LiteratūraVertimai

ELENA FERRANTE

Melagingas suaugusiųjų gyvenimas

Robert Morley. Literatūros kritikai. 1888

Jei būtų žinojęs, kad jį girdžiu, esu įsitikinusi, niekad nebūtų kalbėjęs tokiu tonu, niekuo neprimenančiu mums įprasto smagaus lengvumo. Jie abu manė, kad mano kambario durys uždarytos, aš visad jas užsidarydavau, ir nesusizgribo, kad kažkuris iš jų paliko jas atdaras. Štai taip, būdama dvylikos, iš tėčio balso, tramdomo, kad skambėtų kuo tyliau, sužinojau, jog darausi tokia kaip jo sesuo – tobulas bjaurumo ir piktavališkumo derinys, šitą girdėdavau, kiek tik siekė mano prisiminimai.

Iš vokiečių poezijos [Ringelnatz; Brecht; Koch; Berkes]

Esu poetas
Neturiu nei automobilio, nei televizoriaus, nei skalbimo mašinos
Mieliausiai geriu stiprią arbatą
Galiu nupjauti žolę dalgiu
Vairuoju raudoną aprūdijusį dviratį
Ieškau draugų, draugai ieško manęs
DANIIL CHARMS

Begėdžiai

Štai kažkas atėjo pas mane į svečius; beldžia į mano duris. Aš tariu: „Užeikit!“ Jis įeina ir sako: „Sveiki! Kaip gerai, kad aptikau jus namie!“ O aš jam taukšt į snukį, o paskui dar batu į tarpvietę. Mano svetys nuo baisaus skausmo krenta aukštielninkas. O aš jam kulnimi į akis! Girdi, nėra ko valkiotis, jei nekvietė!

LOUISE GLÜCK

Vidurvasaris

Karštis atslūgdavo, stodavo giedra naktis.
Ir tu galvodavai apie vaikiną ar merginą, kuriuos sutiksi netrukus.
Galvodavai, kaip eisite į mišką ir sugulsite,
kartositės visa tai, ko mokėtės vandenyje.
Ir nors kartais nematydavai, su kuo esi,
žinodavai, to žmogaus nėra kuo pakeisti.
SIBYLLE BERG

Naujasis tūkstantmetis

„Kodėl jūs taip darot? – norisi paklausti tėvų. – Kodėl darot vaikus, o paskui jų nekenčiat, nes jie per daug triukšmingi, nes jie nevykėliai – jau nuo pat pradžių, nes juose matot save, savo sumautą vaikystę, nes žinot, kad viską sugadinsit kaip ir jūsų tėvai ir tėvų tėvai, nuolat perduodami gyvenimą be šansų.

CHRISTINE BROOKE-ROSE

Kiniška lovatiesė

Buvo suplyšusi ir nešvari, raizgalynė storų auksinių siūlų dygo iš jos kaip piktžolės, byrėjo aplinkui. Bet kol žvelgiau ir žvelgiau į ją, mano vaizduotė susiliejo su mano regėjimu, ir aš atpažinau lovatiesę, kurią buvau nupasakojusi Džeimsui, apimta silpnos maišto dvasios. Drakono nebuvo.

LĀSMA GAITNIECE

Stebuklingoji Kupolių žolelė

Firmin Baes. Mergaitė su kopūstu. 1903

Geriant rūgpienį ir šveičiant virtas bulves su grietine ir svogūnlaiškiais bei gerai iškeptą kiaulienos kepsnį, Filipas galiausiai atskleidė savo tikslą. Aišku, susitikimas ir Kupolių šventimas svarbu, bet ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad Kupolių diena yra pats tinkamiausias metas rinkti vaistažoles, idant ateinančią žiemą būtų iš ko virti gydomąsias arbatas. Pažinti kiekvieną pievos žolelę ir gėlelę Filipas buvo išmokęs vaikystėje iš mamos, kai kartu eidavo žoliauti ir padėdavo rinkti pačius įvairiausius vaistinius augalus.

ARVIS VIGULS

Poezijos vertimai

Nusileisti prie jūros
tarp akmenų sukumpusių nugarų.
Tamsių, su šykščiu saulės įdegiu.
Čia taip pat didelės dantytos uolų atlaužos,
jas bangos paklusniai prisijaukino
                     kaip kertinius dvaro akmenis.

Trys apie…

Yra vyrų, kurie nė nepagalvotų.
Tu pagalvojai. Atėjai
Ir pasakei, kad vos neatnešei man gėlių,
Tik kažkas neišdegė.

Iš anglakalbės poezijos

Kai aš pasensiu, pasipuošiu purpurais,
Nešiosiu raudoną skrybėlaitę, nors man ji netiks ir nederės prie veido,
O pensiją išleisiu brendžiui, vasarinėms pirštinaitėms,
Bateliams iš atlaso, vis murmėdama, kad sviestui mes neturim pinigų.