Literatūra
36 sentencijos apie įkvėpimą, poeziją ir poetus
Kovo 21-ąją pasaulyje minėta Pasaulinė poezijos diena… Įkvėpimas visada ateina, kai jo trokšti, bet ne visada apleidžia, kai to pageidauji. Charles Baudelaire Dvi bergždžios valandos… Nes be jokių pasiteisinimų turiu imtis kūrybinio darbo, o tai nepakeliama kančia. Mažasis Sarodžinis iš Haidarabado pasakojo man, kad jo tėvo sode kažkas sutiko opijaus mėgėją, kuris kūrė eilėraščius sapnuose ir prabudęs užrašydavo…
Bulvaruose šviesu
Paryžius, banalusis meilės miestas, – Senos tiltų turėklai, kaip ir čia, apkarstyti vedybinėmis spynomis. Svarstau, ką imti į lėktuvą – Solveigos Daugirdaitės knygą apie Sartre’ą ir Beauvoir ar antikvarinį vertimą – sentimentalų kažkokio prancūzo romaną. Pasiimu sunkų kelionių po Prancūziją vadovą, kurio mažai prireiks, bet lėktuve sunku susikaupti skaityti ką nors kita. Kelionės naudingos tuo, kad kaskart prieš skrydį…
Švytėjimas
Jaučiausi ir rami, ir šiek tiek jaudinausi. Išlipau iš 268 autobuso Hampstede šviečiant skaisčiai saulei – teko prisimerkti, nuėjau prie sankryžos. Neskubėjau. Jaučiau, kad..
Sąmojo stichija
Nūdienos simuliakriniais feisbukų laikais subtilus ir kandus sąmojis pamažu nyksta, jį keičia anoniminės tolerancijos kultūra, veikiau – ne kultūra, o medijų terpė, kurioje tarpsta beveidės rašliavos ir chaltūros. Vadinčiau tai niuanso žlugimu…
Poezijos vertimai
Manoma, kad garsųjį himną Dies irae XIII amžiuje sukūrė Tomas Celanietis (Tommaso da Celano, apie 1190–apie 1255), pranciškonų vienuolis, pirmosios šv. Pranciškaus biografijos autorius. Trieiliais lotynų kalba parašytoje poemoje piešiamas šiurpo persmelktas Paskutinio teismo vaizdas. Vėliau „Dieną rūsčią, paskutintą“ kaip sekvencija buvo įtraukta į Requiem liturgiją. Dieną rūsčią, paskutintą Dieną rūsčią, paskutintą Bus pasaulis sunaikintas, Kaip ir…
Vampyro akys
Tai buvo mažas kraujo lašelis, beveik oranžinės spalvos. Dabar pasakyčiau, kad dėl žemo hemoglobino. Bet kai tau vos ketveri ir įsipjauni pirmą kartą gyvenime, negalvoji, nei kodėl tas kraujas bėga, nei kokia turėtų būti jo spalva, tiesiog kiši pirštą į burną ir visa gerkle rėki. Gerai, kad kai tau ketveri, esi saugoma ne tik tėvų, bet ir senelių bei pernelyg…
Translate
Ji sėdėjo ant lovos ir žiūrėjo į savo nagučius – šie jai atrodė švarūs ir pakankamai gražūs, tik kraštus reikėjo nukramtyti, nes jie braižė. Šitaip aš galiu prasėdėti visą dieną ir nieko gero nenuveikti. Mano sienos vis dar bjaurios. Reikia išmesti tas senas nuotraukas ir visokius diplomus. Jie gadina sienas. Tik jų antspaudai gražūs. Tų diplomų. Gal juos reiktų iškirpti,…
Švytėjimas
Gulėjau nuoga ant sofos. Moiezas vaikščiojo po tamsų, vos vos gatvės šviesų nušviestą kambarį, rūkė ir žiūrėjo į mane. Aš žiūrėjau pro langą…
Vieno žmogaus atminties teatras
Nepakeliama sakinio lengvybė tiesiog užgriūva skaitytoją atsivertus trečiąjį Rolando Rastausko esė ir kitų tekstų tomą(1). Kita vertus, prisiekusiems rašytojo talento gerbėjams anokia paslaptis, kad rastauskiška…
Nepreciziška žurnalistika
Kartais galvoju, kad, norint dirbti žurnalistinį darbą, privaloma visiškai neturėti emocinio intelekto. T. y. ši savybė (emocinio intelekto stoka) žiniasklaidos rinkoje vertinama kaip didžiausias pranašumas…
