Literatūra
Juoda varna balta plunksna
Ėjau pėsčiųjų taku godas gododamas, mintyse ilgesio kupinas dainas dainuodamas. Neduok Dieve, garsiai uždainuočiau – vedžiojami šunys tuoj pat kaukimu man paantrintų…
Translate
Ji sėdėjo ant lovos ir žiūrėjo į savo nagučius – šie jai atrodė švarūs ir pakankamai gražūs, tik kraštus reikėjo nukramtyti, nes jie braižė. Šitaip aš galiu prasėdėti visą dieną ir nieko gero nenuveikti. Mano sienos vis dar bjaurios. Reikia išmesti tas senas nuotraukas ir visokius diplomus. Jie gadina sienas. Tik jų antspaudai gražūs. Tų diplomų. Gal juos reiktų iškirpti,…
Švytėjimas
Gulėjau nuoga ant sofos. Moiezas vaikščiojo po tamsų, vos vos gatvės šviesų nušviestą kambarį, rūkė ir žiūrėjo į mane. Aš žiūrėjau pro langą…
Vieno žmogaus atminties teatras
Nepakeliama sakinio lengvybė tiesiog užgriūva skaitytoją atsivertus trečiąjį Rolando Rastausko esė ir kitų tekstų tomą(1). Kita vertus, prisiekusiems rašytojo talento gerbėjams anokia paslaptis, kad rastauskiška…
Nepreciziška žurnalistika
Kartais galvoju, kad, norint dirbti žurnalistinį darbą, privaloma visiškai neturėti emocinio intelekto. T. y. ši savybė (emocinio intelekto stoka) žiniasklaidos rinkoje vertinama kaip didžiausias pranašumas…
Kur ta rojaus kertelė žmogaus širdyje?
Apibūdinti paradoksą keliais žodžiais ar sakiniais neįmanoma. Jis tiek daug aprėpia, sujungia viena ašimi tokius skirtingus polius kaip prasmė ir beprasmybė, kad bet koks bandymas „rikiuoti logiką“…
Rašymas dreifuojant po pasaulį
Kasmet pagal mainų programą išsiunčiu tam tikrą skaičių Milane vertimą studijuojančių savo studentų į Angliją. Prieš keliolika metų jie būtų lankę bendruosius anglų ir amerikiečių literatūrų kursus, vėliau šie buvo pakeisti pokolonijinės literatūros studijomis, o dabar jie mokosi „pasaulio literatūros“. Žvelgiant į itin plačią geografinę ir chronologinę literatūros sąrašų aprėptį – nuo Gilgamešo epo iki Ernesto Hemingwayaus, nuo „Sakmės apie…
Brūkštelėjimai
Giminaitis paskambinęs iš kaimo kviečia į talką. Sako, kad laukia pėdų rišimas. Nuvažiuoju į sodybą talkos išvakarėse. Kai visi sumiega, surišu jiems pėdas. Nudirbęs darbą rytoj ilsėsiuosi…
Senelio pinelio svajonė
Senelio Pinelio gyvenimas jau seniai persirito į antrą pusę – plikė švietė kaip mėnulio pilnatis, o žiloje barzdoje tebuvo likę keli juodi plaukai, bet nuotykiai ir nauji potyriai vis dar viliojo, nors namuose laukė…
