LiteratūraSkaitykla Nr. 5

Skaitykla Nr. 5 – rubrika, skirta Lietuvos ir užsienio literatūros naujienoms, jų analizei. Čia taip pat rašoma apie literatūros tendencijas, literatūros istoriją, apie grožinę ir negrožinę kūrybą, ryškesnius autorius ir įvykius.

Rubrikos redaktorius – Marius Burokas. Nuo 2016 m. rubrikos redaktorius – Andrius Patiomkinas.

Olga Tokarczuk apie „Jokūbo knygas“

Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. [...] Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas.

NORIMITSU ONISHI

Aukos pasakojimas įplieskė aistras dėl atpildo už vaikų tvirkinimą

Tarp rašytojų Matzneffas buvo vienas iš karščiausių sekso su vaikais legalizavimo šalininkų. Esė „Dar nė šešiolikos“, pirmąkart išspausdintoje 1974, o perleistoje 2005 m., jis rašo: „Miegoti su vaiku – tai šventas patyrimas, krikštui prilygstąs įvykis, sakralus nuotykis.“

JULIJA ŠČERBININA

Knygų mylėtojai

Bibliopatija (gr. pathos – „kančios“) – bendras skausmingos priklausomybės nuo knygų pavadinimas.

Bibliolatrija (gr. latreno – „tarnauju“) – dieviškųjų knygų garbinimas (pirm. r.); prietaringas knygų garbstymas, priskyrimas joms stebuklingų savybių (perk. r.).

JULIJA ŠČERBININA

Nuo antikinių pirčių iki skaitymo gyvūnams: skaitovų istorija

Savaip unikali lector de tabaqueria – skaitovo tabako fabriko cigarų sukimo ceche – profesija. Iki šių dienų valstybės tarnybos skaitovų pareigas Kubos tabako fabrikuose eina per 300 žmonių.

LIAM BISHOP

Vidinis laukiniškumas

Šlepikas kviečia skaitytojus pačius svarstyti, ar jo aprašoma aplinka visų pirma yra karą pergyvenančio pasaulio paveikslas, ar tai vis dėlto pasaulis, kuriame „teritorijų“ idėja yra tiek geopolitinė, tiek auklėjamoji sąvoka. Šiuo atveju „Vilkų šešėlyje“ nebūtinai yra karo romanas, bet romanas, kuriame karo meto išvietintųjų bešakniškumas tampa šeiminės patirties pagrindu.

JULIJA ŠČERBININA

Pranašaujanti knyga

Ciceronas traktate „Apie numatymą“ skyrė dvi mantikos rūšis: natūraliąją, arba intuityviąją, – pranašavimai miego, ekstazės, agonijos, transo metu, – ir nenatūraliąją, arba techninę, – ateities spėjimas iš aukojamų gyvūnų vidurių (haruspicijos), paukščių elgesio ir dangaus ženklų (auspicijos), taip pat – iš knygų.

ILVA SKULTE

Skaitymas XXI amžiuje: prarastas subjektas

Argumentuodamas knygos tvarumą šiuolaikinėje kultūroje, Eco pažymėjo, kad internetas išgelbėjo skaitymo (ir knygos) saulėlydį, kurį norėjo parūpinti vaizdo medijų ekspansija. Be to, skaitmeninės medijos numatė, kad be skaitymo (įvairioms gyvenimo reikmėms) niekas negalės išsiversti…

AMY HAWKINS, JEFFREY WASSERSTROM

Kodėl „1984-ieji“ neuždrausti Kinijoje

Praeitą žiemą Kinijos komunistų partijai paskelbus apie šalies prezidento kadencijų skaičiaus ribojimo panaikinimą, Pekinas laikinai ėmė cenzūruoti bet kokias socialinėse medijose pasirodančias nuorodas į George’o Orwello „Gyvulių ūkį“ ir „1984-uosius“.

Senovės arijų giesmės protėvių vėlėms

Kurie tikrieji aukoėdžiai, aukogėriai, kurie su Indra ir dievais į tas pačias vežėčias paimti,
Agni, atvyki su tūkstančiu šitų dievagarbių – pirmųjų, tolimųjų – su protėviais, prie židinio susėdusiais.

Donna Tartt: „Labiausiai patinka kurti neklusnius ir nenuspėjamus charakterius“

Romanas [...] tikęs labiau už bet kokią kitą meno formą – atkurti kito žmogaus vidinį gyvenimą ir vidinę patirtį, o ypač tokias kraštutines sąmonės būsenas kaip sielvartas, sapnai, girtumas, dvasiniai nušvitimai, net pamišimas.