Publicistika

MARIJA SAJEKAITĖ

Nepyk, Greta, bet žmonės nusipelno gyventi geriau

G. Thunberg yra užaugusi pasaulyje, kuris sau gali leisti galvoti apie aplinkos tausojimą. Klasikinis modelis ekonomikoje, aplinkos Kuznetso kreivė, rodo, kad tarp taršos ir pajamų lygio šalyje egzistuojantis sąryšis atrodo kaip apversta raidė „U“.

RUSLANAS BARANOVAS

Prieš ironiją

  Dažnai sakoma, kad Rugsėjo 11-oji ir 2008 metų finansų krizė baigė ironijos dominavimo laikus JAV. Panašų ironijos aukso amžių galime atrasti ir Lietuvoje. Logiškai mąstant, toks laikas turėjo būti apie 2004-uosius, Lietuvai įstojus į ES ir pasiekus visus svarbiausius sau keltus tikslus ankstyvojoje nepriklausomybėje. Pasakyti ką nors tikslaus apie ironijos socioistoriją Lietuvoje sunku. Tam tikra prasme aišku, kad ji…

SIMONE WEIL

Kolonijų klausimas ir jo ryšys su prancūzų tautos likimu

Didžiausia problema yra ta, kad, kaip ir alkoholizmas, džiova ir kai kurios kitos ligos, skepticizmo nuodai kur kas pavojingesni aplinkoje, kuri dar neseniai buvo sveikut sveikutėlė.

DAIVA REPEČKAITĖ

Stok į vadybą

  Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje buvo populiaru šaipytis iš vadybos mokslo. Vokietijoje teisininkai vairuoja taksi, juokaudavo tariami Vokietijos žinovai, o štai Lietuvoje vadybininkai tuoj turės stovėti parduotuvių kasose – toks jų perteklius. Kaip sovietiniais laikais prie įvairių profesijų būdavo pridedamas titulas „inžinierius (-ė)“, taip nepriklausomybės pradžioje darbai aplipo „vadybininko (-ės)“ etiketėmis. „Netrukus valytoja bus pervadinta šluotos vadybininke“, – užaugau klausydamasi tokio…

MARIJA SAJEKAITĖ

Brėžiant baltosios tapatybės kontūrus XXI amžiuje

  Rudyardas Kiplingas, vaikų pamėgtos „Džiunglių knygos“ autorius, 1899 m. parašė poemą „Baltojo žmogaus našta“. Kūrinys apie karą tarp Filipinų ir JAV greitai tapo civilizacijos nešimo ne baltiesiems žmonėms simboliu, naudojamu pateisinti europocentrizmą, kolonialistinę politiką ir JAV ekspansionizmą. Naujesniais laikais, žmonijai jau pripažinus, kad tai nebuvo patys gražiausi jos istorijos puslapiai, baltumas (angl. whiteness) kaip rasinė kategorija tapo nebylus. Bent…

DAVID GRAEBER

Apie šūdmalimo darbų fenomeną

  Keliaujančioje parodoje „comiXconnection“ yra iliustratorių Zorano Hercego (Bosnija ir Hercegovina) ir Branko Rakićiaus (Serbija) komiksas „Sisyphus Looses Job“ [sic] („Sizifas netenka darbo“). Istorija tokia: krizės metu mažinant etatus, Sizifas atleidžiamas iš darbo. „Bet… Bet juk aš buvau vienintelis žmogus pasaulyje, turintis amžiną darbo sutartį!“ – kostiumuoto direktoriaus maldauja Sizifas, bet sulaukia standartinio atsakymo: „Man labai gaila. Linkime tau visa…

Penki su puse klausimo kino režisieriui Tomui Vengriui

  Šį rudenį Lietuvos kino teatrų ekranus pasiekė Amerikoje gimusio ir užaugusio kino režisieriaus Tomo Vengrio filmas „Gimtinė“. Filme pasakojama istorija apie tai, kaip griuvus geležinei uždangai sovietmečiu iš Lietuvos pasitraukusi Viktorija (akt. Severija Janušauskaitė) su Amerikoje gimusiu sūnumi Kovu (akt. Matas Metlevski) grįžta į gimtinę susigrąžinti tėvo žemės ir pradėti čia naują gyvenimą. Tačiau jau pirmosios dienos gimtinėje nežada…

MARIJA SAJEKAITĖ

Nuėmus tauraus keliautojo aureolę

Žmogiškas noras puikuotis yra viena, bet štai dromomanija yra vienas iš tų keistų sutrikimų, apie kuriuos nesužinai nepradėjęs gūglinti ko nors specifiško. „Merriam-Webster“ žodynas dromomaniją įvardija kaip „perdėtą norą klajoti“.

Ką pasakyti varlėms

Kalbame apie karo pramonės vykdomą milžinišką gamtos niokojimą, kuris, nors įnirtingai vyksta kasdien, nesulaukia tokio visuomenės dėmesio kaip nuodėmingieji plastikiniai šiaudeliai ar nesukonkretinti reikalavimai valdančiajai politinei klasei „imtis veiksmų“ ir „ką nors daryti“ klimato krizės atžvilgiu. Deja, karas mums tapo nekvestionuojama norma, esą taip ir turi būti – tiesa, tik tol, kol jis vykdomas kažkur kitur.

MARIJA SAJEKAITĖ

Nerimastingas ruduo Pietų Amerikos politinėje scenoje

  Nors dauguma Lotynų Amerikos šalių šiandien skaičiuoja ne pirmus stabilios, t. y. karinių perversmų nepertrauktos, demokratijos dešimtmečius, politinės institucijos regione išlieka trapios, o nusikalstamumo, stambaus masto korupcijos ir žmogaus teisių nepaisymo atvejai tebėra veikiau norma negu išimtis. Šis ruduo sekantiems regiono politiką yra kaip niekad jaudinantis: Peru niekas nebesusigaudo, kas atsakingas už valdžią, Bolivijoje prezidentu mėgina tapti jau tris…