LiteratūraŠiaurės katinai

RIMAS SAKALAUSKAS

Ketvirtas skambutis. Telefoninis sukčius

– Klausau.
– Laba diena.
– Laba.
– Čia jus trukdo telefoninis sukčius.
– Malonu. Ko norėjot?
– Pinigų.
– Kiek?
SKAISTĖ ŠAUMANAITĖ

Bukinistės istorijos (3)

– Sveiki, norėčiau grąžinti knygą, užvakar pirkau.
– Aha, pamenu. O kas nutiko? Vis dėlto sunkiai įskaitomas šriftas?
– Ne dėl to. Ne. Matote… Čia apie meilę… Trise. Man nebeaktualu. Savo atšokau jaunystėj.
AGNĖ ZĖRINGYTĖ

Smėlio žmogus

  Visada vengdavau savo psichoterapeuto akių, nes jis pernelyg priminė Froidą. Tai man kėlė šiokį tokį nejaukumą. Maniškiui dažniausiai nuo nosies slysdavo akiniai, todėl jis laikydavo juos prirėmęs pirštu. Dar erzinančiai šniurkščiodavo ir pernelyg įdėmiai žiūrėdavo į akis. – Kada paskutinį kartą atostogavote? – jo balsas pasibeldė į mano mintis, kurias sesijos metu laikiau uždaręs. – Ne… Negaliu pasakyti, –…

DEIVIDAS PREIŠEGALAVIČIUS

Netikros odos lagaminas

Matmenys 48 × 35 × 13. Vidus švarus. Smulkūs įbrėžimai.
Krokodilo rašto.
REGIMANTAS DIMA

AAAAAA

  Ta moteris. Na, ta moteris buvo visai maloni ir nepavojinga. Ne ji pradėjo. Jos dėdė buvo snieginių arbūzų auginimo pradininkas. Mirdamas testamentu paliko visą ūkį jai. Taip ir matau jos dėdę vaikštantį po sovietinių laikų turgų. Šiek tiek virpančiomis rankomis. Klausiantį gruzinų (dabartinių kartvelų) su aerodrominėmis kepėmis, ar labai pas juos šalta. Kurie arbūzai yra iš šalčiausių Gruzijos vietų?…

AUGMINAS PETRONIS

Nugalėtojas

  Tvankioje betoninio daugiabučio svetainėje prie išblukusiais gėlėtais tapetais nuklijuotų sienų glaudėsi suklerusios lentynos, nukrautos sovietmečiu išleistomis knygomis, žurnalais „Modelist konstruktor“ ir įvairiais tautinių motyvų menkniekiais. Nuo palubės kambarį stebėjo dulkėtas molinis Vytis, kurio šypseną slėpė ūsai ir šarvų antsmakris. Senelis užsidėjo akinius. – Dabar žiūrėk, – pasakė. – Stumi karaliaus pėstininką į priekį. Per du. Atsidaro kelias rikiui –…

JEZUPS LAGANOVSKIS

Taip kalbėjo Ikas Vuonagalas


Jis buvo riboto proto, tad be aukštojo išsilavinimo nieko nebūtų pasiekęs gyvenime.

KOSTAS POŠKUS

Kodėl aš…

  …nevalgau vištienos? Viena moteris pasakojo, kad jos vaikystėje name prie miško parko gyvenanti jų šeima augindavo keletą vištų ir gaidį. Prisiminė poros jų vardus – Cidonija, Saulė… Kitos jų irgi buvo ne bevardės, bet jų vardus užmaršties upė Leta nusinešė į nebūtį (savus gyvenimus pabaigdavo nukaršusios nuo visiškos senatvės). Gaidžio funkcijos visiems žinomos, todėl šeimininkai jį vadindavo tiktai Gaidžiu.…

SOFIJA LEVČIUKAITĖ

Kai norisi užrašyti sapną

Užlipu ant Stalo kalno, žiūriu – atlekia tiesiai į mane diedas. Jis dėvi raudoną storų siūlų kepurę, striukė atlapota. Mėlyni blukinti džinsai jam smunka, nes pro atsegtą užtrauktuką kyšo nuogas pimpis.

VAKARIS ŠAULYS

Stebiu

Pirmas ženklas pasirodė sekmadienį. Goda įsipylė kavos ir nuėjo pasišukuoti. Kai po kelių minučių grįžo, nemenka dalis tamsaus gėrimo telkšojo ant stalo, dar didesnė – lėkštelėje. Ji ne vėpla – žino, jog nepraliejo pro šalį. Taigi gėrimą kažkas išlaistė. Tyliai ir nebyliai. Nors langai plastikiniai, Goda būtų prisivertusi patikėti, jog tai vėjo darbas.