LiteratūraSkaitykla Nr. 5

Skaitykla Nr. 5 – rubrika, skirta Lietuvos ir užsienio literatūros naujienoms, jų analizei. Čia taip pat rašoma apie literatūros tendencijas, literatūros istoriją, apie grožinę ir negrožinę kūrybą, ryškesnius autorius ir įvykius.

Rubrikos redaktorius – Marius Burokas. Nuo 2016 m. rubrikos redaktorius – Andrius Patiomkinas.

VALERIJ ŠLYKOV

„Mąstytojas, tarp mąstytojų pirmas“

…Lemas suformuluoja ir išsprendžia „teleportacijos paradoksą“ – gerokai anksčiau už Dereką Parfitą, kuris jį išgarsino. Jei ponas Smitas įeina į kabiną, yra išskaidomas į atomus, vėl iš jų surenkamas kitoje vietoje ir išeina iš jos nepažeistas, prisimindamas viską, kas jam nutiko, ar galima tvirtinti, kad tai tas pats ponas Smitas?

JOSIF BRODSKIJ

Kam skambina gūranti varpinė

Nikolaj Jeryšev. Autoportretas su visapusiškos apsaugos drabužiais. 1978

…literatūros ateitis – formos ekonomija. Ateinančio šimtmečio „Karas ir taika“ bus ne didesnė kaip du šimtai puslapių. Ar dar mažesnė – turint omenyje, kiek dėmesio skaitytojas gali skirti knygai savo daugiašakiu laisvalaikiu. Ji bus Becketto „Malonas miršta“ arba eilėraščio ilgumo. Tiesą sakant, manau, kad literatūros ateitis priklauso jos ištakoms, tai yra poezijai. Štai kodėl mano profesijos žmogui „šiandieninis atšiaurus kultūrinis klimatas“ atrodo visai malonus.

OSIP MANDELŠTAM

Akmeizmo rytas

Viduramžiai mums brangūs tuo, kad pasižymėjo ypatingu ribų ir pertvarų pojūčiu. Jie niekada nemaišė skirtingų planų ir į anapusybę žvelgė itin santūriai. Taurus racionalumo ir mistikos mišinys bei pasaulio, kaip gyvos pusiausvyros, pojūtis daro mus giminingus su šita epocha ir skatina semtis jėgų iš kūrinių, iškilusių romanų žemėje apie 1200 metus.

NIKOLAJ GUMILIOV

Simbolizmo palikimas ir akmeizmas

Čia Dievas tampa Gyvuoju Dievu, nes žmogus pasijuto vertas tokio Dievo. Čia mirtis – uždanga, skirianti mus, aktorius, nuo žiūrovų, ir vaidinimo įkarštyje mes niekiname bailų žvilgčiojimą – kas gi toliau? Kaip adamistai, mes šiek tiek miško žvėrys ir bet kokiu atveju neatsisakysime to, kas mumyse yra žvėriška, mainais į neurasteniją.

IRENA ALEKSAITĖ

Witoldo Gombrowicziaus kelias pas Lietuvos skaitytoją

Man Gombrowiczius, be to, kad yra išties sudėtingas autorius, pirmiausia labai įdomus. Pasirašyčiau po kiekvienu jo žodžiu, o nuostabiausia jo savybė – bent jau man – ta, kad jis visiškai laisvas – myli tėvynę tiek, kiek myli, o ne kiek reikia, mėgsta tai, ką mėgsta, o ne ką reikia mėgti, kad pajunta mažiausią netikrumą, apgaulę, apsimetimą – ir garsiai apie tai pasako.

Bykovas apie Glück: „Jos kūrybą laikau imitacija“

Šiandien pasaulyje, manau, yra dešimtys tūkstančių poetų, kurie visiškai pagrįstai galėtų į tai pretenduoti, ir man apmaudu būtent dėl to, kad Louise Glück vadinama poete, neturėdama tam jokio šimtaprocentinio pagrindo.

Klemen Pisk: „Norėčiau versti daugiau lietuvių literatūros klasikų“

Šv. Jeronimo premija už vertimus iš lietuvių į užsienio kalbą šiemet apdovanotas slovėnų vertėjas, rašytojas, muzikantas Klemenas Piskas [...] Su prestižiškiausios Lietuvoje vertimo premijos laureatu kalbėjosi rašytoja ir vertėja Kristina Tamulevičiūtė.

Bykovas apie Handkę: „Nei puldinėti, nei apdovanoti jo nėra už ką“

Nuo 2019 m. sausio drauge su žurnaliste Aleksandra Jakovleva televizijos kanale „Doždʼ“ Dmitrijus Bykovas veda laidą „Nobelis“, kurioje pristato ir aptaria Nobelio literatūros premijos laureatų kūrybą.

Latvių literatai apie įkvėpimą ir kūrybos esmę

Trijų dalių romanas „Chaltūra“.
I dalis. „Tikėjimasis honoraro“.
II dalis. „Tikėjimasis dar didesnio honoraro“.
III dalis. „Šnipštas, geriau girą pardavinėti…“
ANASTASIJA PERŠKINA

Septyni „Nusikaltimo ir bausmės“ slėpiniai

1865-ieji Peterburgo gyventojams įstrigo į atmintį dėl anomalaus karščio. Miesto meteorologijos stočių duomenimis, liepos 9 dieną temperatūra pasiekė maksimumą – 24,8 laipsnio pagal de Réaumuro skalę (+31 °C); mieste ilgiau nei savaitę nelyta.