LiteratūraŠiaurės katinai

ANDRIUS PATIOMKINAS

Eilės

tamsiam tamsiam rūsy
giliai giliai po žeme
aklinai užvertom geležinėm durim
užrakintom sunkia surūdijusia spyna
kurios vienintelis raktas pamestas
kadaise be žinios dingusio žmogaus
atsiskyrėlio iš apleisto, užžėlusio vienkiemio
nepažymėto jokiuose planuose nei žemėlapiuose
ARTO PAASILINNA

Kad tave kur galas

Minia apvertė mano kūną. Kažkas paguldė mane ant nugaros ir prie burnos prikišo veidrodėlį. Kažkuris kitas atlaisvino kaklaraištį. Sukrėstas pasilenkiau virš savęs pažiūrėti, ar veidrodėlis apgaruos.

WILLIAM S. BURROUGHS

Ponios M. mirtis

7. Ponia M. yra apsiginklavusi šaižiu ilgojo nuotolio balsu, sklindančiu iš taško M¹ į tašką B¹.
8. Ponia M. kaukia: „…kūnas kūnas kūnas kūnas tu, šlykštus pašlemėke…“ (Ji viliasi, kad jos panieka neviršys saugios ribos.)
9. Ponas B. yra apsiginklavęs teleskopine fotokamera ir įrašinėjančiuoju magnetofonu.
SAULIUS VASILIAUSKAS

Dvi sriubas

  Mano psichologė teigė, kad gardus maistas žmogui suteikia pasitenkinimą ir į šalį nustumia depresyvias mintis. Kliaudamasis ja, dienų dienas, nors tiksliau būtų sakyti – pietų pietus lindėjau įvairiose sostinės kavinėse, restoranuose ir užeigose, vildamasis, kad taip būsiu bent mažumėlę laimingesnis ir niekada nepakelsiu prieš save rankos. Keletą metų mano skrandį džiugindavo įvairiausių virtuvių patiekalai – nuo burnoje traškančios saldžiarūgštės…

LINA SIMUTYTĖ

Sambar

Jis gulasi, ilgaplaukės indės plauna jam kojas. „Krishna Balaram“ smilkalų dūmai gėlėmis margintuose tapetuose piešia debesis, mandalas ir gyvūnų uodegas, o jis pastebi savo nuogumą ir prisimena respiratorių pačiame kuprinės dugne.

VITALIJ BINEVIČ

Apie kvailį ir išminčių

  Kokie nuostabūs laikai! Inkvizicijos budeliai gatvėse vis dar ieško nusidėjėlių, tačiau matematikų, filosofų, fizikų, biologų, chemikų ir astronomų protus negrįžtamai apsėdo jaunatviška mokslo dvasia. Pagaliau Dedalas sumeistravo naujus sparnus, ir dangus tapo begalinis. Būtent apie žmogaus galimybių ribas mąstė Čezarė Kremoninis, kai jo karieta sustojo vienoje Padujos miesto gatvėje, prie bičiulio Galileo Galilėjaus namų. Ne veltui, prisiminė Kremoninis, graikų…

JORĖ JANAVIČIŪTĖ

Upė

  Jis stovi prie upės, ant purvu pasruvusio kranto, pro jį plaukia juodi vandenys, juose atsispindi pilkas dangus, dangaus atspindžius tarsi praryja maži, vienas kitą keičiantys sūkurėliai… Andrejus savo didelėmis žaliomis akimis spokso į juos, jie lyg magnetas traukia jį žemyn, atrodo, tuoj įtrauks, praris su visu dangum, parudavusiais lapais, žolėmis ir kitomis šiukšlėmis. Jeigu jis dabar pasiduotų šiai jėgai…

JOSEPH HIPSTER

Dink

Fassbinderio filmai yra kiaulystė
(aš dabar žaidžiu šachmatais
stengiuosi, kad tu prapultum)
dink………………………….
dink dink dink dink dink
DAINIUS DIRGĖLA

proza: smulkioji: ommm…

  Balandis – sako ji. Ne, karvelis – sako jis. Ginčijasi visą mėnesį. Balandis baigiasi. Karvelis nuskrenda. Gegužė – sako ji. Ne, gegutė – prieštarauja jis. Kukuoja, ar girdi? – klausia ji. Kukuoja – pritaria jis. Gegužė – vėl sako ji. Ne, gegutė – savo varo jis. Gegužė baigiasi. Laikrodis su gegute sugenda. Birželis – sako ji. Berželis – patikslina…

ALVYDAS AUGUSTINAS JEGELEVIČIUS

Karštuma-šaltuma

  Pakumpusi senukė eina, bara šitą vasarą ir Dzievulį, aktyviai mojuoja diriguoja savo bloznom rankutėm ir laiko stipriai savo taktą, melodeklamuoja kažką niurnėdama panosėj, kuria savo mantras – mur mur, mar mar, dar dar, bar bar – ir mina savo taką, muša savo taktą su savo muzika ir vis kartoja savo poterius-mantras… Nu jir kam tu, Dzievuli, užleidai tokį karštumą,…