Literatūra

TOMAS TAŠKAUSKAS

Šventvagystė

  Tai buvo nedidelė balta katytė. Bet apie Biliūną prašau negalvoti. Pliušinis žaislas, nieko daugiau. Užtat tą vakarą manyje pabudo vagis. Sako, geri menininkai vagia. Taip sakoma perkeltine prasme. O šiuo atveju jokių perkeltinių prasmių. Nebent tai, kad mane neseniai perkėlė į Lukiškes. Tą vakarą manyje pabudo tikras vagis. O šį vakarą noriu papasakoti jums savo istoriją. Ši istorija nenusipelno…

ZIGMUNDS SKUJIŅŠ

Šėtoniškas angelas

Sprendžiant iš to, kas parašyta, Vilhelmas Valteris nugyveno gyvenimą, taip ir nesužinojęs, kad jo „šėtoniškas angelas“ yra latvių literatūros vaidilutė, subtiliausių meilės stygų kanklininkė, latvių tautos žiedas ir pasididžiavimas poetė Aspazija. Ar Ruzga tai žinojo?

ZIGMUNDS SKUJIŅŠ

Šėtoniškas angelas

Walter Gramatté. Kavinė. 1918
Greta pajutęs šiltą kūną sustingau palaimoje. Praėjo akimirka, kol atgavau kvapą. Iš lėto uždėjau ranką ant jos krūtų. Elza gulėjo nejudėdama, lyg mirusi. Ji buvo nuoga. Iš meilės ir staiga užplūdusio dėkingumo jausmo puoliau ją bučiuoti, bet ji nusisuko.
– Nėra prasmės. Kojos surakintos.
Nepatikliai juokdamasis perbraukiau delnu lygias blauzdas. Elza neapgaudinėjo. Prie girnelių abi kojos storu raizginiu buvo apvyniotos plona grandine ir surakintos kabamąja spyna.
AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ

Gyvūnai Pirmajame pasauliniame kare

Didysis karas, kaip jį vadino, kol jis tapo Pirmuoju pasauliniu, iki šiol žymus dar ir tuo, kad tai buvo paskutinis karas, kuriame kovėsi šitiek daug gyvūnų. Arkliai (ne tik karo žirgai, bet ir paimti iš ūkininkų, laivais atplukdyti iš Šiaurės Amerikos ir Argentinos), mulai, asilai ir asilėnai – 11 milijonų.

Knuts Skujenieks: „mano sveikata išeina / per kalnelį nudainuoja…“

 

Liepos 25 dieną, eidamas 86-uosius, mirė Knutas Skujeniekas – Latvijos pasididžiavimu tituluojamas poetas, vertėjas, literatūros kritikas, tautosakos tyrėjas, eseistas, publicistas.

ANDRIUS LUNECKAS

Eilės

kiekvieną rytą
užsidedu baltus sparnus
kiekvieną vakarą nusimetu
juodus
GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ

Išlikimo dienoraštis

Įvadinis Manfredo Žvirgždo straipsnis taip išsamiai pristato Vinco Mykolaičio-Putino egodokumentą, kad skaitydama patį šaltinį jau turėjau informacijos apie tekste greit įvyksiančias kolizijas ir net išankstinį netyčinį jų vertinimą.

EGLĖ FRANK

Iškvėpuota istorija apie save

Patiko, kad Vilimaitė neduoda jokių lengvinančių įrankių, vengia apibendrinimų ir moralizavimų, kurie padėtų išpainioti sudėtingą Elenos psichologinį portretą. Skaitytojas paliekamas akistatoje su protagoniste labai paprastai užduočiai – ją suprasti arba ne. Ir vėl – ar nesupratimas arba klaidingas supratimas reikštų knygos nesėkmę? Nemanau.

JOKŪBAS KODORAS

Veidrodis

išryškinęs juostą
tamsiame kambaryje
neberadau savo indėlio
į pasaulį ir prasmingą
būvį

Niujorko poetų mokykla: 3 × 3 [O'Hara, Berrigan, Padgett]

Ir štai aš –
tik pamanykit! –
visokeriopo grožio centras,
rašau šiuos eilėraščius!