LiteratūraSkaitykla Nr. 5

Skaitykla Nr. 5 – rubrika, skirta Lietuvos ir užsienio literatūros naujienoms, jų analizei. Čia taip pat rašoma apie literatūros tendencijas, literatūros istoriją, apie grožinę ir negrožinę kūrybą, ryškesnius autorius ir įvykius.

Rubrikos redaktorius – Marius Burokas. Nuo 2016 m. rubrikos redaktorius – Andrius Patiomkinas.

DOVILĖ BAGDONAITĖ

Varnų gaudymas Vilniaus knygų mugėje

Stoka yra pagrindinis žmogaus kūrybiškumo ir veiklos variklis – nuskamba knygos „Stokos reiškinys: būtis, žmogus ir bendruomenė“ pristatyme. Matyt, žmonės renkasi į knygų mugę vedami knygų, autorių ir skaitymo stokos. Čia lankiausi penktadienį ir šeštadienį. Tikslai – keli pristatymai, kelios naujos knygos, gandai ir apkalbos. Labai patinka šių metų mugės temos dizainas – nuo raidžių nuimtos nosinės, taškai ir varnelės…

-gk-

Knygų mugė ir kt.

Nuverčiau „laukiančių perskaitymo“ knygų krūvą nuo spintelės prie lovos. Įvykdžiau savotišką metų apskaitą (panašiai kaip sąžinės sąskaitą). Nuo pernykštės knygų mugės vis dar neperskaičiau 4 ten įsigytų knygų, tad ar verta vėl prisipirkti tiek, kad nespėsiu per metus? Juolab jos dar ir atpinga, metams bėgant. Iš kitų „privalomų perskaityti“ lektūrų – bent 5 žurnalai (1 užsienio k.) ir 15 knygų.…

KONSTANTIN SKORKIN

Trampiana: Stalinas ir populistai Baltuosiuose rūmuose, arba „blogi“ prezidentai amerikiečių literatūroje

Stalino tėvai persikelia į Ameriką, tad pagrindinis veikėjas Džo Stylis užauga tikras amerikietis…

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ

Briuselis

Į Briuselį važiavome kaip ir į Ameriką – pristatyti almanacho „How the Earth Carries Us: New Lithuanian Poets“ ir Ilzės Butkutės knygos „Caravan Lullubies“ (vertė Rimas Užgiris). Mus, keturis skirtingus personažus (bet jau susiderinome instrumentus, esame band), išsiuntė Lietuvos kultūros institutas. Į Lietuvos atstovybę susirinko gana daug žmonių – atėjo net buvęs mano leksikologijos dėstytojas, kuo labai apsidžiaugiau. Lietuvių bendruomenė…

DAINORA KANIAVIENĖ

Dvi aisčių moterys: Selija ir Glesum

Naujausias Rasos Aškinytės romanas „Glesum“ balansuoja tarp faktų ir fikcijos. Jame daug istoriškumo (aisčių pasaulis ir jų kaimynai), bet nemažai ir išmonės – visgi romano žanras. O ir pačiuose pirmuose puslapiuose autorės trumpai brūkštelėta: „Taip nebuvo, bet galėjo būti.“ Veiksmas vyksta II a. Tiksliai nedatuojama, tačiau galima atsekti pagal miestų pavadinimus, gintaro kelius, prekybinius ryšius, imperijos sienas ir kitas intertekstines…

LINA BUIVIDAVIČIŪTĖ

Nusilenkimas paradoksų meistrui

Iš įvairių rinkinių atrinkti, sudarytojos manymu, svarbiausi garsaus lietuvių poeto tekstai atskleidžia panoraminį vaizdą, leidžia įvertinti Martinaičio poetinio braižo vardiklius, lengviau įvardyti skirtumus, suteikia patogią prieigą lyginamajai analizei.

IRENA RAMOŠKAITĖ

Michailo Šiškino logas

Michailas Šiškinas – Šveicarijoje gyvenantis penkiasdešimtmetis rusų rašytojas įstabiai mėlynomis akimis ir įskaudinto dvylikamečio veidu. Mūsų skaitytojams jis pažįstamas iš romanų „Laiškų knyga“ (2011, vertė Sigitas Parulskis) ir „Veneros plaukas“ (2013, vertė Aušra Stanaitytė-Karsokienė). Pastarasis, kaip prisipažįsta rašytojas, prasidėjo nuo motinos. Šios karta užaugo plakatų Родина-мать зовет fone… Motina – mokyklos direktorė – buvo nepaprastai principinga: sūnui neleido pasirinkti anglų…

VIKTOR ŠKLOVSKIJ

Varinis kardas, arba Paskutinis skyrius apie „Don Kichotą“

  Prieš 400 metų mirė ispanų prozininkas, dramaturgas, poetas Miguelis de Cervantesas Saavedra (1547–1616), jį labiausiai išgarsino Liūdnojo Vaizdo riteris, nemirtingasis titulinis romano „Išmintingasis bajoras Don Kichotas Lamančietis“ (I d. – 1605, II d. – 1615) herojus. Viduramžių riterių romanų parodija laikoma pirmuoju naujųjų laikų romanu, bendrinė ispanų kalba – Cervanteso kalba, o pats autorius iki šiol vadinamas Sąmojo princu.…

R. H. BLYTH

Haiku: tekstai ir interpretacijos

Shiki: Vienystė;
              Po fejerverkų –
              Krintanti žvaigždė.
JOSIF BRODSKIJ, SOLOMON VOLKOV

Prisimenant Achmatovą…

  Baigiame spausdinti praėjusiame numeryje pradėtas Solomono Volkovo ir Josifo Brodskio pokalbio ištraukas.   – 1910 metais Paryžiuje jaunoji Achmatova susipažino su Amedeo Modigliani. Ji – tik pradedančioji poetė, jis – jau brandus dailininkas. Skaitant Achmatovos atsiminimus apie jųdviejų romaną aiškėja, jog suvokimas, ką darė Modigliani, atėjo kur kas vėliau. – Žinote, gali būti. Tačiau juk mylint taip ir turėtų…