Publicistika

EMILIJA ŠVOBAITĖ

„Nesiliauk piktinusis, bet daryk tai jautriai ir taktiškai“

Jei mėginsite sakyti, kad Aušrinė Armonaitė nėra verslininkė ir net nepatenka į turtingiausių Seimo narių, dabar jau Ministrų kabineto, dešimtuką, būsite teisūs. Tačiau, „Transparency International“ duomenimis, per pastarąją kadenciją Seime politikė registravo 56 susitikimus su verslo atstovais bei lobistais ir tik 1 simbolinį susitikimą su profesine sąjunga.

AGNĖ RIMKUTĖ

Apie Lietuvos kolektyvinę traumą ir kitus demonus

  „Stebint mūsų žiniasklaidą ima atrodyti, jog sovietmetis yra [...] liga“, – „Bernardinai.lt“ rašė istorikas Valdemaras Klumbys. Nuo šios taiklios ir kandžios kritikos pralėkė dešimtmetis, tačiau ji išlieka nė kiek nepasenusi: lapkričio mėnesį etiška, lėta ir įtraukiančia žurnalistika užsiimantis portalas NARA publikavo fotografės Neringos Rekašiūtės ir Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesorės Danutės Gailienės pokalbį „Pirma pripažinti, tada išgyti. Apie Lietuvos…

MARIJA SAJEKAITĖ

Išgyventi rinkimus: lietuvės JAV dienoraščio fragmentai

Lietuvoje neseniai keli entuziastai ant Gedimino bokšto iškėlė ryškiai šviečiančias raides „Trump“. Pamenu, kad apie tai sužinojus pirmas į galvą atėjęs klausimas buvo ne „kodėl?“, o „iš kokių pinigų?“

Kodėl globalizuotis? 1989-ieji Rytų Europoje ir istorijos politika

Šiame Zoltáno Ginelli parengtame, iššifruotame ir suredaguotame trijų dalių interviu istorijos profesorius JAMESAS MARKAS kalba apie savo naujausią knygą.

Kodėl globalizuotis? 1989-ieji Rytų Europoje ir istorijos politika

Šiame Zoltáno Ginelli parengtame, iššifruotame ir suredaguotame trijų dalių interviu istorijos profesorius JAMESAS MARKAS kalba apie savo naujausią knygą.

TATJANA ŠČITCOVA

Baltoji dėmė Europos žemėlapyje: paradigmos kaita

Tarp visų „spalvotųjų revoliucijų“ šiuolaikinė baltarusių revoliucija taip pat turi savo spalvinį simbolį. Vadovaujantis tuščio signifikanto, arba politinės skaistybės, struktūra, tai turi būti spalva, apimanti bet kurios kitos spalvos galimybę, netapdama nė viena iš jų.

Kodėl globalizuotis? 1989-ieji Rytų Europoje ir istorijos politika

[Šiame] interviu istorijos profesorius JAMESAS MARKAS kalba apie savo naujausią knygą. [...] Jo tyrimų sritis – valstybinio socializmo istorija ir atminties politika Vidurio ir Rytų Europoje iš pasaulinės istorijos, transnacionalinių procesų ir lyginamosios analizės perspektyvos.

MARIJA SAJEKAITĖ

Pandemijos nublokštos

  „Mes gal per daug dramatizuojame ir per daug norime įšokti aukščiau į viršų. [...] Kam jum reikalinga, po velnių, šitos kvotos? [...] Naudokitės savo protu, naudokitės savo žavesiu ir savo žiniomis“, – šitaip į klausimą apie ketinimą spręsti lyčių lygybės problemas sureagavo vienas politikas, dalyvavęs Seimo rinkimų debatuose. Ne laiku ir ne vietoje, nes lietuviškasis kontekstas lyčių lygybės klausimais…

SAULIUS PAKĖNAS

Geriausio metų filmo „Parazitas“ socialiniai aspektai Lietuvos viešosios erdvės kontekste

  Šie metai įeis į JAV kino meno ir mokslo akademijos istoriją – pirmą kartą geriausio filmo kategorijoje triumfavo užsienio filmas. Kaip ir vieni iš tų metų, kai nugalėjo tikrai geriausias kūrinys. Pietų Korėjos režisierius Bong Joon-ho yra pagarsėjęs filmais socialine tematika – ar tai būtų klasių kovą vaizduojantis „Sniego traukinys“, ar gyvūnų teisių klausimus nagrinėjantis „Okja“. Kitaip nei šie…

ULADZISLAŬ HARBACKI

Apie kraštovardį Gudija

Kasdienėje kalboje lietuviai nekreipia dėmesio į sovietinį žodį Baltarusija. Tik kalbininkai, pavyzdžiui, Zigmas Zinkevičius ar iki jo Pranas Skardžius pabrėžė, kad šis sovietinių laikų žodis žeidžia pietrytinius kaimynus. Galbūt žodis Gudija sukelia neįprastas asociacijas, tačiau žodis Baltarusija turi daug daugiau neigiamų atspalvių.