MenaiDailė
TAČIAU NORĖČIAU…
Norėčiau, kad nustebtum, jog nieko daugiau nesimato, jog nieko daugiau nerodau, tik to paties debesies skirtingas variacijas.
Fragmentas iš parodos „B(l)oom“
Kaip aš sugalvojau daryti freską Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime? Žinojau, kad kiti studentai darė Lukiškėse projektą ir kad yra kažkokie skliautai, kuriuos buvo siūlyta ištapyti, bet jie taip ir liko tušti. Skliautai. Skliautai kalėjime. Buvusi cerkvė. Carinė architektūra. Menininko ego turn-on stadijoje.
Algimantas Černiauskas: „Siūlykime vieni kitiems daugiau idėjų“
A. Černiauskui drobė (neretai įspūdingo formato) yra laukas, kuriame jis (kaip teigia pats) daro karatė judesius – gestikuliuoja, išreiškia savąją energiją, pozityvius jausmus ir pyktį, nuoskaudas ir džiaugsmą.
Eglė Vertelkaitė: „Neturiu išankstinių nusistatymų“
Esu perfekcionistė. Visą gyvenimą turėjau žiaurių su tuo susijusių problemų. Kentėjau studijuodama, grauždavausi ir save naikindavau. Perfekcionizmas man trukdė – daug ko nerodydavau, sunaikindavau, išmesdavau.
Tapyba yra meilė, inspiracija ir dopingas
Menininkai man nėra išskirtinė grupė. Man išskirtiniai yra kūrėjai. Tai žmonės, sugebantys įvaldyti profesiją, tada pakilti virš jos, laisvai kurti. Tai gali būti ne tik meno, bet ir kitų sričių atstovai.
Kas yra tapyba? (II)
Budintis sargas snaudė. Fakultetų dekanai atostogavo. Signalizacijos koridorių skliautuose nieko neužfiksavo. Tapyba išėjo tykiai, kiaurai apleisto vienuolyno sienas. Visiems laikams, savais takais. Pabėgo, net nepabėgo, išsliūkino palikusi savo iškamšą. Nes net ir patys gabiausieji, jaunieji visokiais būdais jai stengėsi užkrauti tai melancholiją, tai depresiją arba sukišti į savo ambicijų maišelius. O senieji spekuliuodavo susikrovę iš jos kapitalą. Dar kiti…
Vaikai Daivos Kairevičiūtės „Žolinėje“
Kiekvienais metais, pasibaigus Velykų mišioms, kurios paprastai esti kiek ilgesnės nei įprastos, kunigas kviečia ploti mišiose dalyvavusiems vaikams: už kantrybę…
Subalansuota pagal Severiją
Priešybių traukos simbolizmu subalansuotoje Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės parodoje „With Love from…“ nesunku prisiminti įprastus fizikos dėsnius, kai skirtingą krūvį turintys elementai mažina tarp jų esantį atstumą. VDA „Titanike“ iki kovo 18 d. veikianti keturių menininkės kolekcijų jungtinė ekspozicija – tai atspindys, reflektuojantis elementų negalėjimą egzistuoti be priešingybės: praeitis ir dabartis, politika ir popkultūra, moteriškumas ir vyriškumas, laisvė ir atsakomybė. Žongliruojant…
Keisčiausios fotografų skirtybės
Fotografai yra vieni svarbiausių meno ir ne meno, šiaip visokių vaizdinių intrigų kūrėjų. Jie matomi ir nematomi, visų reginių ir renginių priekyje, tiktai žiūrovai pro juos dažnai kiaurai žiūri, priversti kreivai žiūrėti. Pasiaukodami laksto po sporto varžybas, koncertus, spektaklius ir šimtus įdomiausių renginių. Žiauriai pailsta. Bet dvasioje, į šonus ritmiškai dunksint sunkiausiam krepšiui, skamba šventiška muzika. Fotografai ir fotografės…
Maži burtai Rumunijos dulkėse
Grafikės ir fotografės Daivos Kairevičiūtės fotografijų parodos „Rumunijos dulkės“ atidarymo diena buvo tradiciškai drėgna ir žvarbi, vis pratrūkdavo lapkričio pabaigos šlapdriba, o eksponuojami darbai kvietė į trisdešimties laipsnių karštį – būtent tiek buvo, kai menininkė keliavo į nedidelį Rumunijos kalnų miestelį Garaną. Karštis – kiekvienoje iš daugiau nei pusšimčio nedidelio formato Daivos užfiksuotų nespalvotų fotografijų, pasportuotų ant anglies juodumo…
