LiteratūraŠiaurės katinai

CHARLES BUKOWSKI

Bukui – 100

į gatvę nelandžiok
šikną šluostykis kuo kruopščiausiai
tualetinio netaupyk
nemandagu žmonėms išsiduot, kad šiki ar
gali taip smirdėt
kai
nepasisaugai
RUSSELL EDSON

Tunelis

Iš pradžių iš žemės, lyg koks odinis kiaušinis, prasikalė jo nuplikęs viršugalvis. Palaipsniui, diena po dienos, išlindo antakiai ir nemirksinčios akys… Žili plaukai, žemių pilnos ausys, nosis, žeme aplipę nosies plaukai; paskui pečiai, pečius apsiautęs šalikas, krėslo atkaltė, inkrustuota žeme ir vabalais.

GABRIELĖ GIUNTERYTĖ-PUZINIENĖ

Viena iš senųjų Vilniaus figūrų (Ištraukos)

Vis labiau iš mūsų tarpo nyksta (gal apskritai dėl įsivyravusios rimties) tie šmaikštūs, linksmi žmonės, kurie, patys dažnai nenutuokdami apie savo įtaką, tampa draugijos, o gal net savo gyvenamo laikmečio siela. Tokios asmenybės tik sykiais blyksteli mums, o kai pradingsta, savo dvasią nusineša kartu su savimi, jos nejusti atgimusios net jų pačių palikuonyse.

KOSTAS POŠKUS

Musės ir mizantropija

  Pats nežinau, kodėl pamėgau stebėti, aprašinėti muses, analizuoti jų primityvią (bent mums taip atrodo) elgseną, lyginti ją su mūsų, Homo sapiens, aukščiausio biologinio išsivystymo padarų (bent mums taip atrodo), elgsena. Atrodytų, kad tarp šių dviejų gyvūnų pasaulio grupių maža bendro, išskyrus tai, kad viena jų nuolat puola, kita nuolat ginasi. Primena begalinį pozicinį karą. Bet apie tai vėliau, o…

LINA SIMUTYTĖ

Tikėjimo paslaptis

  95 % Maltos gyventojų tiki Dievo egzistavimu, o 3 % teigia, kad yra kokia nors dvasinė energija. 316 km² saloje telpa per 360 bažnyčių, todėl vieniems maldos namams tenka daugiau nei 1 000 gyventojų. Atrodo, tikėjimo gyliu maltiečiai lenkia visus europiečius. Šalies architektūroje tai lengva pastebėti. Druskos kristalais žėrinčios, arabiškais motyvais ir itališkais balkonais puoštos pastatų sienos čia žymimos šventiesiems skirtais objektais.…

AGNĖ CESIULĖ

Smiltynė–Nida–Smiltynė

Grįžusi į paplūdimį, mažomis žirklutėmis nusikarpau atskurusias pūsles ant padų, iškrapštau iš jų smėlį ir smulkius akmenėlius – jokie pleistrai šiame sūriame kelyje neveiksmingi – ir einu tolyn. Tiesiog einu ir nieko daugiau.

STEFAN WIECHECKI

Rudas bebras prie Žalgirio

Taigi, paklausykite, tas Jogaila ne išsyk pasidarė Lenkijos karaliumi, o atėjo kaip užkurys, kaip sako, nutekėjo į biznį. Karaliene tuo laiku pas mus buvo viena panaitė, nuotaka, tokia Jadvyga. Kadangi turėjo nemenką kraitį, o ir pati buvo miela bei tiko jai karūna, jaunikiai lipo it musės prie medaus.

PETRAS ČEBATORIUS

Aldadrakas

Prasidėjo karantinas. Gatvėse patruliuoja šauliai. Ant palangės įrengėme lesyklėlę. Paaukojome paskutinę duoną, bet prisivalgėme keptų žvirblių. Gaila, tingūs balandžiai iki mūsų aukšto nekyla.

ERLA

(Ne)laisvė

Ir apskritai mergaitės norėjo pamerkti gėlių prie amžinosios ugnies, bet netyčia užpylė ant liepsnos vandenį. Tokių pasiteisinimų prikūrė mama išleisdama mus pro užpakalines milicijos duris. Už dviejų dienų dardėjome traukiniu į Leningradą. Svajojom apie Ermitažą.

JONĖ BARBO

Blizgučiuose

  Kambarys buvo apverstas aukštyn kojomis, ant žemės gulėjo padrikai išmėtyti drabužiai: suknelės, sijonai, palaidinės, šortai, kelnės, iš kažkur atsiradęs pirmąkart matomas megztinis, seni nutrinti balti sportbačiai. Ant lovos smagiai įsitaisiusi gulėjo gitara dviem nutrūkusiom stygom, langas nuo skersvėjo tai atsidarydavo, tai griausmingai užsidarydavo, buvo sugedęs lango mechanizmas. Paplyšusios pūtėsi tamsios užuolaidos, kilime žiojėjo didžiulė skylė, o kambario kampe stiklainyje…