LiteratūraSkaitykla Nr. 5

Skaitykla Nr. 5 – rubrika, skirta Lietuvos ir užsienio literatūros naujienoms, jų analizei. Čia taip pat rašoma apie literatūros tendencijas, literatūros istoriją, apie grožinę ir negrožinę kūrybą, ryškesnius autorius ir įvykius.

Rubrikos redaktorius – Marius Burokas. Nuo 2016 m. rubrikos redaktorius – Andrius Patiomkinas.

JULIJA ŠČERBININA

Pranašaujanti knyga

Ciceronas traktate „Apie numatymą“ skyrė dvi mantikos rūšis: natūraliąją, arba intuityviąją, – pranašavimai miego, ekstazės, agonijos, transo metu, – ir nenatūraliąją, arba techninę, – ateities spėjimas iš aukojamų gyvūnų vidurių (haruspicijos), paukščių elgesio ir dangaus ženklų (auspicijos), taip pat – iš knygų.

ILVA SKULTE

Skaitymas XXI amžiuje: prarastas subjektas

Argumentuodamas knygos tvarumą šiuolaikinėje kultūroje, Eco pažymėjo, kad internetas išgelbėjo skaitymo (ir knygos) saulėlydį, kurį norėjo parūpinti vaizdo medijų ekspansija. Be to, skaitmeninės medijos numatė, kad be skaitymo (įvairioms gyvenimo reikmėms) niekas negalės išsiversti…

AMY HAWKINS, JEFFREY WASSERSTROM

Kodėl „1984-ieji“ neuždrausti Kinijoje

Praeitą žiemą Kinijos komunistų partijai paskelbus apie šalies prezidento kadencijų skaičiaus ribojimo panaikinimą, Pekinas laikinai ėmė cenzūruoti bet kokias socialinėse medijose pasirodančias nuorodas į George’o Orwello „Gyvulių ūkį“ ir „1984-uosius“.

Senovės arijų giesmės protėvių vėlėms

Kurie tikrieji aukoėdžiai, aukogėriai, kurie su Indra ir dievais į tas pačias vežėčias paimti,
Agni, atvyki su tūkstančiu šitų dievagarbių – pirmųjų, tolimųjų – su protėviais, prie židinio susėdusiais.

Donna Tartt: „Labiausiai patinka kurti neklusnius ir nenuspėjamus charakterius“

Romanas [...] tikęs labiau už bet kokią kitą meno formą – atkurti kito žmogaus vidinį gyvenimą ir vidinę patirtį, o ypač tokias kraštutines sąmonės būsenas kaip sielvartas, sapnai, girtumas, dvasiniai nušvitimai, net pamišimas.

FRÉDÉRIC KOCHMAN, JEAN-ALBERT MEYNARD

Kūryba ir nuotaikų kaita

Tyrimai nustatė, kad kūrėjai itin produktyvūs pavasario pabaigoje ir rudens pradžioje. Pacientų minčių charakteristika hipomanijos, manijos arba depresijos fazių metu pati savaime galėtų paaiškinti bipoliškumo ir meninės kūrybos ryšį. Egzistuoja išties daugybė sąlyčio taškų.

Kiek šovė – nenušovė

Robert Frank. Marija su didele ramune plaukuose. 1953
Kaip mes išėjom į mišką, to neprisimenu. Bet, kalbant apie mamytę, jai juk nebuvo iš ko rinktis. Supraskit, kaip viskas tragiška – ji viena liko su dviem vaikais. Vyras miške. Niekas jos nepasigailės. Ji neturėjo kur dėtis! Be to, jeigu du žmonės myli vienas kitą, jeigu yra tikra meilė…
Iš pradžių apsistojom dideliam bunkery, kur daug žmonių, bet paskui tėtė su mama ir mumis, abiem mergaitėm, išėjo, nes mes buvom du maži vaikai, ir visi kiti, aišku, nesutiko, kad ten gyventume.

Pokalbis su Milanu Kundera

Gyvenimas, kai negali pasislėpt nuo kitų akių, – tai yra pragaras. Gyvenusieji totalitarinėse šalyse tai žino, bet toji sistema, tarytum didinamasis stiklas, tik išryškina visų modernių visuomenių tendencijas. Gamtos niokojimas, mąstymo ir meno nuosmukis, biurokratizacija, nuasmeninimas, pagarbos asmeniniam gyvenimui trūkumas.

LELDE STUMBRE

Į Paryžių keliais nušliaužčiau

Willy Ronis. Paryžius. 1950

Jau pirmaisiais tremties metais Maija būtų atsisveikinusi su pasauliu, kuriame atsidūrė. Savižudybės tada buvo kone įprastas dalykas – daug kas nepajėgdavo ištverti, dažniausiai vyrai. Prarasdavo viltį, o tai tikrai nepakeliama. Maija irgi pagalvodavo: galėčiau viską užbaigti. Visa tai baigtųsi ir daugiau nesikartotų. Rytais nebeatsibusčiau barake už tūkstančių kilometrų nuo namų, mamos, dukros Helju.

NASSIM NICHOLAS TALEB

Iš filosofinių ir praktinių aforizmų

Kaip yra autorių, kurie džiaugiasi tuo, ką parašė, ir tokių, kurie mėgaujasi pačiu rašymu, lygiai taip yra tokių knygų, kurias mėgaujiesi skaitydamas, ir tokių, kurias džiaugiesi jau perskaitęs.