Literatūra

ROBERTS MŪKS

Kas yra katalikiškas rašytojas?

Jei šiandieną galima kalbėti apie prancūzų krikščioniškos literatūros renesansą, tada būtina prisiminti, kad jis prasidėjo po daugiau kaip dviejų amžių tuštumos šiame lauke. Nors nuo pačios pradžios, per viduramžius, Renesanso ir klasicizmo laikotarpius prancūzų raštija buvo giliai krikščioniška savo mintimi ir nuotaika, XVIII a. racionalizmas ir laisvo mąstymo plūsmas sudarkė šį nuoseklumą.

DEBORA VOGEL-BARENBLÜTH

Nauja legenda

Jacques Lipchitz. Moteris su gitara. 1928
Ilgesys – gyvenimo reikalų rišamoji medžiaga.
Kaip ir iš gyvenimo, taip ir iš visos gamybos nuspręsta pašalinti lipnias medžiagas, palaidas ir pilnas kažkokių minkštų, neaiškių įgeidžių.
Jų vietą užėmė dideli lašai įvairaus svorio ir nuotaikos koncentruotos pilkumos: buvo čia lengva bei melancholiška betono pilkuma ir galinga mechaninė geležies pilka; lankstus plienas ir skarda su vaizduote, norinti tik to, kas jau yra. Galiausiai stiklas, nedailus lašas didelės, bespalvės ir jau atvėsusios ašaros.
VIKTORIJA DAUJOTYTĖ

Salos su aštriais iškyšuliais

Gvidas Latakas parašė įdomią poezijos knygą  – ir iš kalbos, iš kalbinių būsenų, iš suintensyvėjusio girdėjimo, iš pačiam sau ne visada aiškių atsiliepimų į tai, ką girdi arba tariasi girdįs. Daug ką ir nupiešė, nupaišė. Visko apstu  – ir linijų, ir žodžių. Knygos pavadinimas „Salos“ kiek per aptaku. Aštrius išsišovimus, išsikišimus labiau atitiktų „Kaulo sala“.

VIDAS DUSEVIČIUS

Vidinė žuvis

[...] gausybė mokslininkų ir entuziastų į dienos šviesą siekė ištraukti vieną paslaptingiausių būtybių. Ir riebus, ir saldus, ir šleikštulį keliantis, ir besivyniojantis aplink ranką. Šitiek dėmesio? Svenssonas toli gražu nėra pirmasis, paskyręs geriausius savo gyvenimo metus.

Geriausios knygos apie Ukrainą: istorikės rekomendacijos

[Marci Shore:] Knygoje nepateikiu jokių politinių receptų. Nesakau, kad turėtume taikyti sankcijas X, bet netaikyti Y. Joje stengiuosi istorijos veikėjams suteikti žmogišką veidą, užfiksuoti subjektyvius dalyvių išgyvenimus, padėti suprasti, kas žmones verčia rizikuoti savo gyvybe, priimti sprendimus, apie kuriuos prieš kelis mėnesius jie net nebūtų drįsę galvoti.

AURELIJA MAKNYTĖ

Gal Dievas buvo voras

Linné sistematikoje pagrindinis vienetas yra rūšis. Rūšis jungia gentys, šeimos, karalystės ir kiti skambūs sistematikos elementų pavadinimai. Štai Homo sapiens (1758 metais taip mus kaip rūšį pavadino Linné) – protingasis žmogus. Priklauso Homo – žmonių genčiai, žmogbeždžionių antšeimiui, primatų būriui, žinduolių klasei. Kiek būta žmonių rūšių, tiksliai nėra žinoma.

Niujorko poetų mokykla: 3 × 3 (2) [Schuyler, Koch, Ashbery]

Kažkur kažkas įnirtingai keliauja tavęs link,
Neįtikėtinu greičiu, keliauja dieną ir naktį,
Per pūgą ir dykumos karštį, per liūtis, siaurukalnėm.
Bet ar žinos ji, kur tave rasti,
Ar atpažins, kai tave pamatys,
Ar įteiks tai, ką tau neša?
LIUDAS GIRAITIS

Poezija apie nieką

Jis – lietuviškas išminčius, ištirpinęs poezijos formaldehide triukšmus ir daiktus, mantras, apvalių betono balvonų teorines galvas, surūdijusius paneryje vamzdžius – tie neįžengė į žodžius. Jis atsiskyręs, jam plaukia debesys danguje.

KOSTAS POŠKUS

Katinas ant stogo

  Jis, nors reikėtų sakyti daugiskaita – jie, mėgsta įsitaisyti aukštai ir nesvarbu, ant stogo ar ne, ir stebėti aplinkinį pasaulį iš pirmo žvilgsnio nejudriomis ir abejingomis akimis. Sakau „iš pirmo žvilgsnio“, nes jeigu imsime stebėti juos, iš jų dangaus fone styrančių trikampio formos auselių, iš uodegos padėties suprasime, kad jie, atvirkščiai, yra labai jautrūs aplinkos pokyčiams ir vadovaujasi puolimo…

AIDAS KELIONIS

Brūkštelėjimai

Prezidentė D. Grybauskaitė tapo jau trečio milžiniško laivo krikštamote. Žiūrint, kaip šampano butelis dūžta į laivo bortą, net seilė ištįso. O manęs niekas nekviečia tapti katerio, valties, baidarės, kanojos ar nors vargano plausto krikštatėviu…