MenaiDailė

ROSANA LUKAUSKAITĖ

Žvarbi dangaus plūdė

  Liepos 10 d. galerijoje „Si:said“ (Daržų g. 18, Klaipėda) atidaryta Rolando Marčiaus tapybos paroda „Padangių žiotys“, kurioje reflektuojamas pajūrio regiono kraštovaizdis ir istorinė atmintis. Autorius tęsia ankstesniame tapybos cikle „Memelio mėlis“ pradėtas Klaipėdos spalvinio kolorito ir jam būdingų santykių paieškas bei persvarsto nusistovėjusius vietos motyvus. Savo santūria tapybos kalba menininkas sukuria poetiškus vaizdus, kurie kaip Foucault svyruoklė gali tuo…

VANDA PADIMANSKAITĖ

Kas tas OM, klausia viršininkas

    Gerai, kai paveiksluose vis randasi taškų, į kuriuos galima ilgai žiūrėti. Žiūrėdama nugirstu, kaip Evelinos Paukštytės klausia buvęs jos pašto viršininkas: „Klausyk, o kas tas OM?“ Ji pasakoja – tai ramybės garsas, dieviška vibracija. Žmogus visą gyvenimą gyveno be OM. Kaipgi čia taip išėjo? Viršininkas klauso. OM… OM… Po ilgoko paveikslų siužetų stebėjimo ir meditavimo atsitraukus toliau esu…

ONA GAIDAMAVIČIŪTĖ

Odė Kauno peizažui

  Kovo 6–29 dienomis Kauno pilyje veiks tapytojo Gito Markučio tapybos paroda „Kauno peizažas“. Ši paroda skirta Kauno peizažui. Nemažo formato (daugiausia 120 × 80 cm) aliejinės tapybos paveiksluose – Kauno kraštovaizdis, vaizdingi peizažai: santaka prie Kauno pilies, pati legendinė Kauno pilis, Kauno marios, Laisvės alėja, Nemunas. Ypač daug dėmesio tapytojas skiria vandens stichijai, konkrečiai – Nemuno upei, juosiančiai Kauno…

IRENA JOMANTIENĖ

Apie altoriaus grotą

…kišenę plėšia magiškas bilietas: Léonard da Vinci. Į Luvrą, žinoma. Paslaptingasis italų genijus prieš 500 metų mirė Prancūzijoje, Ambuazo pilyje, pasak Vasari, menų globėjo Pranciškaus I glėbyje, tad daugiausia genijaus tapybos kūrinių turintis Luvras šia proga skyrė sau pagrindinį vaidmenį. Ilgai garsinta paroda sutampa su „šventiniu sezonu“.

IZIDOR CANKAR

Apsilankymai: pas dailininką Rihardą Jakopičių

  Šiemet minimos iškilaus XX a. slovėnų dailininko Rihardo Jakopičiaus (1869–1943) 150-osios gimimo metinės. Tai – centrinė praėjusio amžiaus pirmosios pusės slovėnų dailės figūra: įtakingiausias impresionistas, meno mecenatas ir teoretikas. 1909 m. Liublianos Tivolio rūmuose savo lėšomis įsteigė pirmą nuolatinę parodų erdvę, buvo vienas iš Nacionalinės galerijos įkūrėjų, Slovėnijos mokslo ir meno akademijos narys, turėjo savo tapybos mokyklą. 1988 m.…

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ

Brolybė

  Retrospektyvinė Petro Repšio piešinių paroda „Titanike“ (spalio 1–31 d.), kaip ir tikėtasi, nemažai pasakojo apie dailininkų ir literatų brolybę (seserų paprasčiausiai nebuvo, jos tapdavo nebent žmonomis). Nors dauguma piešinių, ypač su Sigitu Geda, gerai žinomi iš „Žalio gintaro vėrinių“, vis vien ėjau dar kartą pamatyti ir gyvo piešinio (įdomu, kad Gedai nepatikęs eskizas ant vaikiškų sūpynių), ir paminklo maketo.…

ROSANA LUKAUSKAITĖ

Negęstanti glesum šviesa

Gintaro kambarys kartais net pavadinamas aštuntuoju pasaulio stebuklu. Šiuolaikinė jo versija atverta nuo spalio 25 iki lapkričio 23 dienos Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus trečio aukšto parodų salėje, autentiškame fachverkinės architektūros pastato interjere (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda)…

ROSANA LUKAUSKAITĖ

Kai norisi noir, bet tam trūksta laiko

  Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) iki lapkričio 10 d. eksponuojama menininko iš Italijos Pietro Finelli paroda „Noir Time“, tyrinėjanti klasikinių filmų rūšį, vadinamąjį film noir (pranc. juodasis filmas).   Šiuo terminu įvardijamos XX a. viduryje sukurtos Holivudo kriminalinės dramos – detektyvai ir gangsterių filmai. Tai niūrus pasaulis, kuriame rimti žmonės juokauja tik prieš ką…

DOVILĖ BAGDONAITĖ

Nuoširdi psichogeografinė patirtis

  Pirmas įspūdis įėjus į Lauros Garbštienės parodos „Ašmenys pamažu sinchronizuojasi“ erdvę – žiūrovą pasitinka ant pilka kilimine danga dengtų grindų sumestos medžių šakos ir daugiau jokių eksponatų. Iš parodos aprašymo tikėjausi mažų daiktelių, nes ten rašoma: „Parodoje esantys objektai ir instaliacija yra nedideli ir iš pirmo žvilgsnio nežymūs“, galbūt iš medžio, popieriaus, nes kalbama ir apie antrinį panaudojimą, ekologiją,…

-gk-

Gariūnmetis

Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ (pavadinimas, ypač toji darvinistinė dalis, man atrodo dirbtinis) pritraukė daug žmonių. Net budėtojams, kurių kalbas netyčia teko nugirsti, įdomus jų darbas – vieną pastebėjau ar tik ne gnoseologiniais tikslais atidžiai tyrinėjant objekto aprašą. Kuratoriai – Vaidas Jauniškis, Rimantas Kmita, Mantas Pelakauskas, Miglė Survilaitė…