LiteratūraŠiaurės katinai

PAULIUS KLIŠEVIČIUS

Lytinis ugdymas 1.0: kaip atsiranda pinigai

  Kartą vienas žemiškas vyras, kuris, be to, buvo ir žemiškas tėvas bei turėjo žemiškų vaikų pametinukų porelę – berniuką ir mergaitę, nusprendė savo atžaloms išdėstyti gyvenimišką lekciją ir papasakoti, kaip atsiranda vaikai. Patogumo dėlei pavadinkime žemiškąjį vyrą Vergilijumi. Šeimos ir draugų jis vadinamas tiesiog Virgiu. Lygiai to paties patogumo dėlei vaikus pavadinkime Algirdu ir Aleksa. Septynmetį berniuką kol kas…

AUGMINAS PETRONIS

Kliudžiau 2

Tai buvo nedidelis, pilkas, purvinas, galbūt labai senas ir lėtas, o gal tiesiog labai kvailas balandis. Savanorių prospektu važiavau link centro. Man beveik privažiavus Krasnūchos „Maximą“, balandis, bandydamas perskristi tiesiai priešais mane skersai kelią, luposi į patį priekį, ten, kur „Toyotos“ ženkliukas. Išgirdau „bumbt“ per kapotą, priekinį stiklą…

AUGMINAS PETRONIS

Apklausa

  Agnė pastatė mašiną duobėtame daugiabučių kieme, greta naujutėlaitės žaidimų aikštelės. Birželio pradžioje prieš šeštą buvo tvanku ir karšta kaip vidudienį, miestelis – pilnas gaivališkos žalumos. Kelionę į Vilkaviškį Agnė suplanavo vienam vakarui. Gūglo žemėlapiai atvedė prie pirmojo namo. „Jonas M., 86 m., L. gatvė 12-14“ – buvo pirmas punktas planelyje su apklausos dalyvių adresais. Apklausų įmonėje Agnė dirbo neseniai –…

MICHAIL BULGAKOV

Feljetonai

Viskas buvo ramu, viskas labai gera, ir staiga mūsų gerbiamoje geležinkelio S.–K. Gudermeso stotyje kažkas paleido gandą, atseit 18.00 traukiniu Nr. 12 iš Maskvos nuogi atvažiuos visi draugijos „Šalin gėdą“ nariai…

JAMES TATE

Aš Džeremis Bendiksas, žmogus…

Kieme už namo pamačiau žmogaus šešėlį, bet paties žmogaus – ne. Žengtelėjau jo link, bet šešėlis atsitraukė atgal. Šešėli̇̀nis buvo aukštesnis už mane. Ir dar mėgdžiojosi. Man sumosavus rankom, ir jis mosavo. Man pasileidus bėgti, bėgo iš paskos. Man sustojus, ir jis sustojo. Ir visą tą laiką neišleido nė garso. Užtat jis negalėjo dainuoti, o aš – galėjau.

KOSTAS POŠKUS

Grojančios ir dainuojančios katės

Savaime peršasi mintis, kad jeigu katės dainuoja, tai aukšto intelekto katinai gali ir groti. Bent man taip atrodo. Tikri muzikantai ir dainininkai negali būti be savo ištikimų ir atsidavusių klausytojų, negali jie apsieiti ir be nuoširdžiai jų neapkenčiančiųjų.

SARA POISSON

Balandėliai

Negrynumas, nesimetrija vaikystėje man atrodė kilę iš blogio. Dabar svarstyčiau, kad vaikas instinktyviai ieško pusiausvyros ir aiškių struktūrų, į kurias galėtų įsitverti, nes kitaip jaučiasi nesaugus. Kai kada ši savybė išlieka ir suaugus – kaip tam tikras vaikiškumas, saugumo ir priklausymo poreikis.

SARA POISSON

Begonijos

Pradėkime nuo to, kad balkone mama augindavo begonijas. Greičiausiai tai buvo puošniosios begonijos, arba vadinamieji „ledinukai“ (Begonia semperflorens). O balkonai mūsų, šešiamečių ar septynmečių, pasaulio sistemoje buvo bemaž sakralios vietos. Pirmiausia tai buvo virš žemės pakeltos erdvės, kuriose vienu metu buvo ir baugu, ir jauku.

AUGMINAS PETRONIS

Mentas inteligentas

  Nesu tikras, kame buvo problema. Tikrai stengėmės nepakliūti policijai – šeštadienį specialiai anksčiau atsikėlėm. Postų nesutikom nei išvažiuodami iš Vilniaus, nei prie Pabradės. Mane buvo apėmęs malonus jaudulys – aš realiai dariau kažką nelegalaus, o ir šiaip mudu pirmą kartą nuo lapkričio išvažiavom iš miesto. Vingiavom laukais ir miškais, pro rytinį rūką, visokius kaimus ir degalines – laisvę jaučiau…

ILONA KOZIK

Difuzija

Prabundu pusę keturių ir negaliu užmigti. Nei naktis, nei rytas. Nei keltis, nei kankintis. Už lango kieme kažkas įkyriai grikši tarsi netepti vyriai. Guliu, laukiu. Tačiau smalsumas nugali. Užsimetu chalatą, tipenu į balkoną ir… negaliu patikėti – apačioje, vaikų darželio teritorijoje, supasi mergaitė. Ne paauglė kokia, o ketverių penkerių metų vaikas! O Viešpatėliau…