LiteratūraVertimai

ALFONSO SASTRE

Magnetinės juostos

Monica Denevan. Turinys seklumose. 2008

Tai buvo… labai rizikingas įrašas. Nors buvo pilnatis, t. y. pavyko nufotografuoti kelis kadrus, nėra vaizdinių šios scenos liudijimų, nes fotografas, mano kolega Džo Morlėjus, padaręs tas nuotraukas buvo… Prašau patikėti mano žodžiais! Jis buvo tą pačią naktį surytas, o aš, persigandęs, nesugebėjau išsaugoti fotoaparato. Kol kas tiek, pasaulio piliečiai! Klausykite Visagalio Dievo vardu.

Poezijos vertimai

O Harleme! O Harleme! O Harleme!
Nėra nerimo, prilygstančio tavo sugniaužtam raudoniui,
tavo kraujui, drebančiam nuo tamsaus užtemimo,
tavo granatiškam kurčnebyliam smurtui pusšešėlyje,
tavo didžiam karaliui; kaliniui valytojo rūbais.
DACE VĪGANTE

Angelas

Carel Fabritius. Dagilis. 1654

Ji vardu Inga, tu tai perskaitai ant ženkliuko, prismeigto prie melsvai žalsvo džemperio. Kritiškai įvertini, kad jai labiau tiktų padūmavęs žydras tonas, kuriame chameleoniškai mainytųsi turkis ir mėlynai violetinis efektas: tai išryškintų jos tamsiai tviskančius vešlius plaukus ir padarytų ją panašią į Persefonę Dantės Rosečio paveiksle. Tu nori su ja pasikalbėti, išgirsti jos balsą. O knygynas – palanki vieta užmegzti diskretiškam pokalbiui ar net diskusijai.

Iš latvių poezijos [Ziedonis, Vērdiņš, Ostups]

Iš apšerkšnijusios saulės.
Iš pakalnės palių, nuo kalvos garmančio srauto, iš kovo mėlyno ledo ir violetinio beržyno.
Iš pirmųjų kurkulų griovy, iš pievų, kur lydekos neršia, iš pernykštės žolės dūmo ir liepsnos.
Aš laukiu savo tėvynės išnyrant.
Ir jau ilgai aš laukiu.
IEVA LĀKUTE

Gyvenimo akademija

„Gyvenimas yra menas. GYVENIMO AKADEMIJA ieško auklėtinių. Prisijunk prie naujosios programos „SUKURK LAIMINGUS SANTYKIUS“ ir sužinok, kad ir tu gali būti laiminga.“

Iš Amerikos azijiečių poezijos

Aš užmerkiu akis ir matau tašką.
Jis tampa šviesos dėmele.
Ši išauga iki dydžio žmogaus,
kuris tolsta tol,
kol pavirsta į šviesos dėmelę,
į tašką.
SANMAO

Kilmė

Aš turiu paprastų daiktelių kolekcijų, kurių materialiai nelabai įvertinsi, o ir kiekiu jos neprilygsta jokiai antikvarinių daiktų parduotuvei. Bet jie beprotiškai man artimi. Galbūt tokie jausmai kilo nuo žavėjimosi jais, o gal dėl to, kad jie visi atkeliavo iš skirtingų pasaulio vietų.

STANISŁAW JERZY LEC

Iš epigramų

– Tai jūs miręs ar jūs gyvas?
– Nežinau, aš laukiu direktyvos.
MOTOJIRŌ KAJII

Žydras dangus

Otto Dix. Katė aguonų lauke. 1968

Tą naktį be žibinto ėjau tamsiu keliu. Pakeliui tebuvo vienas namas, ir jo šviesa panėšėjo į skylę duryse, pro kurią matyti laukas, – tokia didžiulė buvo tamsa. Ta šviesa krito ant mano kelio. Netikėtai ten pasirodė žmogus. Tikriausiai tai būta kaimiečio, kuris, kaip ir aš, žingsniavo be žibinto. Man tai neatrodė įtartina. Bet aš kažkodėl sustojau ir žiūrėjau, kaip tas žmogus išnyksta tamsoje. Jam ant nugaros krito vis mažiau šviesos, ir jis pamažu dingo.

ORHAN VELI

Poezijos vertimai

Aš, Orhanas Veli,
Tas, kuris parašė garsiąją eilutę
Kaip gaila tavęs, Pone Siuleimanai.
Girdėjau, jus domina
Mano privatus gyvenimas,
Tad leiskite paaiškinti:
Esu žmogus,
Ne cirko gyvūnas.