LiteratūraVertimai
Poezijos vertimai
Žiemos musės
Iki pusės nuogas stoviu prie atdaro lango ir žiūriu į slėnio dangų, it įlanka pilną gyvybės. Ir tada pasirodo jos. Jos ateina nuo mano kambario lubų. Šešėlyje jos bejėgės, bet vos nusileidusios į saulės atokaitą atsigauna lyg atgimusios. Jos šiurpiai tupia ant mano blauzdų ir pakelia savo užpakalines kojeles it kasydamosi pažastis…
Laiškai su našlaite
Jeigu – tęsia žymus lenkų angelologas prof. Bončynskis – visiškai nepajėgiame atsukti užrūdijusio užsriegto marinuotų agurkėlių (niam niam! Red.) stiklainio dangtelio, tuomet, piliečiai, nelieka nieko kita, kaip tiktai grubiai ir vulgariai plūstis, keiktis tol, kol svečiai pabūgs ir išsivaikščios.
Iš pelenų į pelenus
…jis labai gerai tvarkėsi tame fabrike, sakė jis. Jie besąlygiškai juo tikėjo. Jie gerbė jo… tyrumą, jo… tvirtą nusistatymą. Jie liptų paskui jį į stačią uolą, sakė jis, ir bristų į jūrą, jei jis palieptų. Ir choru giedotų tol, kol jis vestų. Jie turi nepaprastai gerą klausą, sakė jis.
Poezijos vertimai
Susvetimėjimo girioje
Blaiviame stingulyje sunkiai bekūnis tvyrau tarp miego ir būdravimo, sapne, kuris tėra sapno šešėlis. Manasis dėmesys blaškosi tarp dviejų pasaulių, aklai regėdamas jūros gelmę ir dangaus gelmę; ir šitos gilybės smelkiasi viena į kitą, liejasi viena su kita, ir aš nežinau nei kur esu, nei ką sapnuoju.
Nobelio premijos kalba
Žaisk žaidimą. Nebūk pagrindinis veikėjas. Ieškok iššūkių. Tačiau neturėk ketinimų. Venk pašalinių minčių. Nieko nenutylėk. Būk jautrus ir stiprus. Įsitrauk ir niekink pergalę. Nestebėk, netirk, tačiau išlik atviras ženklams. Būk pažeidžiamas. Parodyk savo akis, pamok kitiems pažvelgt į gelmę, pasirūpink, kad netrūktų erdvės ir atpažink kiekvieno pavidalą. Apsispręsk tik kai būsi įkvėptas. Nesėkmes priimk ramiai. Svarbiausia, turėk laiko ir eik aplinkkeliais.
Iš „Prokrusto lovos“
Žvilgsnis iš karuselės
…geriau statyti namus ir ligonines tiems, kas benamiai ir besveikačiai šiandien, ir geriau statyti juos tvirtus ir ne per daug atgrasius. Geriau stengtis būti teisingiems dabar, nei tikėtis teisingumo ir sveiko proto pergalės vėliau. Tai, kas mūsų sukurta šiandien, mūsų įpėdiniams virs fauna ir flora, natūralia aplinka, taip kaip ir dabartiniams dvidešimtmečiams trisdešimtmečiams tokia aplinka jau yra tapę Le Corbusier ir liuftvafės bendrų pastangų vaisiai.
Trys liepojiškės poetės [Egle, Šnipke, Vensko]
paskui tu tarp stotelių iš savęs išlipi pro priekines duris
suglumusi leidies paskui
kelis tokius pat žmones tau nežinoma kryptimi
kol be tikslo klaidžiodama susiduri su kitais
prekybos centrus primenančiais žmonėmis
kuriuose visko yra beprotiškai daug
