Šiaurės kampas

Skiltį „Šiaurės kampas“ kadaise sugalvojo šatėnų mylėtojas ir populiarintojas Marius Plečkaitis. Anot jo, tai turįs būti jaukus laikraščio kampelis, kviečiantis jaunus autorius diskutuoti ir nesislėpti „už kampo“. Nors labiausiai ši skiltis skirta knygų recenzijoms bei literatūros percepcijai, kai kurie sunkiai reglamentuojami pradedantieji mėgsta kalbėti ir plačiau – ją papildys kultūros bei popkultūros kritikos komentarai.

Rubrikos redaktorė – Giedrė Kazlauskaitė.

JUSTINAS DIŽAVIČIUS

Įžvalgos apie traumuojančios patirties dvilypumą

Kadangi savo darbe konsultuoju nuo alkoholio priklausomus žmones, gana dažnai tenka susidurti su atvejais, kai žmogus, akivaizdžiai nesugebantis susitvarkyti su gyvenimo iššūkiais ir problemomis…

TADEUSZ ROŻNIATOWSKI

Vyras po keturiasdešimties

Iš anksto reikia įspėti, jog nebus gerai, jeigu vyras lauks, kol sukaks 40 metų, ir tik tada ims kovoti su atslenkančia senatve. Tai būtų nedovanotina klaida. Kovą už ilgą gyvenimą reikia pradėti labai anksti. Vos…

GINTARĖ BERESNEVIČIŪTĖ

Apie karą ir kasdienybės kovas

E. Jüngeris „Plieno audrose“ skundžiasi nuoboduliu, pasak jo, nervinančiu kareivį labiau nei mirties artumas. Visai kitoks yra amerikiečio Johno Williamso 1965 metais pasirodęs romanas „Stouneris“, pasakojantis…

JUSTINAS DIŽAVIČIUS

Jautiško gyvybingumo mintys ir refleksijos

Esė rinkinį sudaro dvi dalys: pirmosios tekstai sukurti 2009–2010 m., antrosios – 2013–2015 m. Jie buvo skelbti kultūros leidiniuose…

AUŠRA KUNDROTAITĖ

Apie taip ir neaplankytus miestus

Vėl sugrįžau į Palmą. Įdomu, ar gali tai kam nors rūpėti? Vargu. Bet kas man rūpi? Pal-ma. Pal-ma. Kad ir kiek kartočiau šį vardą, savęs neapgausiu: aš vis dar Madride. Palmoj, jeigu nenukris lėktuvas…

AINĖ JACYTĖ

Pati sau mūza

Televizorius primena kaleidoskopą. Besikeičiantys vaizdai, ritmingi garsai ir dinamišką monotoniją kartkartėmis perskrodžiantys trukdžiai – juoda dėžutė it chameleonas. Aną dieną, maigant televizoriaus pultelį, tokį nebylų savo mechaniška egzistencija, akis smarkiai užkliudė vieno prekybos centrų tinklo reklama, kurios šaukinys: „Pati sau mūza.“ „Kas? Kas?“ – norėjosi prabilti balsu, bet springau reklamoje besiliejančiu puvėsių raudoniu. Šioje sustabdyto laiko akimirkoje, kurioje nuostaba sumišo…

JULIJA DAVIDAVIČIŪTĖ

Obuolys nuo obels

Visas vaikystės vasaras Luka leisdavo pas dėdę Lionią. Na, visas iki tos vasaros, kai Lukos mama vidury nakties atsistojusi po pliku mėnuliu pradėjo lyg skerdžiamas paršas kriokti. Tas kriokimas netruko labai ilgai, bet jis buvo toks galingas, kad pažadino ne tik Luką, kietai po visos dienos lauke įmigusį vaiką, bet ir visus dėdės Lionios sklype laikomus gyvulius. Tų suglumusių gaidžių…

PAULA URBONAITĖ

Kačiukai

Dažniausiai naktim miegam atsukę vienas kitam nugaras. Kartais, kai jos liečiasi, aš negaliu užmigt – turiu atsitraukt porą centimetrų. – Tik bėgi, – priekaištauja per miegus. – Man patinka, kai apsikabina iš nugaros, – tarsteliu. Jis beveik niekad taip neapsikabina. Nebent gražiai paprašau, bet tik penkiom minutėm, o mano nugara vos spėja įšilt. Jis visad teisinasi, kad ilgiau negali, jis…

SIGITA BIETKYTĖ

Romanas „Partizanas“ be partizanų

Meluočiau sakydama, kad Mindaugas Milinis su savo romanu išdygo it Pilypas iš kanapių. Ne, ne, jis jau apšilęs kojas istorinėje prozoje…

AIRA LEONIDOVNA

Lietuvių kalbos redaktoriai – fucking nacionalizmo įkaitai

Buvo dar sausis. Atsikėliau anksčiau. 8 val. jau pradėjo švisti. Faina, gera, diena ilgesnė. Atrodo, nematomas liftas kilstelėjo virš nykaus tamsos chaoso, kuris leidžiant rudenį ir žiemą šiaurės šalyje gerte geriasi į esybę – nuodija ją. Taigi malonu matyti šviesų, o ne juodą rytą. Geriu juodą kavą. Tai irgi malonu. Kambarys atvėsęs, ir ji greičiau vėsta. Pasidedu dar garuojantį puodelį…