LiteratūraŠiaurės katinai
Dienoraščio rašymas kaip greitasis maistas (12)
Rašydamas, užrašęs tikrai gerą sakinį ar žodžių junginį, nepatiriu tokio didelio malonumo, kokį jaučiu archyve atradęs dokumentą. Tas atradimo momentas – euforija ir ekstazė viename. Kai akis pasidaro tiek įgudusi, kad ieškodama rašto pavyzdžių gali iš mažiausios detalės atpažinti ieškomą braižą, vyksta ne skaitymas, o vaizdų skenavimas.
Žmogus
„Raikia, kad trusikai nebūt suplyšį, ba jei raikės vežt pas daktarą, tai bus sarmata prieš žmogų.“ Tada močiutė įkalbėjo dieduką nueit pas Keršienę, kad ta jam pasiūtų naujus trusikus.
Gerbiamosios pilietės,
noriu Jus informuoti, kad lapkričio 3 d. 14 val. buvote pastebėtos „Prezo“ kepyklėlėje besimėgaujančios keksu su razinomis ir juoda kava. Negana to, suvalgiusios vieną gardėsį, nepaisydamos, jog Jūsų kišenėje švilpauja vėjai ir Jūsų ateitis yra labai labai miglota, Jūs, gerbiamosios, išdrįsote dar papildomai užsisakyti eklerų.
mirties arklys
šiandien yra antradienis, o užužvakar buvo valentino diena. už lango didžiulis šaltis, skubinantis rūkyti, sniegas šiemet išvežtas, greičiausiai į grūto parką šalia lenino biustų. dar šiandien yra naujieji metai. mėnulio, tie tikrieji. ir šis tekstas rašomas vien tam, kad širdžiai nebūtų liūdna taip mirti.
Dienoraščio rašymas kaip greitasis maistas (11)
Visgi nėra natūralu dienoraštyje rašyti apie ateities įvykius, kurie žinai, kad įvyks. Apie svajones – taip. Apskritai dienoraštis su ateitimi mažai ką turi bendro pačiam autoriui, jei jis jo nerašo tikslingai. O savirefleksija dažniausiai yra (labai abejoju, kad nėra) tikslinga. Dienoraščio rašymas yra tikslingas.
KIEKVIENAS VAIKAS TURI SAVO MĖNULĮ
Juodžemio jaunatis
panagėse –
ritualinė savižudybė.
Melvino Burgesso romano pavadinimas
Hiperaktyviai mirštant
flegmatiškoj kilpoj tėvų,
hiperaktyviai pūnant
tarp tūkstančio kitų.
Dienoraščio rašymas kaip greitasis maistas (10)
Knygyne sutikau Eglę, ji priminė, kad naujo dienoraščio publikacijai teksto reiks sausio pradžioje. Pasidžiaugėme, kad jau apsisuko metai nuo pirmos publikacijos pernai gruodžio 6 dieną.
Menų naktyje
Tačiau priėjusi arčiau nustėrau – tai buvo visai ne katė, net ne žinduolis. Būtybėje nebuvo nė lašo to meilumo ir vaikiško žmogiškumo, būdingo naminiams augintiniams. Tas padaras veikiau priminė kaži kokį vabzdį. Bekailė, gaubta nugara žvilgėjo lyg šarvas. Jis taip pat turėjo bent kelias poras kojų.
Kaimynė
Mano kaimynė mėgsta dainuoti. Kalėdinių hitų sezonas prasideda rugsėjo mėnesį, kai ji grįžta iš atostogų. Jau spalio vidury mane ima pykinti nuo ABBA. „Happy New Year, Happy New Year!!!“ Ji dainuoja, o mano smegenys traukiasi iki trijų žodžių…
