MenaiDailė

DOVILĖ BAGDONAITĖ

Don Dovilės nuotykiai doktorantūroje: apsimetėlės sindromas

Prasidėjus mokslo metams susergu ir sergu vieną su puse mėnesio. Nieko negaliu ir nepajėgiu daryti – niekada taip smarkiai nesirgau. Pati sau nusprendžiu, kad tai nesąmoningas sprendimas nukelti studijų pradžią. Kūno atomai yra savavališki ir žino, ką daryti. Nuo pat įstojimo mane kankina abejonės: ką aš čia veiksiu? Ar man iš viso čia vieta? Kiti, pabaigę magistro studijas kartu su…

AINĖ JACYTĖ

Paroda, kurioje nėra į ką žiūrėti

Nerimo būseną ir prarajos baimę kėlė tapytojo Prano Griušio paroda „Kauno modernizmas. Brailis“ VDU menų galerijoje „101“.

IEVA GUDMONAITĖ

Vieno magistro darbo istorija (II)

Taigi nežinau, ar aš tapytoja, tačiau tam tikru gyvenimo momentu tapyba man buvo būdas išlikti – tas kažkas apčiuopiamo, už ko galima įsitverti. Greičiausiai, išaukštinusi procesą, kuris teikia terapinį poveikį, dažnai užmiršdavau apie rezultatą, kurio reikalaudavo, ir paskui jį reikėdavo sudėlioti, surinkti lyg iš kažkada papūtusio vėjo – tas kažkada buvo toks neapčiuopiamas, kad jo negalėjai sugriebti nei žodžiais, nei…

IEVA GUDMONAITĖ

Vieno magistro darbo istorija

– Jeigu tu nori per „Erasmus“ važiuoti į Telšius, tai tu to negali daryti.
– Kodėl?
– Nes tai yra ta pati mokykla. Jeigu nori važiuoti per „Erasmus“, turi važiuoti į kitą mokyklą, ir ta mokykla turi būti Europos Sąjungoje. Ir ji turi turėti dvišalę sutartį su mūsų mokykla. Taigi taigi.
MONIKA FURMANAVIČIŪTĖ, AINĖ JACYTĖ

Du žvilgsniai

Darbe „Meninos“, kuriame aproprijuoju Diego Velázquezo 1656 m. darbą „Las Meninas“, kalbu apie fotografijos vaidmenį tapybos procese. Šis paveikslas – ir mano pačios nevientisos, įvairialypės tapatybės išraiška. Velázquezo nutapytas patarnautojas ir princesę įkūniju savo atvaizdais.

VIDAS DUSEVIČIUS

Simply complicated

  Pradžioje buvo aštuoni žodžiai. Johno Baldessari bloknoto lape keturiolika atskirų raidžių susiformavo į dvidešimt aštuonių rašmenų mikroorganizmą: „I will not make any more boring art.“ Jis ėmė produkuotis ir nepaliaujamai daugintis. Šiam junginiui jau nebeužteko Baldessari pirštų, pieštuko, akių. Aštuoniačiuptukinis darinys 1971 m. pasinaudojo studentais, dažais ir teptukais, per juos infekavo tūkstančius. Apsikrėtusieji nepasitiki savo jėgomis, sąmazgos juos žeidžia,…

EVELINA PAUKŠTYTĖ, AINĖ JACYTĖ

Du žvilgsniai

Pastaruosius dvejus metus dirbu su akrilu. Iki tol visiškai man svetima technika, niekada jo nemėgau, nors stebėjau, kaip artima kolegė su juo dirba ir mėgaujasi. Tačiau pačiai sunkiai tokie dažai lipo: emancipuotas guašas ar kažkas tokio.

SIMONAS NORBUTAS

Madinga postmodernizmo kankinių paranoja

Šis amžius – visuotinės paranojos. Ypač kalbant apie šiuolaikinio meno pasaulį (natūralu, nes menininkai visad jautresni). Aišku, pasiskaičius teoretikų galima viską suprasti ir teisinga linkme nukreipti savo (?) įžvalgas. Pora citatų iš Foucault, Derrida – ir show must go on! Viskas tampa aišku – iš reliatyvios Einsteino visatos grįžtame į saugų Ptolemajo pasaulį. Tik šįkart ne į viduramžišką sacrum pasaulį,…

AINĖ JACYTĖ

Pro virtuvės langą

Kauno galerijoje „Balta“ iki lapkričio 5 d. eksponuojama norvegų menininko Trondo Einaro Solbergo Indsetvikeno personalinė paroda „Virtuvė su vaizdu“, pratęsianti akvarelės bienalę „Baltijos tiltai 2016. Kryptys ir iššūkiai“…

ELIJUS KNIEŽAUSKAS; AINĖ JACYTĖ

Du žvilgsniai

Spaudos fotografija yra įdomiausias ir kartu pats nuobodžiausias fotografijos žanras. Dirbdamas susiduri su nuolatine monotonija – tūkstančiai panašių kadrų, gigabaitai…