LiteratūraŠiaurės katinai
Mortal combat
Ketvirtfinalyje susidūriau su akluoju. Jam buvo aštuoniasdešimt devyneri, jis buvo aklas nuo gimimo. Filmavosi Stonio filme „Neregių žemė“. Baisiai geras filmas. Pagyriau filmą, o jis atsakė, kad pats nematė. Mandagiai paklausiau kodėl, o jis tik piktai kažką suburbėjo ir nusisuko. Nemalonus žmogus. O gal įsižeidęs, nes tiesiog niekas jo nepakvietė.
Epitafijų ciklas VIXI
Kol nuo mentolio plaučiai man sušalo.
Ir juodą tiesą supratau tiktai,
Kai „Salem“ perskaičiau iš kito galo.
Epitafijų ciklas VIXI
PDR ir maži vaikai
Dainius Dirgėla: Su poetų grupės „Svetimi“ nariais teko dalyvauti jau pirmajame PDR dar 1990 m. Kaip jau rašiau atsakinėdamas į PDR klausimus, tada važiuota ekspromtu maršrutiniu autobusu Vilnius–Druskininkai, miegota gyvųjų klasikų kambariuose jiems nežinant, valgyta jų duona ir gertas jų vynas…
Gyventi nežinant, ką reiškia turėti juodos spalvos odą
Atsibundu. Alkana ir persisotinusi. Tą pačią akimirką atmerktinai, dar išsiplėtusiais nuo tamsos narkotikų vyzdžiais, žinau, kad man neužteks, ir vėl neužteks to, ką pamatysiu. Net jei čia atsibelstų pats Hanibalas Lekteris, įtikrovintas filmų kūrėjų, rašytojų ir mano atminties. Net jei karo ritmą išbelstų terakotinė armija ar lovos kojūgaly išvysčiau tuos pačius angelus, kuriuos šeimos mite girdėjo mano prosenelė („Kelkis,…
Afiša
BENAS ŠARKA LAKIOJO SU DEGLAIS
LEONIDO ATMINIMUI
Gyvenimo akademija
„Gyvenimas yra menas. GYVENIMO AKADEMIJA ieško auklėtinių. Prisijunk prie naujosios programos „SUKURK LAIMINGUS SANTYKIUS“ ir sužinok, kad ir tu gali būti laiminga.“
Blakstienos
Vieną rytą mane ištiko bėda. Pirmiausia turėčiau pranešti, kad esu paprastas, doras valstybės pilietis. Kasdien nuo aštuntos iki šeštos dirbu vienoje iš institucijų: spausdinu dokumentus ir ant jų nuolatos, kiaurą dieną, dėlioju įvairiausius antspaudus, o tada nešu aukštesniesiems. Niekada nepadariau jokio nusikaltimo. Niekada nebuvau teisme ir niekada neturėjau bėdų su policija. Tikiu valstybe ir jos institucijomis. Bet vieną rytą…
Engelen*
Sieninis laikrodis nustojo tiksėti, bet neseniai rodė pusę vienuolikos. Minutė po, minutė po, minutė po. Ji vis dar vemia tualete. Du apsauginiai stovi prie durų. Vienas iš kairės pusės, kitas iš dešinės. Jie broliai, vienos mamos, bet kiaušinėlius apvaisino skirtingi vyrai. Dėl šios priežasties kairiojo sargo pirštai trumpi ir stori, o dešiniojo netelpa į kišenę. Tik tuo jie ir…
Feljetonas lietui iššaukti
Parketas iš medinių lentučių. Kasdien mindžikuoju jų lakuotu paviršiumi. Nuotolis nuo krėslo, fotelio ar kėdės iki durų yra šiokia tokia perspektyva. Žinoma, jei turėsime omenyje šlepečių trepsėjimą. Atokiau, prie sienos, visada tūno veidrodis. Net jeigu jame nėra tą akimirką bent kiek išraiškingiau bylojančio atvaizdo. Šita nesatis neretai ganėtinai paranki, jei rankose ‒ knyga arba laikraštis. Arba jei kambaryje klausomasi…
