LiteratūraŠiaurės katinai

LINAS RYBELIS

Epitafijų ciklas VIXI

IV. Savižudžio epitafija
Škac, mirtie, škac.
Aš pats.

PDR ir maži vaikai

Dainius Dirgėla: Su poetų grupės „Svetimi“ nariais teko dalyvauti jau pirmajame PDR dar 1990 m. Kaip jau rašiau atsakinėdamas į PDR klausimus, tada važiuota ekspromtu maršrutiniu autobusu Vilnius–Druskininkai, miegota gyvųjų klasikų kambariuose jiems nežinant, valgyta jų duona ir gertas jų vynas…

MAMA ČIUKĖ

Gyventi nežinant, ką reiškia turėti juodos spalvos odą

  Atsibundu. Alkana ir persisotinusi. Tą pačią akimirką atmerktinai, dar išsiplėtusiais nuo tamsos narkotikų vyzdžiais, žinau, kad man neužteks, ir vėl neužteks to, ką pamatysiu. Net jei čia atsibelstų pats Hanibalas Lekteris, įtikrovintas filmų kūrėjų, rašytojų ir mano atminties. Net jei karo ritmą išbelstų terakotinė armija ar lovos kojūgaly išvysčiau tuos pačius angelus, kuriuos šeimos mite girdėjo mano prosenelė („Kelkis,…

DEIVIDAS PREIŠEGALAVIČIUS

Afiša

BENAS ŠARKA LAKIOJO SU DEGLAIS

LEONIDO ATMINIMUI

IEVA LĀKUTE

Gyvenimo akademija

„Gyvenimas yra menas. GYVENIMO AKADEMIJA ieško auklėtinių. Prisijunk prie naujosios programos „SUKURK LAIMINGUS SANTYKIUS“ ir sužinok, kad ir tu gali būti laiminga.“

AGNĖ ZĖRINGYTĖ

Blakstienos

  Vieną rytą mane ištiko bėda. Pirmiausia turėčiau pranešti, kad esu paprastas, doras valstybės pilietis. Kasdien nuo aštuntos iki šeštos dirbu vienoje iš institucijų: spausdinu dokumentus ir ant jų nuolatos, kiaurą dieną, dėlioju įvairiausius antspaudus, o tada nešu aukštesniesiems. Niekada nepadariau jokio nusikaltimo. Niekada nebuvau teisme ir niekada neturėjau bėdų su policija. Tikiu valstybe ir jos institucijomis. Bet vieną rytą…

TAUTVYDAS BAJARKEVIČIUS

Feljetonas lietui iššaukti

  Parketas iš medinių lentučių. Kasdien mindžikuoju jų lakuotu paviršiumi. Nuotolis nuo krėslo, fotelio ar kėdės iki durų yra šiokia tokia perspektyva. Žinoma, jei turėsime omenyje šlepečių trepsėjimą. Atokiau, prie sienos, visada tūno veidrodis. Net jeigu jame nėra tą akimirką bent kiek išraiškingiau bylojančio atvaizdo. Šita nesatis neretai ganėtinai paranki, jei rankose ‒ knyga arba laikraštis. Arba jei kambaryje klausomasi…

LUKA PIPIRAITĖ

Engelen*

  Sieninis laikrodis nustojo tiksėti, bet neseniai rodė pusę vienuolikos. Minutė po, minutė po, minutė po. Ji vis dar vemia tualete. Du apsauginiai stovi prie durų. Vienas iš kairės pusės, kitas iš dešinės. Jie broliai, vienos mamos, bet kiaušinėlius apvaisino skirtingi vyrai. Dėl šios priežasties kairiojo sargo pirštai trumpi ir stori, o dešiniojo netelpa į kišenę. Tik tuo jie ir…

SIBILĖ MARIJA BRAZAUSKAITĖ

Dievas internete

  Barzdotas vidutinio amžiaus švedas su dryžuotom pėdkelnėm nuvažiuoja į „Burning Man“ ir dalyvauja savo draugo neuromokslininko eksperimente – 6 valandas per dieną jis vyro kūne patirs moterišką orgazmą. Dosnus draugas šalia pasodina nuogą kanadietę aktorę. Žvilgčiodama, tikrindama, ar dar gyvas, ji staiga pasako: „Žinai, „Burning Man“ yra Meka. „Burning Man“ yra Meka! Ir čia vyksta mūsų chadžas.“ Tai pirmasis…

KOSTAS POŠKUS

Aš netikiu raganomis, bet jos egzistuoja

  Taip pasakė kažkoks man nežinomas ar pamirštas argentiniečių mokslininkas ir aš su juo visiškai sutinku: šia antrašte buvau bebaigiąs rašyti tekstą ir… Žinoma, galima kalbėti apie jas kaip apie neegzistuojančias, bet kartais atsitinka tokių bent man nesuvokiamų reiškinių, kad, parašęs tekstą, nuo klaviatūros pakeli akis ir staiga nei iš šio, nei iš to – dzingt! – tekstas išgaruoja virtualioje…