LiteratūraVertimai

JULES RENARD

Gamtos vaizdeliai

Adam Diston. Kerpant spindulį. 1886
Anksti ryte jis šoka iš lovos ir iškeliauja švaria siela, giedria širdimi ir lengvu kaip vasaros apdaras kūnu. Jokio maisto su savimi. Pakeliui gers tyrą orą ir uos sveikus kvapus. Savo ginklus palieka namie ir tik plačiai atveria akis. Akis – tinklą, kuriame patys save įkalins vaizdai.
Pirmas jų – kelias, atkišęs savo kaulus, nusvidintus akmenis ir provėžas – pratrūkusias venas tarp dviejų gyvatvorių, aplipusių kryklėm ir gervuogėm.
NICANOR PARRA

Antieilėraščiai

6. Dažnai smalsumas neleidžia mums mėgautis antipoezija, nes suprasti bandome ir aptarti tai, ko nereikėtų.

Metapoezija: 5 amerikiečių poetai

Užsimerk, nusižiovauk. Netrukus jis baigsis.
Tu pamirši eilėraštį, bet ne anksčiau
Nei jis tave. Bet tai nesvarbu.
Gražiausias jis ištrintose vietose.
JOHN FOWLES

Pasaulio kraštas

Iš autobiografiškiausio rašytojo romano „Danielius Martinas“ (1977, Daniel Martin), kurį išleis „Alma littera“. Vertė Zita Marienė

 

BERND ULBRICH

Mirties intermedija

Markku Ulander. Lietuva skelbia Nepriklausomybę. 1990 m. kovo 9 d.

Numirti tokiais laikais, kai natūralus grožis nieko nebevertas, – žinoma, patogu. Pastaruoju metu idealu jau tampa trys krūtys. Ar tu to nežinojai būdamas tame savo dykumų kempinge laukiniame Indostane? Tai, beje, vakariečių plebėjų reiškinys. Žymių firmų mados skautai atpažino tą jų rinkos potencialą. Bet vienaakiai šios beprotystės priešininkai irgi medžioja kvailes. Avatariniai akių protezai – dar kita pelninga tendencija. O laikai, o papročiai!

GRZEGORZ KIELAR

skverbiasi

šventas nerimas
kaip tamsa
skverbiasi
GYRÐIR ELÍASSON

Naktiniai rašiniai

Jis buvo visiškai nustojęs rašyti. Kasdien sakė sau: ryt jau pradedu. Bet kaskart dėl ko nors vėl atidėdavo. Vis atrasdavo, kas atleistų nuo prievolės.

Bet visad laikė ant naktinio stalelio A5 formato užrašų knygutę ir rašiklį, jei kas prieš miegą ateitų galvon. Iki šiol tas dar niekad nenutiko.

VADIM MESIAC

Mano spiningo istorija

Į Ameriką išvažiavau dėl to, kad susirgau niežais. Jelcino nemėgau, Burbulis ir Chasbulatovas man atrodė juokingi, tačiau pribaigė mane būtent niežai. Draugai išlydėjo mane, kaip palydima į aną pasaulį. Aš buvau tikras, kad viskas žymiai paprasčiau, ir jokių emocijų nejutau.

ALEŠ ČAR

Made in Slovenia

Paul Robert Turner. Nepanikuok. 2006

Paprastai telefoną ji nešdavosi į vonią ir netgi į tualetą. Prisiekiu, niekada nesu jos sekęs. Aišku, kad daugybę sykių man niežtėjo nagai pasiknaisioti po jos telefoną ar kompiuterį, tačiau suvokiau, kad tai – išlikęs noras kontroliuoti moterį ir kad man reikia tokius troškimus malšinti. Iki to trečiadienio taip ir darydavau. Visą valandą telefonas gulėjo ant stalo, ir aš jo neliečiau, bet vieną akimirką troškimui pasipriešinti nebepajėgiau. Kartoju, buvau smalsus. Juk Anita visada sakydavo, kad kuo ilgiau žmogų pažįsti, tuo labiau jam atsiveri. O aš apie savo meilę, apie savo Anitą, norėjau sužinoti viską.

PETRA KOLMANČIČ

Poezijos vertimai

Pirmoji upė srūva lėtai,
ji teka iš tavo akių, padaro kartais didelį lankstą
ir sugrįžta beveik į tą patį tašką.
Rudenį virš jos plevena migla –
tada ir tavo akys migla aptrauktos,
o siela plačiai pasklidus lygumoj.