LiteratūraVertimai

GUNTIS ZARIŅŠ

Paskutinis veidrodis

Ludolfs Liberts. Menininko N. portretas. 1923

Kapitonas Hasas fon Vitgenšteinas paliko savo smogiamąją kuopą vado pavaduotojo žinioje ir išskubėjo į miesto centrą. Išsekę kuopos vyrai sugulė Bastėjos kalno papėdėje. Tiesiai. Į dešinę. Vėl į dešinę. Ir jis jau čia – prie savo buvusių namų. Hasas žinojo – namai bus tušti, tėvai prieš mėnesį išsikėlė į Vokietiją. Tušti namai, apleistumo šviesa, vienatvės kvapas… Kodėl jis visa tai norėjo dar kartą patirti? Namai? Taip, tai buvo jo namas, kurio pakrypęs stogo kraigas šliejosi prie kito kraigo, taip pat seno ir sutrešusio. Šiame name gyveno daugiau nei keturios Hanzos prekeivių šeimos, ištvėrusios visus sunkumus, ištikusius juos šioje mažoje valstiečių valstybėlėje. Jis – Hasas – pakluso Vado kvietimui ir išvyko į Vokietiją, bet tėvai pasiliko.

CHARLES SIMIC

Šv. Tomas Akvinietis

Kine tūnodavau ištisą dieną.
Moteris ekrane vis žengė ir žengė
Per bombų sugurintą miestą. Kariškais auliniais batais.
Ilgom apnuogintom kojom. Šaltis visur ją lydėjo.
Nors atsukus man nugarą, vis tiek įsimylėdavau.
Už išėjimo durų vildavaus rasti karo meto Europą.
RYŪNOSUKE AKUTAGAWA

Kugenumos užrašai

Kawanabe Kyōsai. Varlių mokykla. Apie 1870

Vaikštinėdamas vienas aptikau namą su dantisto iškaba. Bet kai po poros dienų ėjau pro ten su žmona, jo jau nebuvo matyti. Aš tvirtinau, kad jo tikrai ten būta, žmona – kad tikrai nebuvo. Paklausėm uošvienės. Ta atsakė, kad tokio namo nėra. Bet vis tiek esu tikras, kad jis ten buvo. Žodis „dantys“ buvo užrašytas senoviniu rašmeniu, o greta ir skiemeniniais rašmenimis užrašyta „Dantistas“ – jau vien dėl tos neįprastos iškabos žinau, kad man nepasirodė. (Tai nutiko po to, kai čia išsinuomojome vasarnamį.)

HARALDS MATULIS

Pasakojimas apie mano žmoną

Mano žmona yra poetė. Rytais aš einu į darbą. Man patinka
      dirbti. Kai išeinu, mano žmona dar miega. Nežadinu jos,
      aš ją labai myliu. Mano žmona ne tas žmogus, kuriam
      patinka dirbti. Darbas jai neteikia malonumo…
SERHIJ ŽADAN

Raganosis

Roman Selskij. Uostas. 1931
Vis mažiau degančių langų šaltoj gatvėj,
vis mažiau nerūpestingų praeivių
prie parduotuvių vitrinų.
Pragariškoj rudens tamsoje vėsta laukai ir upės.
Gęsta laužai lietuje.
Šąla nakty miestai.

Iš vokiečių poezijos [Goethe, Heym]

Turim gert mes visi, kol sveiki.
O jaunystė ir be vyno – svaigi.
Senam grąžina vynas jaunystę,
Kas geria – niekada neklysta.
Kai nuo vargų gyvent nemiela,
Gyvybės syvai numalšina gėlą!
THOMAS BERNHARD

Šaltis

Medicinos studento praktika – tai ne vien tik sudėtingų žarnyno operacijų stebėjimas, pilvaplėvės prapjovimas, plaučių remontas ar pėdų nurėžimas, ji tikrai nėra vien mirusiųjų akių užspaudimas ir vaikų ištraukimas į šį pasaulį. Ši praktika nėra ir vien nupjautų kojų švystelėjimas per petį į emaliuotą kibirą. Nėra ji ir nuolatinis bidzenimas paskui vyriausiąjį gydytoją ir jo asistentą…

GEORGES BERNANOS

Maksimos

Edward Hopper. Žmonės saulėkaitoje. 1960
Apie šiuolaikinę civilizaciją ničnieko nesuprasi, jeigu iš pradžių nepadarysi prielaidos, kad ji yra pasaulinis sąmokslas prieš bet kokį vidinį gyvenimą.
Šiandien išskirtiniu žmogumi vadinamas būtent tas, kuris niekuo neišsiskiria.
Pavojų kelia ne mašinų daugėjimas, bet nuolat didėjantis skaičius žmonių, kurie nuo vaikystės pripratę geisti tik to, ką gali suteikti mašinos.
Rytojaus pasaulis nebus skirtas realistams. Pasaulis bus skirtas mitams.
Pasaulis bus išgelbėtas tik laisvų žmonių. Reikia kurti pasaulį laisviems žmonėms.
AMANDA McBROOM

Karo dievas

Ledo mėlio akim,
Burna siauralūpe,
Taip įgudusia skleisti melą,
Ar klausais tu, kai motinos rauda tyliai?
Ar galiu aš paklaust, gerbiamasis,
Ar gali tu miegoti?
LESYK PANASIUK

Prometėjas

Vakar mačiau nuotrauką žuvusio rusų kareivio su dviem pavogtais vibratoriais rankose
jis laikė juos kaip dvi estafetės lazdeles nors ne kaip du olimpinius deglus
vietoj ugnies juose smilko malonumas kurio jis nesugebėjo nunešti net iki sienos
neįsiplieskė jis skaisčiai kur nors vorkutoje ar murmanske