojamos „Gaidos“ dienoraščio“ rubrikos apžvalgas, išskirdamas keletą man pačiam kiek netikėtai išsikristalizavusių temų. Įžanginėje šios recenzijos dalyje manau esant tikslinga jas paminėti: „Aktualiai apie intelektualiąją kultūrą“, „Įtemptos stygos“, „Siužetas“, „Didžioji scena“, „Sakralu, iškilminga, pasaulietiška“, „Choras“. Nė…

GIEDRĖ STEIKŪNAITĖ

Kaip repetuoti konfliktą

„Visi esame aktoriai: būti piliečiu – tai ne gyventi visuomenėje, o ją keisti“, – sako Augusto Boalis, teatro režisierius, Engiamųjų teatro (Theatre of the Oppressed) pradininkas. Viena sudėtinių jo dalių yra Forumo teatras, kur žiūrovas tampa ir režisieriumi, ir aktoriumi, taip įgydamas galios keisti veiksmą ir parepetuoti trauminių, skausmingų, konfliktinių realaus gyvenimo situacijų sprendimo būdus. Kaip Forumo teatras ir kiti…

RASA BALOČKAITĖ

Nusikaltimas be vardo: Raphaelio Lemkino kova su demonais

Šiuo tekstu toliau tęsiamas straipsnių ciklas, kurio pradžia – 2014 m. gruodžio mėn. publikuotas „Apleistumo zona. Kiek tavyje gulago?“ ir kuriame toliau analizuojama, kaip klostosi gyvenimas po tiesioginio santykio su siaubingu blogiu. Anne-Marie Roviello, interpretuodama Hannos Arendt totalitarizmo teoriją, teigia, jog tikrasis totalitarizmo siaubas pasireiškia tuo, kad blogis tampa neįvardijamas. Kadangi jo negalima įvardyti, vadinasi, apie jį negalima ir kalbėti…

MARIJUS GAILIUS

Klimato kinui – herojų ir utopijų

„Nepatogus kinas“ yra kaip pagrindiniai maisto priedai – cukrus ir druska. Be druskos ir cukraus neskanu, bet padauginus irgi – nei skanu, nei sveika. Lygiai taip su šiuo festivaliu: smalsiam išsilavinusiam miestiečiui jo repertuaras prideda patyriminio skonio palyginti patogioje lietuviškoje kasdienybėje, tačiau persižiūrėjus lietingas ruduo gali tapti dar niūresnis. „Nepatogaus kino“ reikia vartoti atsargiai, todėl apsibrėžiau repertuaro imtį – peržiūrėti…

TAUTVYDAS BAJARKEVIČIUS

Kino kalbos savitumai ir slinktys šių metų Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje

Kai žiūrint į plokščią stačiakampį ekraną viena kitą dengia kelios regimybės iš karto, gali pasijusti esąs viena koja anapus tikrovę apibrėžiančio orientyrų žemėlapio. Prisimindami senąją skirtį tarp vaidybinio ir dokumentinio kino, šiuolaikiniai kritikai neretai šmaikštauja, kad kiekvienas dokumentinis filmas iš tiesų yra pats tikriausias vaidybinis filmas. Ir net ne todėl, kad kameros objektyvo akistata ‒ į kitą stebėjimo ir dalyvavimo…

PAULINA DRĖGVAITĖ

Ekscentriškos lygtys: keli pastebėjimai iš Edinburgo

Tarptautinis Edinburgo kino festivalis kino festivalių žemėlapyje figūruoja nuo pat įkūrimo. Jis – vienas seniausių pasaulyje, vykstantis nuo 1947 m. ir nėsyk nenutrūkęs. Čia savo filmus Jungtinei Karalystei pristatydavo Ingmaras Bergmanas, o vieni pirmųjų festivalio svečių buvo Roberto Rossellini ir Jacques’as Tati. Festivalių kalendoriuje jis vyksta jau po Kanų, tačiau prieš Veneciją ir Torontą, o Jungtinėje Karalystėje jis aktyviai konkuruoja…

RASA BALOČKAITĖ

Buchenvaldo krosniadirbiai: Topfų šeimos istorija

Šiuo tekstu toliau tęsiamas straipsnių ciklas, kurio pradžia – 2014 m. gruodžio mėn. publikuotas „Apleistumo zona. Kiek tavyje gulago?“ ir kuriame toliau analizuojama, kaip klostosi gyvenimas po tiesioginio santykio su siaubingu blogiu.   Anne Marie Roviello, interpretuodama Hannos Arendt totalitarizmo teoriją, teigia, kad blogis, kuris ištinka žmones, paveikia tiek budelį, tiek auką. Abu, norėdami išlaikyti kasdieninio gyvenimo normalumo iliuziją, yra…

KĘSTAS KIRTIKLIS

Filosofija mokykloje?

Ar reikėtų dėstyti filosofiją vidurinėse mokyklose? Kaip privalomą dalyką. Visiems mokiniams. Žinoma, kodėl gi ne! – atsako ne vienas tiek švietimo, tiek humanitarinio lavinimo problemoms neabejingas entuziastas. Juk Vakarų Europoje šis dalykas mokyklose jau seniai sėkmingai dėstomas. Be to, visuotinės technologizacijos ir ekonominių verčių įsigalėjimo laikais filosofija kaip niekas kitas padėtų nuo mažens pamatyti, kad ne viskas, kas vertinga, turi…

GRIGORIJUS KANOVIČIUS

Sapnas apie dingusią Jeruzalę

Neseniai Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, vyko konferencija, kurios metu buvo diskutuojama, kaip įamžinti Vilniaus Didžiosios sinagogos atminimą. Siūlome Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, Lietuvos žydų bendruomenės garbės pirmininko Grigorijaus Kanovičiaus esė, parašytą dar 1994 metais. Tekstą vertė a. a. Feliksas Vatiekūnas. Aš Jį, rodosi, sapnuodavau dar lopšyje – daug anksčiau negu pir­mą kartą išvydau savo akimis; daug anksčiau…

TAUTVYDAS BAJARKEVIČIUS

Ekrane ir kitapus. Kino stovykla „Sveiki atvykę į antropoceną!“ Antalieptėje

Kasmetinė vasaros kino stovykla kaskart tampa intriguojančiu kino ir vizualiosios kultūros gerbėjų „sąskrydžiu“. Čia režisieriai susitinka su išties susidomėjusia publika, kino kritikai diskutuoja su teoretikais, studentai chameleoniškai įsimaišo į įvairių sričių profesionalų ratelius (ir atvirkščiai). Stovykla šiemet įvyko jau trečioje vietoje. Prasidėjo ji senstelėjusiame ir principingai nerestauruojamame Žeimių dvare netoli Jonavos, kur įsikūrusi jaunų šiuolaikinių menininkų bendruomenė. Vėliau kino karavanas…