LiteratūraŠiaurės katinai

LINA SIMUTYTĖ

Sambar

Jis gulasi, ilgaplaukės indės plauna jam kojas. „Krishna Balaram“ smilkalų dūmai gėlėmis margintuose tapetuose piešia debesis, mandalas ir gyvūnų uodegas, o jis pastebi savo nuogumą ir prisimena respiratorių pačiame kuprinės dugne.

VITALIJ BINEVIČ

Apie kvailį ir išminčių

  Kokie nuostabūs laikai! Inkvizicijos budeliai gatvėse vis dar ieško nusidėjėlių, tačiau matematikų, filosofų, fizikų, biologų, chemikų ir astronomų protus negrįžtamai apsėdo jaunatviška mokslo dvasia. Pagaliau Dedalas sumeistravo naujus sparnus, ir dangus tapo begalinis. Būtent apie žmogaus galimybių ribas mąstė Čezarė Kremoninis, kai jo karieta sustojo vienoje Padujos miesto gatvėje, prie bičiulio Galileo Galilėjaus namų. Ne veltui, prisiminė Kremoninis, graikų…

JORĖ JANAVIČIŪTĖ

Upė

  Jis stovi prie upės, ant purvu pasruvusio kranto, pro jį plaukia juodi vandenys, juose atsispindi pilkas dangus, dangaus atspindžius tarsi praryja maži, vienas kitą keičiantys sūkurėliai… Andrejus savo didelėmis žaliomis akimis spokso į juos, jie lyg magnetas traukia jį žemyn, atrodo, tuoj įtrauks, praris su visu dangum, parudavusiais lapais, žolėmis ir kitomis šiukšlėmis. Jeigu jis dabar pasiduotų šiai jėgai…

JOSEPH HIPSTER

Dink

Fassbinderio filmai yra kiaulystė
(aš dabar žaidžiu šachmatais
stengiuosi, kad tu prapultum)
dink………………………….
dink dink dink dink dink
DAINIUS DIRGĖLA

proza: smulkioji: ommm…

  Balandis – sako ji. Ne, karvelis – sako jis. Ginčijasi visą mėnesį. Balandis baigiasi. Karvelis nuskrenda. Gegužė – sako ji. Ne, gegutė – prieštarauja jis. Kukuoja, ar girdi? – klausia ji. Kukuoja – pritaria jis. Gegužė – vėl sako ji. Ne, gegutė – savo varo jis. Gegužė baigiasi. Laikrodis su gegute sugenda. Birželis – sako ji. Berželis – patikslina…

ALVYDAS AUGUSTINAS JEGELEVIČIUS

Karštuma-šaltuma

  Pakumpusi senukė eina, bara šitą vasarą ir Dzievulį, aktyviai mojuoja diriguoja savo bloznom rankutėm ir laiko stipriai savo taktą, melodeklamuoja kažką niurnėdama panosėj, kuria savo mantras – mur mur, mar mar, dar dar, bar bar – ir mina savo taką, muša savo taktą su savo muzika ir vis kartoja savo poterius-mantras… Nu jir kam tu, Dzievuli, užleidai tokį karštumą,…

ANDRIUS PATIOMKINAS

Pasakaitė iš rūmo

Bet štai neilgai trukus griuvo visos sienos ir užkardos, krito ir pakilo uždangos, išsilakstė avys ir vištos kas sau, laisvę pajutusios. Tik keturi „draugai“ niekur nesiskubino, parūpo jiems, kaip mūsų žmogeliui miške gyvenasi.
Kur buvę, kur nebuvę jau ir beldžia į miško trobelės duris…
-vu-

Fragmentai (VII)

  Atvykau į Farą. O jame nieko nėra. Rytas, maždaug devinta valanda. Miestelis budo, bet kavinės, parduotuvės tebebuvo uždarytos. Prieplauka su vos vos siūruojančiomis jachtomis – gyviausia miestovaizdžio dalis. Jau pamiršau, kad kiti miestai ne tokie kaip Londonas. Atsargiai patraukiau ieškoti svečių namų – lagaminas, tempiamas akmenimis grįstu šaligatviu, kėlė triukšmą, nieko negalėjau padaryti. Į svečių namų duris teko ilgai…

DANIIL CHARMS

Užrašai iš dienoraščių

Kliaudamasis protu noriu tapti genijumi, bet atsiduodamas jausmams noriu būti nuogas putlių moterų apsuptyje, moterų, nuo kurių dvelkia stipriu genitalijų kvapu, ir trokštu, kad šios moterys patirtų susijaudinimą žvelgdamos į mane.

-vu-

Fragmentai (VI)

  Šiąnakt sapnavau, kad ištekėjau už inžinieriaus, kuris anksčiau dirbo viešbutyje. Ir apsigyvenau jo name mažame gražiame išpuoselėtų paunksnių, kalvelių, sodriai žalių vejų miestelyje, pilname žmonių – kaimynų, praeivių. Nė vieno jų nepažinojau, bet jie visi laisvai cirkuliavo po namą ir kambarius – turbūt su jo leidimu. Visi žinojo, kad aš ką tik už jo ištekėjau, ir šiek tiek stebėjosi.…