Publicistika

ANDRIUS MARTINKUS

Mintys apie Afganistaną

Afganistano pilietinio karo unikalumas tas, kad šiame kare patyrė nesėkmę dvi Vakarų postkrikščioniškosios civilizacijos versijos. Pirmajai atstovavo marksistinis režimas, kurį 1979–1989  m. palaikė SSRS ir jos kariuomenė. Antrajai – ką tik žlugęs režimas, kurį 2001–2021  m. palaikė Vakarų liberaliosios demokratijos su JAV priešakyje ir jų kariuomenės.

JŪRATĖ VISOCKAITĖ

Spiralinė pjaunanti viela

Iš mūsų mažulytės šalies valdžios bastionų nuosekliai ir tyliai pūsti šaltąjį vėją, kai visi užsiėmę atšilimu, virusu, šeima, sekasi gerai. Kovidas ir koncertina – Vaidas Baumila galėtų net ritmišką dainelę sukurti. Argi Cvirka ne tas pats šaltasis karas? Ak, atsigabenkime iš rubežiaus gabalą vielos, apjuoskime paminklą ir sušokime karo šokį – gal to ir užteks?

SAULIUS PAKĖNAS

Ekononarcisizmas: infliuotas, romantizuotas ir išnaudojamas ekonomisto vardas Lietuvos viešojoje erdvėje

Su kiekvienu dešimtmečiu darantis vis sunkiau meluoti dėl mokesčių lengvatų turtingiesiems naudos, gal verta išbandyti kitas idėjas?

ANNA ZLATKOVSKAJA

Pastebėjimai apie Vilnių

Šiandien išsiaiškinau, kad dėl savo siaubingo tarimo aš, užuot palinkėjusi viso gero, linkiu visiems viso garo. Na, blin, gal gana jau?

EDIS KRIAUČIŪNAS

Skiriančios ir vienijančios

Buvo laikas, kai atrodė, kad teritorijos apibrėžimas nebetenka prasmės – jis amžiams liks istorija. Valstybių sienos atsivėrė, ribos išsitrynė, regėjosi – visam laikui, ir žmones ėmė vienyti vertybės. Jas kiekvienas suprato savaip, todėl vertybės dažniau skyrė nei vienijo, tačiau į tai mažai kas kreipė dėmesio.

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ

Prezidento mažutėliai

Gal tikrai mes per savo skirstymą į „kvailus“ ir „protingus“ nematome pačių mažųjų žmonių? Jų skurdo (emocinį ir intelektualinį skurdą, priešingai negu ekonominį, suvokiame kaip laisvai pasirinktą), jų imunologinio neraštingumo konteksto, jų polinkio į sąmokslo teorijas priežasčių. Aišku, kad mažiausiai čia gali padėti moralizavimas – infantilių teisuolių bruožas.

EMILIJA ŠVOBAITĖ

Vakcinacija Lietuvoje – ar tamsumas prašalina?

Visiškai dėsninga, kad žmogus, kuris vos suduria galą su galu, labai abejoja valstybės ir valdžios geranoriškumu ir institucijomis nepasitiki. Mažai tikėtina, kad, leidus tokius žmones stumdyti ir uiti darbe dar labiau, juos atleisti, pasitikėjimas valdžios institucijomis išaugs.

MONIKA ZAVISTAUSKAITĖ

Algirdo Juliaus Greimo sąmoningumas postmoderniame būvyje

Prisimenant Greimo žodžius „Taigi nelengva būti drauge ir lietuviu, ir žmogumi“ , kyla poreikis apmąstyti, kodėl buvimas sąmoningu žmogumi yra kitoks nei buvimas sąmoningu lietuviu, kodėl šie sąmoningumai skiriasi.

VITEBSKIETĖ

Heterodemokratija

Ir valdžios bandymas priimti Partnerystės įstatymą parodė tikrus politikų ir visuomenės veikėjų veidus. Apskritai Bažnyčia išlieka viduramžių lygio, savo pasaulėžiūra ir požiūriu į lyčių klausimus dauguma opozicijos niekuo nesiskiria nuo sovietmečio valdžios, o prezidentas lieka žmogus be savybių.

PAULIUS KLIŠEVIČIUS

Po vieną begalinę dieną, arba Karantininės kritikos grimasos

Kai kuriuose šaltiniuose šiandienos pasaulis ir jo socialinio / ekonominio / kultūrinio (bet ne dvasinio ar religinio) gyvenimo ypatumai gana seniai buvo apibūdinti „naujųjų viduramžių“ terminu. O kodėl gi ne?