LiteratūraVertimai

LEONID ANDREJEV

Angelėlis

Lev Lagorio. Ledo gabenimas. 1849

Eglė akino jį savo grožiu ir rėksmingu, įžūliu nesuskaičiuojamų žvakių spindesiu, bet ji buvo jam svetima, priešiška, kaip ir aplink ją susispietę švarutėliai, gražūs vaikai, ir jam knietėjo tą eglę taip pastumti, kad ši užgriūtų ant tų šviesių galvelių. Rodėsi, jog kažkieno geležinės rankos sugniaužė jo širdį ir spaudžia iš jos paskutinį kraujo lašą. Nulindęs už fortepijono, Saška atsisėdo tenai kampe, nesąmoningai lamdė kišenėje paskutinius papirosus ir galvojo, kad turi tėvą, motiną, savo namus, bet, pasirodo, viso šito lyg ir neturi, ir nėra jam kur eiti.

LEW WELCH

Kaulo gausmas

Išlįsk į planetą,
nusibrėžk šimto pėdų apskritimą.
Tame apskritime yra 300 dalykų,
kurių nieks nesupranta, o gal nė nėra pastebėję.
Kiek rasi tu?
JURIJ BUIDA

Melsvos lūpos

Paraskeva Clark. Lapkričio rožės. 1953

Persikėlėlių folkloro žinovai, susižavėję istorijomis apie didžiulius požeminius tunelius, vedančius net ligi pat Berlyno, tvirtino, kad kapuose ir šeimų laidojimo rūsiuose, kur mūsų ūkvedys laikė kreidą, kibirus ir šluotas, vokiečiai prieš iškeldinimą paslėpė neįsivaizduojamus lobius – brangų Meiseno porcelianą, auksines grandinėles ir monetas, burtų knygas ir požemio planus. Žmonės, kurie nuo vaikystės naudojosi unitazais, tiesiog negalėjo būti neturtingi. Kapstydamiesi darže, atsikėlėliai retkarčiais aptikdavo dešimtį lėkščių ar tuziną šakučių, paslėptų vokiečių prieš iškeldinimą; kai buldozeriais ėmėsi lyginti pievą netoli senosios kirchės, smygsančios centrinėje aikštėje, paviršiun pažiro aliumininės ir varinės monetos: kadaise čia stovėjo bankas, jį subombardavo atskridę nuo Bornholmo anglai…

PAUL CELAN

Celanui – 100

Į eiles, iš eilių:
čia spalvos ateina
link beginklio,
laisvakakčio
žydo.
Čia levituoja
sunkuma.
Čia aš esu.
IVAN BUNIN

Eilės

Pražilo virš manęs dangus,
Giria plačiai atsilapojus
Ir purvas proskynoj glitus
Geltony lapų vėl juoduoja.
CHARLES BUKOWSKI

Bukui – 100

į gatvę nelandžiok
šikną šluostykis kuo kruopščiausiai
tualetinio netaupyk
nemandagu žmonėms išsiduot, kad šiki ar
gali taip smirdėt
kai
nepasisaugai
VLADIMIR NABOKOV

Pninas

John Little. Lapkričio rytas ant kalno. 1967

Dabar reikia atskleisti paslaptį. Profesorius Pninas įsėdo ne į tą traukinį. Jis to nežinojo, kaip ir konduktorius, traukinio šerdimi jau artėjantis prie Pnino vagono. Tiesą sakant, tuo momentu Pninas buvo labai patenkintas savimi. Kviesdama jį perskaityti penktadienio vakarinės paskaitos į Kremoną – apie du šimtus varstų į vakarus nuo Veindelio, Pnino akademinės laktos nuo 1945 metų, – Kremonos moterų klubo viceprezidentė, panelė Džudita Klaid, mūsų draugui patarė, kad tinkamiausias traukinys iš Veindelio išvyksta 13.52 ir Kremoną pasiekia 16.17; bet Pninas, kaip ir daugelis rusų, be saiko mėgo visokius tvarkaraščius, žemėlapius, katalogus, juos rinko, tad laisvai jais naudojosi, jausdamas žvalinantį malonumą ką nors gauti dykai, ir ypač didžiavosi gebėjimu savarankiškai išsinarplioti reikiamą maršrutą, todėl pasinagrinėjęs aptiko nežymią nuorodą į dar patogesnį traukinį (išv. iš Veindelio 14.19, atv. į Kremoną 16.32), – ten buvo nurodyta, kad penktadieniais, ir tik penktadieniais, tas traukinys sustoja Kremonoje pakeliui į tolimą ir daug didesnį miestą, taip pat pasipuošusį ausiai mielu itališku vardu.

FORUK FAROCHZAD

Poezijos vertimai

visa mano būtis posmas tamsos
tave savyje kartojantis
į amžino žydėjimo aušrą jis tave nuskraidins
šiame posme atsidusau tavimi ak
šiame posme tave
įskiepijau į medį vandenį ir ugnį
CHARLES BERNSTEIN

Streikuok!

Streikuok, nes aš tau liepiau.
Streikuok, nes niekad tavęs neapvilsiu.
Streikuok, nes tau liepiau viena, o pats padariau kita.
Streikuok, nes apvyliau tave.
Streikuok, nes per mane likai kvailio vietoj pabandęs.
Streikuok, nes per mane likai kvailio vietoj lūpą prikandęs.

Iš ispanų poezijos

Piktų žmonių pavydas ir apgaulė
Mane ilgam uždarė į belangę.
Laimingas tas išminčius, kurs įstengia
Pabėgęs nuo šio priešiško pasaulio
Rast ramią vietą po padange.