LiteratūraVertimai

JULIA CIMAFEJEVA

tylėjimo skarele
pridengtas mano istorijos raugas

kažkas seniai išsikepė duoną
kažkas seniai savo duoną suvalgė
kažkas visiems savo duoną dalina

o manoji – tebėra tešla
dešimtmečiais rūgstanti

PAJTIM STATOVCI

Bola

Agnė Gintalaitė. „Ka(l)bančios galvos“. Generuotas vaizdas iš asmeninio albumo fotografijų. 2025

Šitaip gulėjau kartu su pašautu vaikinu, ir daug valandų prabėgo, kol mus rado, vidury tamsaus miško mus aptiko kaip kokius išsigimėlius, ir mus nuvežė į lauko ligoninę, kurioje aš jį pjausčiau, įkišau į vietą jo išlindusią žarną ir amputavau gangrenuotas kojas ligi kelių, ir kai jau neliko jokios vilties, kad išgyvens, jis pabudo, papasakojau jam, kas nutiko miške, ir jis suspaudė mano ranką, verkė, bučiavo ir sakė prisimenantis mane miške, ačiū, jis tada sakė, aš tau būsiu amžiais dėkingas, girdi mane, amžinai už šį gyvenimą.

BESIK KHARANAULI

Sakartvele laikai nesikeičia

Skaitau eilėraščius senus,
O žmonės nenujaučia,
Kad tuos eilėraščius rašiau
Prieš trisdešimt metų!
Jie skamba nūdienos gaida:
Sakartvele laikai nesikeičia.

RICHARD F. BURTON, VERNEY LOVETT CAMERON

Į auksinę pakrantę ieškant aukso

Viešų pramogų Funšalyje nedaug. Jau senokai teatras buvo paverstas grūdų sandėliu, o dabar tai – vyno krautuvė. Iš lentų sukaltas cirkas perkeltas iš po Pik Forto arčiau jūros; jam labiausiai trūksta žmonių ir arklių.

JAAN KAPLINSKI

Mes išskrendam, galbūt po mūsų, kaip po lėktuvo,
liks tik gaudesys ir baltas dryžis
melsvam danguje – ir tai pranyks, ištirps
tarp debesų. Gaudesys kartais
gyvena ilgiau, jis atsimuša, ataidi
nuo sienų, miškų ir kalnų šlaitų, o paskui
nejučia virsta virpančia tyla…

MOTIEJUS KAZIMIERAS SARBIEVIJUS

Votyvinė odė palaimintajam Stanislovui Kostkai už sėkmingą šviesiausiojo Vladislovo grįžimą iš Badeno

Šviesaus Olimpo | tviskanti skliautuose
o Kostkos žvaigžde! | Marmuro altorius
tau statom ir vaškinėm žvakėm
bei gėlėmis pamaldžiai dabinam.

LIENĪTE MEDNE-SPĀRE

Globėjas

Rimantė Mikulovičiūtė. Išsamus ceremoninės magijos kursas. 2023

Jis ištraukė iš piniginės dešimt eurų ir padėjo ant dulkėto prietaisų skydelio priešais merginą. Ji nusipūtė nuo akių susivėlusius plaukus ir metė klausiamą žvilgsnį į vyriškį. Atkišęs žilstelėjusiais barzdaplaukiais apšepusį žandikaulį, jis pritariamai linktelėjo. Mikliai lyg alkana lydeka, ūksmingose vandens žolėse gaudanti pasiklydusią žuvytę, mergina pačiupo prieblandoje vos įžiūrimą banknotą, įmurkdė jį į kišenę…

HARRI NORDELL

Iš „Žodžių liepsnos tyloje“

Ieškok manęs ten, kur esi tu
Krenta sniegas – mirusiųjų šviesa

GUNTIS ZARIŅŠ

Spąstuose

Trejus metus! Trejus metus Valdemaras gyveno vienui vienas. Nuo karo pradžios ilgėjosi vienatvės. Atvykęs Anglijon kaupė pinigus vieninteliam tikslui – nuosavam būstui, kuriame jis būtų vienas.

FRANZ HOHLER

Tortas

Dovilė Bagdonaitė. Fontanas Porte. 2022

O tada, netikėtai, pasaulio istorija atsidūrė pačiame Lokarne. 1925 metų rudenį būtent čia, Tičine, susirinko pusės Europos ministrai pirmininkai pasikalbėti apie Pirmojo pasaulinio karo pasekmes. Kiek supratau, buvo kalbama apie tai, kad Vokietiją vėl reikia padaryti normalia Europos valstybių nare. Kad tokia ji dar nebuvo, matėsi iš to, kad visos delegacijos, išskyrus vokiečių, apsistojo mūsų „Grand Hotel“…