LiteratūraŠiaurės katinai

SAVELIJ NIZOVSKIJ

Kaip caras mergaite patapo

Ant mergaitės Veročkos galvos pūpsojo kaspinas. Ir toks didelis ir gražus, kad mergaitė jį net po skėčiu slėpdavo, jau tokia kuklutė ji buvo. O vienas Kitos šalies caras sužinojo apie tą kaspiną ir pareiškė:
– Ir aš noriu tokio kaspino!
-vu-

Fragmentai (II)

  Aš saloje. Nuovargis galutinai įveikė ir ankstyvą vakarą atsiguliau į lovą. Miego nesinorėjo (pastarosiomis savaitėmis nemiga tapo įprastu reiškiniu), tačiau apskritai jaučiausi išsekusi po ilgo skrydžio ir ilgos nakties. Iš namų, susipakavusi lagaminą, išėjau antrą ryto. Į Šv. Pankracijaus stotį nuvažiavau taksi. Taksistas išleido mane šiek tiek atokiau nuo pagrindinio įėjimo, todėl, jo nepastebėjusi, pasukau priešinga linkme ir netrukus…

-vu-

Fragmentai (I)

Londono autobusų vairuotojai pastaruoju metu klaiksta – vis išgirstu, kaip nesidrovėdami siunčia keleivius velniop ar mandagiai paprašo atsipisti. Tačiau vienas 10-ojo autobuso vairuotojas ypač įstrigo į atmintį. Vairuotojas juk tas asmuo, kuris valdo autobusą, bet jeigu jis autobusą valdo, tačiau liaujasi valdytis pats?

ANDRIUS PATIOMKINAS

Pasakaitė iš rūmo

Papūstos lūpos, porcelianiniai dantys, tatuiruotė, atsiprašant, tarpupapy vietoj kryželio, išlavintas, į tampres įmontuotas pasturgalis ir t. t. leido įtarti garbiąją ponią koja kojon žengiant su naujųjų laikų dvasia: svaiginantis botulino injekcijom ir atsiduodant plastiškų chirurgų peiliams, buityje naudojant riebalų siurblį bei raukšlių lygintuvą, o laisvalaikiu domintis nanny technologijomis.

MARIJONA ALOVIŠKĖ

Slyva bebras kamuolys

  Šitas pasakojimas iš tiesų yra pasaka. O šita pasaka – feljetonas gerokai sutirštintomis spalvomis. Taip gyvenime nebūna. Kažkada seniai seniai kažkokiam mieste kaži kokiu autobusu link poliklinikos važiuoju pusiau skusta, pusiau lupta. Noriu miego. Naktį iki pusės trijų peržiūrėjau pusę filmo. Buvo juokingų momentų, ypač tas, kur pagrindinis veikėjas lovoje su vos pažįstama mergina iš pradžių pats pasidaro „apšilimą“,…

JURGITA BALČIŪNIENĖ

Beviltiškas atvejis

Kokio bieso užsimoviau tas rožines kojines iki kelių, kurios man dar ir smunka? Gelsvi kedai visai kitokio atspalvio negu citrinų spalvos suknelė ir siaubingai netinka prie rožinių nutampytų kojinių. Ir dar tas viršugalvyje susuktas kuodelis – aš ką, peraugusi mokinukė iš praėjusio šimtmečio?

DOVILĖ BAGDONAITĖ

Naujametinis žiburėlis

žib a   ž i b   a

RON PADGETT

Kaip būti tobulam

Eliminuok visus asmeninio ambicingumo pėdsakus.
Žodžiu „eliminuoti“ nepiktnaudžiauk.
Retkarčiais atleisk savo šaliai. Jei neįstengi, važiuok į kitą.
Pavargęs pailsėk.
 
RIČARDAS ŠILEIKA

Aš nesuprantu, kas nuogirdą daro nuogirda*

Kame nuogirdos paradoksas, nuogirdos sąmojingumas? Ogi kad sakomas sakinys ar frazė yra nugirstama atsietai nuo kalbamo teksto. Išpešama iš šnekesio audinio. Grybšt ir išgriebiu iš byrančių pelenų žybtelėjančią aukso kruopą. Še tau boba ir Devintinės! Tai yra Nuogirdinės.

 

PATRICIJA GUDEIKAITĖ

Apokalipsės

praėjo trys nerimo dienos.
nieko neįvyko.
vakar kambaryje mačiau storą žiurkę.
vakar kambaryje vaikščiojau ratais bandydama ją pagauti.
šiandien man viskas aišku –
nebuvo jokios žiurkės.