Publicistika
Dekonstruojant pajamų nelygybę: Lietuva pro globalią prizmę
Lietuvoje kas nors vis iš naujo įžiebia diskusiją apie socialinę atskirtį. Prieš porą mėnesių viena Vilniaus gyventoja socialiniame tinkle „Facebook“ papylė panegirikos apie gerėjantį sostinės aukštesnės vidurinės klasės gyvenimą, neatsiejamą nuo brunchų savaitgaliais už 20 eurų, ciberžolės latės ir „Balenciaga“ batų. Pižoniškas tekstas sulaukė daug kritikos – štai ekonomistas Justas Mundeikis konstatavo, kad šis Lietuvos „elitazzz“ nemato realybės. Ironiška,…
Bekasant pamatų duobę: apie rinkimus po rinkimų
Šie prezidento rinkimai buvo pirmieji, po kurių nuoširdžiai norėjosi atsidusti ir pasidžiaugti, kad „politinę diskusiją“ socialiniuose tinkluose pakeis senos geros pėdų nuotraukos paplūdimyje, buvusių klasiokų naujagimiai ir vienadieniai memų drugeliai. Buvo kažkada laikai, kuriuos vaizdų ir ginčų perkrautos smegenys prisimena lyg ramias atostogas: kandidato veidas žvelgdavo tik nuo skelbimų lentos prie kaimo parduotuvės ir tarp nupoliruotų senolių TV…
Rinkimai – spąstai kvailiams
1789-aisiais įsteigti cenzu grįsti rinkimai: šitaip balsavimo teisė buvo suteikta ne žmonėms, o realioms buržuazinėms nuosavybėms, kurios tegalėjo savo balsus skirti sau pačioms. Ši sistema buvo esmiškai neteisinga, nes į rinkėjų tarpą neįtraukta didžioji dalis prancūzų populiacijos, bet ji nebuvo absurdiška.
Tradicionalizmas ir jo negalavimai
Reportažas apie slovakų literatūros ir kultūros istorikės dr. Magdalenos Bystrzak paskaitą
Aštrėjanti JAV ir Irano įtampa, konflikto perspektyvos
Šiomis dienomis situacija Irane primena Venesuelą, kitą naftos ištekliais „palaimintą“ valstybę. Kol politinio elito nariai neišsitenka savo ambicijose, eiliniai gyventojai abiejose šalyse bando išlikti ekonominio nepritekliaus ir infliacijos sąlygomis. Kol milijonai venesueliečių bėga į valstybes kaimynes, iraniečiai, nepasitikėdami šalies bankais, slepia savo pinigus po čiužiniais. Kol Venesuelos vaistinių lentynos dulka tuščios, į Iraną tampa sudėtinga importuoti medikamentus. Na, ir…
Nemokami pinigai mūsų neišgelbės
„Leftistinė utopija“, „socialistų svaičiojimai“, „gerai ant popieriaus atrodo, bet realybėj neveikia“. Taip reaguoja labiausiai savimi pasitikintys lietuviškojo interneto komentatoriai-vizionieriai, kai kalba kuriame nors delfyje ar feisbuko grupėje pasisuka apie universalias bazines pajamas (UBP). Pačių UBP idėja iš pirmo žvilgsnio paprastai geniali: kiekvienai šalies pilietei ar gyventojui kas mėnesį valstybė perveda šiek tiek pinigų. Ne per daugiausiai, bet kad pasijustų.…
Viešieji ryšiai ugningais ritmais
Pastaruoju metu girdim daug kalbų apie partijų autoriteto smukimą. Didieji demokratijos statybiniai blokai rinkėjui tampa vis panašesni į asbestą: nykybė, kurią kartkartėmis paįvairina nebent bjaurios žinios, kad kažkas vėl paslydo ir apsinuodijo. Užtat populiarumo sulaukia šį formatą ignoruojantys kandidatai: didžiųjų miestų tarybų ir pačių merų rinkimus laimi visuomeniniai komitetai, itin aukštuose politinio pasitikėjimo reikalinguose postuose stengiamasi akcentuoti ne politinę…
Praeities šmėklos ir bruzdesiai Afrikos politiniame žemėlapyje
Degantys Paryžiaus Dievo Motinos katedros bokštai širdį suvirpino toli gražu ne kiekvienam. Kol prieš liepsnas suklupę prancūzų katalikai aistringai meldėsi, tarp kai kurių Vakarų visuomenių kraštutinių kairiųjų buvo galima justi tykią piktdžiugą – jų akimis, liepsnoja ne kas kita, o Europos kolonializmo politikos ir baltojo žmogaus priespaudos simbolis. Degant katedrai buvo prisiminta, kad praeitų metų pabaigoje Emmanuelis Macronas paprašė…
Kreivumo poetika: abjekto galia
Ties kreivumo poetika pradėjau dirbti dar prieš kelerius metus. Maždaug tuo pačiu metu, kai iš po mano kojų ėmė slysti ilgą laiką taip kruopščiai konstruota cis-heteroseksuali tapatybė. Tada niekas nebuvo aišku ir žūtbūt reikėjo atsakymų. Kas aš esu? Kodėl esu, kas esu?
Moralinės dilemos ir įstatymų spragos
Dauguma su grįžtančių buvusių IS narių problema susiduriančių šalių jų toli gražu nesutinka išskėstomis rankomis. Tiesa, kelios valstybės – Rusija, Indonezija, Sudanas ir Libanas – įsileidžia buvusius radikalus be didesnių problemų.
