LiteratūraVertimai
Angelėlis
Eglė akino jį savo grožiu ir rėksmingu, įžūliu nesuskaičiuojamų žvakių spindesiu, bet ji buvo jam svetima, priešiška, kaip ir aplink ją susispietę švarutėliai, gražūs vaikai, ir jam knietėjo tą eglę taip pastumti, kad ši užgriūtų ant tų šviesių galvelių. Rodėsi, jog kažkieno geležinės rankos sugniaužė jo širdį ir spaudžia iš jos paskutinį kraujo lašą. Nulindęs už fortepijono, Saška atsisėdo tenai kampe, nesąmoningai lamdė kišenėje paskutinius papirosus ir galvojo, kad turi tėvą, motiną, savo namus, bet, pasirodo, viso šito lyg ir neturi, ir nėra jam kur eiti.
Kaulo gausmas
Melsvos lūpos
Persikėlėlių folkloro žinovai, susižavėję istorijomis apie didžiulius požeminius tunelius, vedančius net ligi pat Berlyno, tvirtino, kad kapuose ir šeimų laidojimo rūsiuose, kur mūsų ūkvedys laikė kreidą, kibirus ir šluotas, vokiečiai prieš iškeldinimą paslėpė neįsivaizduojamus lobius – brangų Meiseno porcelianą, auksines grandinėles ir monetas, burtų knygas ir požemio planus. Žmonės, kurie nuo vaikystės naudojosi unitazais, tiesiog negalėjo būti neturtingi. Kapstydamiesi darže, atsikėlėliai retkarčiais aptikdavo dešimtį lėkščių ar tuziną šakučių, paslėptų vokiečių prieš iškeldinimą; kai buldozeriais ėmėsi lyginti pievą netoli senosios kirchės, smygsančios centrinėje aikštėje, paviršiun pažiro aliumininės ir varinės monetos: kadaise čia stovėjo bankas, jį subombardavo atskridę nuo Bornholmo anglai…
Celanui – 100
Eilės
Bukui – 100
Pninas
Dabar reikia atskleisti paslaptį. Profesorius Pninas įsėdo ne į tą traukinį. Jis to nežinojo, kaip ir konduktorius, traukinio šerdimi jau artėjantis prie Pnino vagono. Tiesą sakant, tuo momentu Pninas buvo labai patenkintas savimi. Kviesdama jį perskaityti penktadienio vakarinės paskaitos į Kremoną – apie du šimtus varstų į vakarus nuo Veindelio, Pnino akademinės laktos nuo 1945 metų, – Kremonos moterų klubo viceprezidentė, panelė Džudita Klaid, mūsų draugui patarė, kad tinkamiausias traukinys iš Veindelio išvyksta 13.52 ir Kremoną pasiekia 16.17; bet Pninas, kaip ir daugelis rusų, be saiko mėgo visokius tvarkaraščius, žemėlapius, katalogus, juos rinko, tad laisvai jais naudojosi, jausdamas žvalinantį malonumą ką nors gauti dykai, ir ypač didžiavosi gebėjimu savarankiškai išsinarplioti reikiamą maršrutą, todėl pasinagrinėjęs aptiko nežymią nuorodą į dar patogesnį traukinį (išv. iš Veindelio 14.19, atv. į Kremoną 16.32), – ten buvo nurodyta, kad penktadieniais, ir tik penktadieniais, tas traukinys sustoja Kremonoje pakeliui į tolimą ir daug didesnį miestą, taip pat pasipuošusį ausiai mielu itališku vardu.
