Literatūra

AUŠRA GUDAVIČIŪTĖ

Balandis, kuris turėjo vardą

Kai vakare areštinėje jį aplankė žmona ir sūnus, Vladikas jau buvo nurimęs.
– Vladik, ką tu padarei? Kodėl tu taip padarei? Laimė, kad niekas nežuvo, – verkdama paklausė jo žmona.
– Aš uždariau dangų, – trumpai tarstelėjo žmogus.
IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Salos ir salelės

Truputį keista rankose laikyti tokią masyvią poezijos knygą. Šiais metais pasirodęs naujasis Gvido Latako rinkinys „Salos“ turi ką pasiūlyti skaitytojams. Jame ne tik poeto eilėraščiai, bet ir piešiniai, medalių eskizai, kurie, galima sakyti, kartais pavirsta eilėraščiais…

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ

Rugpjūčio knygos

Sovietmečiu Preusslerio vertimais vaikams dar nelabai kvepėjo, bet vasaros stovykloje rodė čekų sukurtą šios knygos ekranizaciją. Liko toks slegiantis nuaro įspūdis, kad, maniau, pačios knygos niekad neimsiu į rankas. Bet, matyt, išmušė valanda: domina siaubo vaikams žanras.

RENATA KARVELIS

esu sudėta iš gabaliukų

 

nieko originalaus

Iš šiuolaikinės ispanų poezijos [Clark, D. L. García, Medel]

Gydytoja lape nupaišo širdį,
kurios forma neprimena širdies.
Sergančią širdį, žmogų iš Vienos,
blogai šokantį valsą; atominę
bombą vyro, sėdinčio dešinėje.
ODVEIG KLYVE

Ar nedreba tau ranka, Vladimirai?

              Ar nedreba tau ranka,
              kai girdi, kad
              žuvo devyniasdešimt vaikų
              ir dar šimtai sužeisti
              kulkų ir bombų?
MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (28)

Jeigu žmogus būna savim ir myli save tokį, koks jis yra, tai ir žmonės jį tokį myli. Patenkintu savim ir kiti patenkinti. Jeigu žmogus galvoja: kodėl aš esu ne tas, kurį visi myli, pabandysiu būti juo ir elgsiuos taip, kaip elgiasi jis, toks žmogus apsimeta. Kitiems nemalonu su juo bendrauti. Jie žiūri į jį su pajuoka. Būk savo vietoj.

MĀRIS BĒRZIŅŠ

Gūtenmorgenas antrąsyk

Vengdamas ateivių, Gūtenmorgenas iškrypo iš kelio ir nebesuprato, kur yra pirmyn, o kur atgal, ką ir kalbėti apie Žemės paiešką. Be to, navigacija buvo užstrigusi, o žemėlapį pamiršo namuose. „Ech, skrisiu pirmyn, gal pakely ko nors paklausiu.“

Laisvos minties kova prieš totalitarizmą

[Gintarė Visockytė:] Vladimiro Nabokovo „Kairysis kaspinas“ (Bend Sinister) kritikų vadinamas įspūdingu, galingu ir pačiu drąsiausiu jo sukurtu distopiniu-politiniu romanu. [...] Apie jo sąsajas su dabartinėmis realijomis, daugiasluoksnį autoriaus rašymo stilių kalbamės su „Kairiojo kaspino“ (kurį šiemet lietuviškai išleido leidykla „Jotema“) vertėja RASA DRAZDAUSKIENE.

STEFAN GRABIŃSKI

Pilkas kambarys

Henri de Toulouse-Lautrec. Papūga ir šuo. 1883

Teisingai nujausdamas, pasidomėjau ankstesniuoju nuomininku, kuris prieš mane nuomojosi kambarį. Kaip nustebau, kai buvo ištarta Lancutos pavardė. Tai buvo tas pats žmogus, po kurio nuomojausi ir ankstesnįjį būstą. Kažkoks keistas aplinkybių sutapimas, kad dukart tapau jo įpėdiniu. Be šito, niekas daugiau mudviejų nesiejo, net nežinojau, kas jis toks ir kaip atrodo.