LiteratūraŠiaurės katinai

VYTAUTAS JURŠĖNAS

Kaip prasilenkti su gvančiais, hokitais ir kalnais milžinais

Siauruose kultūrininkų sluoksniuose plačiai žinomų parahokinių rogučių žaidynių data, tartum Velykų, kilnojasi: šiemet jos įvyko sausį. It ridenami loveliu margučiai, nuo kalnelių vėl dardėjo Hokio garbintojai ir prieteliai spalvingais apdarais ir padargais, šįsyk, regis, susirinko kone svajonių komanda.

JOE BRAINARD

Kas yra pinigai?

Yra toks senas posakis, kad pinigai – visų blogybių šaknis. Aš sakyčiau, kad visų blogybių šaknys yra pinigai… ir nedoros moterys.

JUOZAS ŠIKŠNELIS

Brangiausias turtas

Viską įvardinti reikia ne žmogui, bet išmaniajam įrenginiui, kad nepainiotų ir nepultų paslaugiai užbaigti pradėto rašyti žodžio šaknį: nori į paiešką įrašyti, tarkim, „nuos…“, tau meta „Nuostabus protas“, „nuostabioji moteris“, „nuosavas kapitalas“, o tu tenorėjai įrašyti „nuosmukis“.

ERLA

Žvėrys ir žmogėdros

Vėl tiesiu prie benzino pistoleto sustingusią ranką.
Vyro veidas artėja prie mano veido. Išsižioja burna, balti tvirti dantys transformuojasi į iltis.
– Aš tau nukąsiu nosį.

ARVYDAS VALIONIS

Gūtenmorgenas ir lietuvių kalba

Šį rytą Gūtenmorgenas prisiekė pagal Roland’ą Barthes’ą – nebus „teksto be laiko žymės“ ir jis sistemingai tobulins lietuvių kalbos žinias vadovaudamasis tautiečio poeto Jurio Kronbergo nuostata: „Kalba yra regėjimas / Kalba yra trečioji akis.“

TOMAS TAŠKAUSKAS

tu neprašei manęs parašyt

gera poezija
vienas du
žodžiai
eilutėje
vienas du
daugiau
negu žodžiai
nemokamas grožis

ROSITA NARKUTĖ

Kvieskit nerangūnams pareigūną

Galbūt jums netgi teko girdėti apie nerangalitą? Mat ligai įsismarkavus žmonės pasidaro ypač nerangūs, pavyzdžiui, išsiduria akį atidarydami spintelę, atsitrenkia į stiklines duris eidami iš pastato, pirmam šaltukui paspaudus tuojau išsitėškia ant ledo arba tiesiog užkliūva už savo susipainiojusių kojų (neklauskit kaip, aš irgi nežinau).

AIDAS KELIONIS

Brūkštelėjimai

Kažkada senelis dainavo: mažam kambarėly ugnelę kuriu. Vėliau anūkas nupirko jam išmanųjį. Dabar senelis atsikėlęs ryte įsijungia išmanųjį ir per jutubą žiūri, kaip jis anksčiau dainuodavo: mažam kambarėly ugnelę kuriu…

AGNĖ ZĖRINGYTĖ

Iš teatro darbuotojos užrašų… (3)

Vyras eina į galinę rūbinę. Aš stoviu ir nulydžiu jį akimis. Jis sustoja ir atsisuka. Aš žiūriu į jį. Jis žiūri į mane. Tylime.
– Ar norite mane nurengti?
Aš žiūri į jį. Jis žiūri į mane.
– Galite ir pats nusirengti.
Aš žiūri į jį. Jis žiūri į mane.
– Galite ir pats nusirengti.

MAŠINISTAS

Mašinisto memuarai

Atmintis yra siaubas: nekviestas svečias, neleidžiantis tau jaustis kaip namie. Atmintis ir yra tavo, ir tau nepriklauso – ji gyvena savo atskirą gyvenimą. Atmintis vienu metu ir intymi, ir nutolusi. Atmintis viską ir sudėlioja į vietas, ir neatstatomai sujaukia. Atsiminimai veikia kaip sapnas: užrašyti arba papasakoti jie tampa kažkuo kitu, svetimu.