Šiaurės kampas

Skiltį „Šiaurės kampas“ kadaise sugalvojo šatėnų mylėtojas ir populiarintojas Marius Plečkaitis. Anot jo, tai turįs būti jaukus laikraščio kampelis, kviečiantis jaunus autorius diskutuoti ir nesislėpti „už kampo“. Nors labiausiai ši skiltis skirta knygų recenzijoms bei literatūros percepcijai, kai kurie sunkiai reglamentuojami pradedantieji mėgsta kalbėti ir plačiau – ją papildys kultūros bei popkultūros kritikos komentarai.

Rubrikos redaktorė – Giedrė Kazlauskaitė.

AUŠRA KUNDROTAITĖ

Egzorcizmas*

Buvai netyčiukė, bet vis dėlto lauktas vaikas. Mylima ir popinama – statistinė padorios šeimos mažutėlė. Nėkart nemušta. Tik vėliau, paauglystėje, gavai nuo tėčio antausį – pirmą ir paskutinį. Už įžūlumą, už necenzūrinius žodžius, už nuoširdžią neapykantą, kurios šiukštu nevalia jausti gimdytojams…

ZITA ALAUNIENĖ

Trys raidės, trys raidės, trys raidės, try…

O dabar pažvelkime: wau! Skamba, ar ne? Kelia norą įgarsinti. Tai ir tarkime kuo garsiau wau wau wau. Malonūs garsai primena mielus mūsų augintinius ir kelia teigiamų emocijų. Be to, įvairina ir tobulina rašytinę naujakalbės formą. Tad į projektą įtraukiame w.

VITALIJ BINEVIČ

Nematomas žmogus, arba Mokslinės fantastikos folkloro beieškant

  Svarbiausi XX amžiaus anglų rašytojai yra J. R. R. Tolkienas ir Herbertas George’as Wellsas. Atkreipkite dėmesį, kad daugelis Anglijos bibliotekų auditorijų pavadintos jų garbei. O jeigu vis dar netikite, paklauskite anglų džentelmeno ir didelė tikimybė, kad jis paminės būtent šias dvi pavardes. Ne taip seniai pasirodė dar vienas lietuviškas H. G. Wellso „Nematomo žmogaus“ leidimas (Vilnius: Scriptus, 2017). Tai…

SAULIUS VASILIAUSKAS

Prašyčiau bulvyčių

Nesijaučiau labai alkanas, tačiau į kebabinę užsukau vedamas įpročio, padedančio išvengti rimtesnių pagirių. Šįkart nutariau užsisakyti bulvyčių – įpročiui patenkinti turėtų pakakti ir jų. Kol vieni užsakymo lapeliai keitė kitus, kol klientų rankos nepasidalijo popieriniu kainoraščiu, kol kažkas kelis sykius papildomai paprašė česnakinio, o darbuotoja kuopė ant grindų išsprūdusius koldūnus, lūkuriavau lėtai slenkančioje eilėje ir ruošiausi paprašyti bulvyčių… Belaukdamas prisiminiau…

JUSTINAS DIŽAVIČIUS

Įžvalgos apie traumuojančios patirties dvilypumą

Kadangi savo darbe konsultuoju nuo alkoholio priklausomus žmones, gana dažnai tenka susidurti su atvejais, kai žmogus, akivaizdžiai nesugebantis susitvarkyti su gyvenimo iššūkiais ir problemomis…

TADEUSZ ROŻNIATOWSKI

Vyras po keturiasdešimties

Iš anksto reikia įspėti, jog nebus gerai, jeigu vyras lauks, kol sukaks 40 metų, ir tik tada ims kovoti su atslenkančia senatve. Tai būtų nedovanotina klaida. Kovą už ilgą gyvenimą reikia pradėti labai anksti. Vos…

GINTARĖ BERESNEVIČIŪTĖ

Apie karą ir kasdienybės kovas

E. Jüngeris „Plieno audrose“ skundžiasi nuoboduliu, pasak jo, nervinančiu kareivį labiau nei mirties artumas. Visai kitoks yra amerikiečio Johno Williamso 1965 metais pasirodęs romanas „Stouneris“, pasakojantis…

JUSTINAS DIŽAVIČIUS

Jautiško gyvybingumo mintys ir refleksijos

Esė rinkinį sudaro dvi dalys: pirmosios tekstai sukurti 2009–2010 m., antrosios – 2013–2015 m. Jie buvo skelbti kultūros leidiniuose…

AUŠRA KUNDROTAITĖ

Apie taip ir neaplankytus miestus

Vėl sugrįžau į Palmą. Įdomu, ar gali tai kam nors rūpėti? Vargu. Bet kas man rūpi? Pal-ma. Pal-ma. Kad ir kiek kartočiau šį vardą, savęs neapgausiu: aš vis dar Madride. Palmoj, jeigu nenukris lėktuvas…

AINĖ JACYTĖ

Pati sau mūza

Televizorius primena kaleidoskopą. Besikeičiantys vaizdai, ritmingi garsai ir dinamišką monotoniją kartkartėmis perskrodžiantys trukdžiai – juoda dėžutė it chameleonas. Aną dieną, maigant televizoriaus pultelį, tokį nebylų savo mechaniška egzistencija, akis smarkiai užkliudė vieno prekybos centrų tinklo reklama, kurios šaukinys: „Pati sau mūza.“ „Kas? Kas?“ – norėjosi prabilti balsu, bet springau reklamoje besiliejančiu puvėsių raudoniu. Šioje sustabdyto laiko akimirkoje, kurioje nuostaba sumišo…