LiteratūraŠiaurės katinai
Užrašai iš dienoraščių
Kliaudamasis protu noriu tapti genijumi, bet atsiduodamas jausmams noriu būti nuogas putlių moterų apsuptyje, moterų, nuo kurių dvelkia stipriu genitalijų kvapu, ir trokštu, kad šios moterys patirtų susijaudinimą žvelgdamos į mane.
Fragmentai (VI)
Šiąnakt sapnavau, kad ištekėjau už inžinieriaus, kuris anksčiau dirbo viešbutyje. Ir apsigyvenau jo name mažame gražiame išpuoselėtų paunksnių, kalvelių, sodriai žalių vejų miestelyje, pilname žmonių – kaimynų, praeivių. Nė vieno jų nepažinojau, bet jie visi laisvai cirkuliavo po namą ir kambarius – turbūt su jo leidimu. Visi žinojo, kad aš ką tik už jo ištekėjau, ir šiek tiek stebėjosi.…
Fragmentai (V)
Nuvažiavau į „Evans Cycles“ pasikeisti dviračio sėdynės. Parduotuvė ką tik atidaryta (gan ankstus rytas), erdvioje naujų dviračių salėje stoviniavo vienas pardavėjas. Kai pamatė mane įvažiuojant su dviračiu, iš jo laikysenos ir vangaus apsisprendimo ateiti link manęs supratau, kad tikra nelaimė, jog užsukau. Pasisveikinom tačiau maloniai. „Reikia sėdynę pakeisti“, – parodžiau įplyšimus senojoje. „Ar iš anksto užsisakei laiką?“ – „Ne.…
Fragmentai (IV)
Šiąnakt sapnavau tėvą. Mūsų sode vyko didelis vakarėlis. Sodas buvo persimainęs, puošnus, visur degė kabantys vakariniai žibintai, buvo susirinkę gausybė žmonių, stalai nukrauti įvairiu maistu, kavos baras, kokteilių baras, užkandžiai. Už tvoros plytėjo jūra ar įlanka – su maža prieplauka. Nuėjau jos patyrinėti – tai, kad už tvoros vanduo vietoj įprastinio javų lauko, mane labai sužavėjo. Krantas vietomis buvo…
Kaip caras mergaite patapo
Fragmentai (II)
Aš saloje. Nuovargis galutinai įveikė ir ankstyvą vakarą atsiguliau į lovą. Miego nesinorėjo (pastarosiomis savaitėmis nemiga tapo įprastu reiškiniu), tačiau apskritai jaučiausi išsekusi po ilgo skrydžio ir ilgos nakties. Iš namų, susipakavusi lagaminą, išėjau antrą ryto. Į Šv. Pankracijaus stotį nuvažiavau taksi. Taksistas išleido mane šiek tiek atokiau nuo pagrindinio įėjimo, todėl, jo nepastebėjusi, pasukau priešinga linkme ir netrukus…
Fragmentai (I)
Londono autobusų vairuotojai pastaruoju metu klaiksta – vis išgirstu, kaip nesidrovėdami siunčia keleivius velniop ar mandagiai paprašo atsipisti. Tačiau vienas 10-ojo autobuso vairuotojas ypač įstrigo į atmintį. Vairuotojas juk tas asmuo, kuris valdo autobusą, bet jeigu jis autobusą valdo, tačiau liaujasi valdytis pats?
Pasakaitė iš rūmo
Papūstos lūpos, porcelianiniai dantys, tatuiruotė, atsiprašant, tarpupapy vietoj kryželio, išlavintas, į tampres įmontuotas pasturgalis ir t. t. leido įtarti garbiąją ponią koja kojon žengiant su naujųjų laikų dvasia: svaiginantis botulino injekcijom ir atsiduodant plastiškų chirurgų peiliams, buityje naudojant riebalų siurblį bei raukšlių lygintuvą, o laisvalaikiu domintis nanny technologijomis.
Slyva bebras kamuolys
Šitas pasakojimas iš tiesų yra pasaka. O šita pasaka – feljetonas gerokai sutirštintomis spalvomis. Taip gyvenime nebūna. Kažkada seniai seniai kažkokiam mieste kaži kokiu autobusu link poliklinikos važiuoju pusiau skusta, pusiau lupta. Noriu miego. Naktį iki pusės trijų peržiūrėjau pusę filmo. Buvo juokingų momentų, ypač tas, kur pagrindinis veikėjas lovoje su vos pažįstama mergina iš pradžių pats pasidaro „apšilimą“,…
Beviltiškas atvejis
Kokio bieso užsimoviau tas rožines kojines iki kelių, kurios man dar ir smunka? Gelsvi kedai visai kitokio atspalvio negu citrinų spalvos suknelė ir siaubingai netinka prie rožinių nutampytų kojinių. Ir dar tas viršugalvyje susuktas kuodelis – aš ką, peraugusi mokinukė iš praėjusio šimtmečio?
