LiteratūraVertimai

ROMAIN GARY

Audra

matisse

Tyla. Pešas tylėjo. Elen aiškiai girdėjo tankų, trūksmingą jo alsavimą. Nelabai drįso klausinėti, koks reikalas atvedė jį į salą, tarsi jausdama, kad jis nebūtų atsakęs. Aptvaras prieš verandą buvo tuščias. Pasinaudojęs tokiu ypatingu įvykiu kaip pašaliečio vizitas, Vambo metė darbą ir, matyt, slankiojo kur nors po plantaciją. Dangus tebebuvo beviltiškai giedras: nė debesėlio.

JAMES JOYCE

Poezijos vertimai

Jau slėnyje nūnai vėsu
Ir, meile, eisime tenais,
Nes skamba daug nūnai balsų,
Kur Meilė eidavo kadais.
Ar negirdi, kaip strazdas gieda,
Gieda mums giesmes?
Toks mielas ir vėsus šis slėnis,
Ten, meile, liksim mes.
SHARON OLDS

Šėtonas sako…

„Sakyk „šūdas“, sakyk „mirtis“, sakyk „pisau tėvą“,
šnabžda į ausį Šėtonas.
Užrakintos praeities sopulys spengia
vaiko dėžutėje ant jos rašomojo stalo po
šiurpia apskrita kūdros akim
su aplinkui išraižytom rožėm, kur
graudulingai žvelgė savinieka.
BEN OKRI

Aforizmai ir fragmentai

Jan Voerman. Obuoliai ant šakos. 1963

Afrika yra kraštas, knibždėte knibždantis pasakojimų ir nuotaikų. Šis pasakojimų perviršis, šita knypava – tai tam tikras chaosas. Kraštas, pertekęs pasakojimų, – tai toks kraštas, kuris nebūtinai iš jų mokosi. Aiškumo dėlei jis turėtų atsikratyti dalies savo pasakojimų. Juose bylojama tiek apie nesėkmes, tiek apie šventes. Mirštantys kraštai veisia pasakojimus kaip lavonai – kirmėles. 

LANGSTON HUGHES

Gyvent saldu

Gal girdėsi, kaip šauksiu,
Kaip verksiu daug dienų,
Tik, dievaži, mieloji,
Aš mirt neketinu!
ROBERT BLY

Poezijos vertimai

Jis yra skaitęs Tolstojų, girdėjęs keletą simfonijų.
Tiek žinių apie žmogų. Abu jie prarado po sūnų.
Lokio vaikas žuvo spąstuose, žmogaus vaiką nudaigojo lokys.
Vaikinas – vienas, pusgirtis – klaidžiojo miške.
SVAVA JAKOBSDÓTTIR

Pasaka vaikams

Manuel Mendive. Stiklinė pieno. 2001

Smegenų praradimas nesukėlė jokių reikšmingų buities pokyčių. Tačiau iš pradžių užplūdo svečiai. Žmonės ateidavo pažiūrėti smegenų, o tie, kurie didžiavosi senu močiutės verpimo rateliu svetainės kampe, dabar pavydžiais žvilgsniais varstė smegenis ant lentynos. Pati ji iš pradžių nesijautė pasikeitusi. Jai toli gražu nebuvo sunkiau dirbti namų ruošos darbus ar suprasti daniškus žurnalus – daug kas atrodė net paprasčiau nei anksčiau…

OCEAN VUONG

Padėkos diena, 2006-ieji

Mama sakė, kad galiu būti
kuo panorėjęs, tačiau pasirinkau gyventi.
Ant seno rausvo smiltakmenio prieangio
blyksteli cigaretė, paskui užgęsta.

Maksimas Krongauzas: „Kalba keičiasi, ir tai požymis, kad ji gyva“

Šiandien žmonės nekontroliuoja savęs: jei praleista raidė ar nepadėtas kablelis netrukdo suvokti prasmės, tai ir gerai. Tyčinio žodžių darkymo mada jau praėjo, bet komunikacija vis tiek liko svarbiau už rašybą.

CHARLES BAUDELAIRE

Albatrosas

Poetas panašus į debesų karalių,
Kurs sklando audroje, paniekinęs šaulius,
Bet, žemėn ištremtas, jis vaikščioti negali
Ir milžino sparnais tik linksmina kvailius.