Publicistika

VYGANTAS VAREIKIS

Lvovas ir Vilnius

Abiejų šių miestų istorija yra panaši. Tiesa, Vilnius viduramžiais buvo LDK sostinė, tuo metu Haličo-Voluinės valdovo Danieliaus 1256 metais įkurtas Lvovas ilgai buvo valdomas ir LDK, ir Lenkijos. XVIII amžiaus pabaigoje, po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų, Vilnius tapo Rusijos imperijos provincija, o Lvovas, nors ir gavęs Galicijos ir Lodomerijos karalystės sostinės titulą, virto Austrijos užkampiu. Ir tik pabuvojęs Lvove vizualiai…

MARIJA SAJEKAITĖ

Apie sėkmės istorijas ir motiną, kuri kratosi savo vaikų

Nesu tikra, ar tekstų, debatų, reportažų tautos išsivaikščiojimo tema gali būti per daug. Šįkart daugiau pakalbėkime ne apie tai, kodėl žmonės išvažiuoja ir / ar negrįžta, o apie tai, kaip išvažiavę ir grįžę lieka prie suskilusios geldos, nors toli gražu nėra tipiniai į Londę kažkada emigravę buduliai. Įvairių tautų folklore gimtoji žemė dažnai vaizduojama kaip motiniška, moteriška esybė. Taip kuriama…

VYGANTAS VAREIKIS

Lietuvos atkūrimo šimtmetis: tik Vilniaus reikalas?

Taip ir lieka neaišku, kokie valstybės šimtmečio renginiai vyks kitoje Lietuvoje, kaip ji buvo oficialiai prieš metus įvardinta norint neprarasti Europos Sąjungos finansinės paramos…

LAURYNAS KATKUS

Vilniusvienasdidelisknygynas

Skaitymas man yra ne racionali veikla, o veikiau instinktas. Nuo neatmenamų laikų spaudos ženklų pilnas puslapis, įrištas puslapių pluoštas, kurį gali atsiversti ir rasti įdomią istoriją arba nežinomą faktą, sukeldavo nenumaldomą norą tatai praryti, pasisavinti. Taip vaikas užsukdavau į knygyną su raudonų plytų užuomina mūsiškėje Šnipiškių dalyje – ir grįždavau į tikrovę po kelių valandų rausimosi ir vartymo stovint, skaudančiomis…

GINTAUTAS MAŽEIKIS

Antroji Golgota ir Pascalis Bruckneris

Turėjau du malonius susitikimus su Pascaliu Bruckneriu (g. 1948) pasikalbėti filosofijos ir socialinės-politinės kritikos temomis. Iki tol Lietuvoje susidūriau su gana paviršutinišku jo filosofijos ir kritikos suvokimu, su jo minties intrigos, daugelio inversijų ir dialektinių opozicijų neapčiuopimu. Bruckneris yra Roland’o Barthes’o mokinys ir tai iki šiol daro didelę įtaką jo filosofinėms ženklų grupių analizėms. Jis taip pat yra kultūros teoretiko…

ANDRIUS MARTINKUS

Apie vieną Lietuvos homo liberalis ir Rusijos homo sovieticus panašumą

„Po metų minėsime modernios Lietuvos valstybės 100-metį. Deja, ši džiugi šventė, išliekant dabarties demografinėms ir emigracijos tendencijoms, taps pirmu ir paskutiniu lietuvių sukurtos valstybės šimtmečio paminėjimu.“

MARIJA SAJEKAITĖ

Ar reikia kalbėti apie dviejų greičių Lietuvą?

Apie du greičius kalbėti imama, kai besirandanti trintis ir nesusišnekėjimas trukdo normaliai funkcionuoti, tačiau skyrybos tebėra pernelyg drastiška alternatyva. Kartu su potrauminiu „Brexit“ sindromu į viešąją erdvę grįžta kalbos apie skirtingų greičių, t. y. nevienodų integracijos tempų, Europą, na, o kalbos apie perskyrą tarp dviejų Lietuvų vietos žiniasklaidoje šmėkščioja jau kuris laikas. Apie dvi Lietuvas ir socialinę mirtį praeitų metų…

LAIMANTAS JONUŠYS

Aš, homo (anti)sovieticus

Ką reiškia būti tipiškam sovietinių laikų inteligentui, tarkim, homo sovieticus, visada anuomet svajojusiam apie kitą, geresnį, visų pirma dėl to, kad laisvą, pasaulį, esantį už geležinės uždangos? Ir neišvengiamai šį tą perėmusiam iš to meto įpročių – dažniausiai smulkių ir sunkiai sąmoningai suvokiamų. Daug kam tai reiškia daugelį dalykų, bet man visų pirma tai reiškia aiškiai įsisąmoninti sovietinės valstybės patirtį…

JUSTINAS GRIGAS

Apie politikos autoriteto ribas

Smėlio dėžėje žaidžiančius vaikus įsivakarojus mama pakvietė namo – tačiau jie nenorėjo eiti ir visaip bandė mamą įtikinti, kad prisidėtų prie pilių statymo. Taškas. Kas dabar bus? Tai metafora, kurią sugalvojau Lietuvos politiniam gyvenimui iliustruoti. Ką manote? Viena dilemos pusė – politiškai aktyvių, kita – Lietuvai apatiškų piliečių simbolis. Kyla geras klausimas: kuris yra kuris? Politinė kalba pasižymi ypatingu autoritetu.…

VYGANTAS VAREIKIS

Kiek užsienio laikraščių šiandien galima nusipirkti Mažeikiuose?

Vašingtono centre pilna metalinių dėžių, iš kurių gali nemokamai pasiimti įvairių laikraščių. Ir tai ne vien reklaminiai leidiniai apie Kolumbijos apygardoje parduodamus apartamentus arba nekilnojamąjį turtą. Mokama tiktai už „The Washington Post“ ir vietinį ispanakalbiams leidžiamą laikraštį. Nemokamuose leidiniuose, kurie atstovauja arba respublikonų, arba demokratų pozicijoms, vyksta intelektualios diskusijos apie Donaldo Trumpo politinį kursą, Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimo aplinkybes, Amerikos…