Kultūros eskizai

„Kultūros eskizai“ – tai Lietuvoje ir užsienyje vykstančių kultūros reiškinių apžvalgos interneto portale „Satenai.lt“. Čia apžvelgiami ir analizuojami aktualūs kultūros renginiai (festivaliai, konferencijos, mugės ir kt.). 2019 m. atsinaujinusioje rubrikoje siekiama skirti daugiau dėmesio tarpdisciplininiams mokslo, filosofijos ir kultūros tyrinėjimams, aktualijų analizei ir polemikai, įžiebiančiai diskusijas tarp kūrėjų ir skaitytojų.
Rubrikos redaktorė – Agnė Alijauskaitė (agne.alijauskaite@gmail.com).

TAUTVYDAS BAJARKEVIČIUS

Atsargiai, spąstai!

Arturo Bumšteino pjesė Bad Weather Long Play (liet. Blogi orai muziejuje)   Skaitytojas tikriausiai sutiks, kad vieną gajausių nūdienos kultūros kompleksų gerai apibūdina visuomeninio televizijos kanalo kadaise transliuotos laidos „Kultūros spąstai“ pavadinimas. Jis nusako prieštaringą lokalioje kultūroje įsišaknijusių ir įvairiose sąveikose tarpstančių, su kultūros sritimi save siejančių bendruomenės mentalitetą. Viena vertus, čia siekiama autonomiško identiteto, įtvirtinamo po nuosava vėliava, tarsi…

Iš įvykio vietos. Anykščiai

Fotografavo Ričardas Šileika.

SLAVOJ ŽIŽEK

Geismas: vara = tiesa: žinios

Jacques’o-Alaino Millero teigimu, „konstrukcijos analizėje“ sąvoka nesikliauja (abejotinu) teiginiu, kad analitikas visuomet teisus (jei pacientas sutinka su analitiko pasiūlyta konstrukcija, tai iškart patvirtina jos teisingumą; jei pacientas ją atmeta, tai yra pasipriešinimo, kuris patvirtina, kad konstrukcija prisilietė prie tiesos, ženklas); visgi verčiau yra priešingai – „analizantas visuomet, pagal apibrėžimą, neteisus“. Kad tai suvoktume, reikia susitelkti į esminį skirtumą tarp konstrukcijos…

Mano laimė niekuo nepanaši į laimę

Safurijos gyvenvietė Galilėjoje, Palestinos šiaurėje, buvo namai keliems tūkstančiams žmonių. Be ūkininkavimo, jos gyventojai rūpinosi bažnyčia, kurioje, pasak krikščioniškosios tradicijos, gimė Jėzaus motina Marija. Šiandien žymių egzistavus Safuriją išlikę nedaug: akmeninių pastatų griaučiai šalia šaltinėlio, apleistos kapinės ir peraugę kaktusų krūmai, kadaise žymėję sodų ribas. Didžioji sugriautos Safurijos dalis paslėpta po spygliuočių mišku – pasodintu tam, kad iš jos išvaryti…

LINARTAS TUOMAS

„Džokeris“ – blausi holivudinio marksizmo šviesa kitai istorijos pusei

Jei tikite, kad vadinamasis spoilinimas atima malonumą žiūrėti filmą, – neskaitykite. Dauguma lietuvių kalba pasirodžiusių šio itin populiaraus filmo recenzijų paknopstom telietė estetines, menines, naratyvines, kinematografines ir lėkštais greitais įspūdžiais paremtas linijas, tačiau savo apžvalginiu vangumu socialiniu požiūriu nesugebėjo pateikti ko nors daugiau nei komiški tampantys „gyvename visuomenėje“ arba „žiaurus realybės atspindys“. Šiais vertinimo matmenimis, filmas išties yra vidutiniškas ir…

LINA BUIVIDAVIČIŪTĖ

Gyvuliai, pagerbkit žvėris: vienas žvilgsnis į Aistės Žegulytės filmą

Iš Aistės Žegulytės debiutinio ilgametražio dokumentinio filmo „Animus animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ išsinešu šią frazę ir galybę vaizdų. Taip po sėkmingos medžioklės juokaudami kalbasi medžiotojai. Žiūrėjau filmą kelis sykius ir manau, jog „Animus animalis“ kūrėjai atrado paslaptį, kaip prikaustyti žiūrovo žvilgsnį prie sudaiktinto žvėries, daiktinančio žmogaus, to, kuris siekia prijaukinti svetimybę. Tai labai erdvus filmas – konceptualus,…

Jokių raudonų plytų. Levenas

Fotografavo Agnė Alijauskaitė.

Iš įvykio vietos. Užpaliai

Fotografavo Ričardas Šileika.

KREIVARANKIS

Po Gretos Thunberg kalbos pasaulis pasikeis. Lietuva irgi

Šešiolikmetės Švedijos aktyvistės Gretos Thunberg, dar kitaip žinomos kaip Greta T., kalba Jungtinių Tautų viršūnių susitikime sukėlė sprogusios bombos efektą, kad ir kaip banaliai nuskambėtų toks apibūdinimas. Šiais laikais, kai informacinių bombų sprogimais vadinamos net ir pačios pigiausios informacinės prekės, tokios kaip nauja popžvaigždės šukuosena ar pažintis TV laidoje su politiko naminiais gyvūnėliais, pasirodo, vis dar įmanoma iš aukštos tribūnos…

Žinių geluonis. Su MLADENU DOLARU kalbasi Benas Jeffrey

Mladenas Dolaras yra Liublianos universiteto Filosofijos katedros vyresnysis mokslo darbuotojas. Kartu su Slavojumi Žižeku ir Rastko Močniku Dolaras aštuntojo dešimtmečio pabaigoje įsteigė asociaciją, žinomą Liublianos psichoanalizės mokyklos pavadinimu. Mokyklos tikslas yra vokiečių idealistinę filosofiją, teorinį marksizmą ir lakaniškąją psichoanalizę jungti į vieną teorinį instrumentą, padėsiantį susiremti su šiuolaikinio pasaulio problemomis. Pagrindiniai Dolaro darbai anglų kalba: Opera’s Second Death (parašyta kartu…