MenaiDailė
Haptinis vizualumas ir privati erdvė
Gimus vaikams ėmiau juos fotografuoti – kad neišprotėčiau. Tai buvo tarsi būdas sukurti distanciją nuo labai intensyvaus, beveik nepertraukiamo santykio. Kažkuriuo laikotarpiu pardaviau visus skaitmeninius fotoaparatus ir sąmoningai likau vien su juostiniu. Dariau tai intuityviai, bet man buvo absoliučiai aišku, kad čia man reikalinga būtent juosta.
Nuogas kalnas per visą Gedimino Pranckūno žvilgsnį
Ką galima pasakyti apie objektą, apie kurį pasakyta viskas? Ištapytą ir išfotografuotą visais įmanomais rakursais, apipintą ne tik banaliomis legendomis, bet ir naujais skandalais, jau beveik dešimt metų aitrinančiais visuomenę. Ir rašant apie jį sunku išvengti klišių, nes tai – Gedimino kalnas.
Dalykai, kurių vos nepraleidome
Sudėtingą šiuolaikinio žmogaus santykį su gamta, gyvūno vaizdinių kaitą ir dabar ypač jautrias bei aktualias ekologines temas bandė atskleisti Sigitos Dackevičiūtės instaliacijų paroda „(Ekologinės) alteracijos“, o vizualias gyvybės ir mirties interpretacijas gamtoje tyrinėjo fotografo Ginto Kavoliūno paroda „Nature morte“.
Abejingas px nuoširdumas
Buvusioje Naujosios Vilnios „Žalgirio“ gamykloje reziduojančių menininkų tapybos paroda „Px tas peizažas“ (kuratoriai Darius Jaruševičius ir Kristina Alsytė; paroda veikė spalio 9–23 d.) galėtų priklausyti pastarajai skilčiai: kuriama ir eksponuojama miesto periferijoje, ekonomiškai pažeidžiamoje ir kultūriškai „skurdžioje“ aplinkoje, industrinės paskirties pastate.
Talino bienalės pabaiga, arba Stalo įrankiai miegamojo spintoje
Į Talino bienalę, prasidėjusią birželio antrąją, atvykstame paskutinę jos savaitę. Šiųmetinė bienalė išaugusi iš Talino meno savaitės, įsiterpianti tarp Kauno, Rygos ir Helsinkio bienalių.
Kas yra tapyba? (III)
Ir štai, nuolankaus laiko beieškant, teptukai išplauti ilsisi ir yra ramūs, nes mes statome Tapybos namus. Juose gyvens tapyba. Pradėjome statyti šių metų gegužės 7 dieną.
Žvarbi dangaus plūdė
Liepos 10 d. galerijoje „Si:said“ (Daržų g. 18, Klaipėda) atidaryta Rolando Marčiaus tapybos paroda „Padangių žiotys“, kurioje reflektuojamas pajūrio regiono kraštovaizdis ir istorinė atmintis. Autorius tęsia ankstesniame tapybos cikle „Memelio mėlis“ pradėtas Klaipėdos spalvinio kolorito ir jam būdingų santykių paieškas bei persvarsto nusistovėjusius vietos motyvus. Savo santūria tapybos kalba menininkas sukuria poetiškus vaizdus, kurie kaip Foucault svyruoklė gali tuo…
Kas tas OM, klausia viršininkas
Gerai, kai paveiksluose vis randasi taškų, į kuriuos galima ilgai žiūrėti. Žiūrėdama nugirstu, kaip Evelinos Paukštytės klausia buvęs jos pašto viršininkas: „Klausyk, o kas tas OM?“ Ji pasakoja – tai ramybės garsas, dieviška vibracija. Žmogus visą gyvenimą gyveno be OM. Kaipgi čia taip išėjo? Viršininkas klauso. OM… OM… Po ilgoko paveikslų siužetų stebėjimo ir meditavimo atsitraukus toliau esu…
Odė Kauno peizažui
Kovo 6–29 dienomis Kauno pilyje veiks tapytojo Gito Markučio tapybos paroda „Kauno peizažas“. Ši paroda skirta Kauno peizažui. Nemažo formato (daugiausia 120 × 80 cm) aliejinės tapybos paveiksluose – Kauno kraštovaizdis, vaizdingi peizažai: santaka prie Kauno pilies, pati legendinė Kauno pilis, Kauno marios, Laisvės alėja, Nemunas. Ypač daug dėmesio tapytojas skiria vandens stichijai, konkrečiai – Nemuno upei, juosiančiai Kauno…
Apie altoriaus grotą
…kišenę plėšia magiškas bilietas: Léonard da Vinci. Į Luvrą, žinoma. Paslaptingasis italų genijus prieš 500 metų mirė Prancūzijoje, Ambuazo pilyje, pasak Vasari, menų globėjo Pranciškaus I glėbyje, tad daugiausia genijaus tapybos kūrinių turintis Luvras šia proga skyrė sau pagrindinį vaidmenį. Ilgai garsinta paroda sutampa su „šventiniu sezonu“.
