MenaiDailė

VIDAS POŠKUS

Pamestos skulptūros

Paradoksalu, tačiau plastikos ir kontekstualumo požiūriu tiek Žaliojo tilto, tiek P. Cvirkos skulptūros buvo sukurtos meistriškai. Ko gi norėti, juk kūrė jas ne kokie dvejetukininkai, o savo srities profesionalai, kai kurie laikytini netgi šiokiais tokiais lietuvių skulptūros klasikais.
ELENA ANTANAVIČIŪTĖ

Nutapyk, gerai atrodo

Kad modelis būtų visada šalia, tapau save. Iš dalies dėl karantino, bet yra ir gilesnių priežasčių – ir savityros bandymai, ir savotiška istorinė tradicija, kai moterys vaizduoja tai, kas joms prieinama. Kad nutapyčiau save, turiu tarsi susidvejinti ir žiūrėti į save iš šalies, nebent tapyčiau kūno dalis, kurias pati matau be veidrodžio ar nuotraukos.

JELENA ŠALAJ

Haptinis vizualumas ir privati erdvė

Gimus vaikams ėmiau juos fotografuoti – kad neišprotėčiau. Tai buvo tarsi būdas sukurti distanciją nuo labai intensyvaus, beveik nepertraukiamo santykio. Kažkuriuo laikotarpiu pardaviau visus skaitmeninius fotoaparatus ir sąmoningai likau vien su juostiniu. Dariau tai intuityviai, bet man buvo absoliučiai aišku, kad čia man reikalinga būtent juosta.

EGLĖ FRANK

Nuogas kalnas per visą Gedimino Pranckūno žvilgsnį

Ką galima pasakyti apie objektą, apie kurį pasakyta viskas? Ištapytą ir išfotografuotą visais įmanomais rakursais, apipintą ne tik banaliomis legendomis, bet ir naujais skandalais, jau beveik dešimt metų aitrinančiais visuomenę. Ir rašant apie jį sunku išvengti klišių, nes tai – Gedimino kalnas.

ROSANA LUKAUSKAITĖ

Dalykai, kurių vos nepraleidome

Sudėtingą šiuolaikinio žmogaus santykį su gamta, gyvūno vaizdinių kaitą ir dabar ypač jautrias bei aktualias ekologines temas bandė atskleisti Sigitos Dackevičiūtės instaliacijų paroda „(Ekologinės) alteracijos“, o vizualias gyvybės ir mirties interpretacijas gamtoje tyrinėjo fotografo Ginto Kavoliūno paroda „Nature morte“.

TADAS ZARONSKIS

Abejingas px nuoširdumas

Buvusioje Naujosios Vilnios „Žalgirio“ gamykloje reziduojančių menininkų tapybos paroda „Px tas peizažas“ (kuratoriai Darius Jaruševičius ir Kristina Alsytė; paroda veikė spalio 9–23 d.) galėtų priklausyti pastarajai skilčiai: kuriama ir eksponuojama miesto periferijoje, ekonomiškai pažeidžiamoje ir kultūriškai „skurdžioje“ aplinkoje, industrinės paskirties pastate.

EGLĖ FRANK

Talino bienalės pabaiga, arba Stalo įrankiai miegamojo spintoje

Į Talino bienalę, prasidėjusią birželio antrąją, atvykstame paskutinę jos savaitę. Šiųmetinė bienalė išaugusi iš Talino meno savaitės, įsiterpianti tarp Kauno, Rygos ir Helsinkio bienalių.

JUSTINAS VAITIEKŪNAS

Kas yra tapyba? (III)

Ir štai, nuolankaus laiko beieškant, teptukai išplauti ilsisi ir yra ramūs, nes mes statome Tapybos namus. Juose gyvens tapyba. Pradėjome statyti šių metų gegužės 7 dieną.

ROSANA LUKAUSKAITĖ

Žvarbi dangaus plūdė

  Liepos 10 d. galerijoje „Si:said“ (Daržų g. 18, Klaipėda) atidaryta Rolando Marčiaus tapybos paroda „Padangių žiotys“, kurioje reflektuojamas pajūrio regiono kraštovaizdis ir istorinė atmintis. Autorius tęsia ankstesniame tapybos cikle „Memelio mėlis“ pradėtas Klaipėdos spalvinio kolorito ir jam būdingų santykių paieškas bei persvarsto nusistovėjusius vietos motyvus. Savo santūria tapybos kalba menininkas sukuria poetiškus vaizdus, kurie kaip Foucault svyruoklė gali tuo…

VANDA PADIMANSKAITĖ

Kas tas OM, klausia viršininkas

    Gerai, kai paveiksluose vis randasi taškų, į kuriuos galima ilgai žiūrėti. Žiūrėdama nugirstu, kaip Evelinos Paukštytės klausia buvęs jos pašto viršininkas: „Klausyk, o kas tas OM?“ Ji pasakoja – tai ramybės garsas, dieviška vibracija. Žmogus visą gyvenimą gyveno be OM. Kaipgi čia taip išėjo? Viršininkas klauso. OM… OM… Po ilgoko paveikslų siužetų stebėjimo ir meditavimo atsitraukus toliau esu…