LiteratūraProza
Rašytojo griaučiai
LEV RUBINŠTEIN Aš labai norėjau tapti rašytoju. Retkarčiais ir dabar noriu. O prieš tai, kaip ir visi daugiau ar mažiau normalūs berniukai, aš paeiliui norėjau tapti lakūnu, milicininku, garsiu keliautoju, estrados konferansjė, bilietų kasos kasininku, požeminės perėjos direktoriumi.
Atkarpos
ROMAS DAUGIRDAS Inercija Kai pusiau nuklaikęs varai vogtą mašiną į kitą šalį, tikiesi, kad tau pasiseks. Nors važiuoti tenka naktį, gruodžio vidurys, lijundra.
Kitoks, daug platesnis pasaulis
GENOVAITĖ BONČKUTĖ Kai Sajus mane pamatė pirmą kartą, per bendrabučio kaimyną ėmė siuntinėti meilės laiškus. Tai buvo Philo Collinso dainų tekstai, kuriuos jis, klausydamasis kasečių, bandė versti iš anglų kalbos.
Mačiau angelą, atbėgantį bangom
RIMANTAS ŽILEVIČIUS Vasarį pro užburbėjusį langą prasimušė saulės spindulys. Jis slinko pasieniu, klupinėdamas už atsilupusių tapetų, pindamasis dulkiname voratinklyje. Palubės kampe kilo sumaištis – iš žalzgano tumulo iššoko musytės peršviečiamais embrioniniais kūneliais.
Raitas ant sraigės
SERGEJ DOVLATOV Asmeniškai aš Michailo Šemiakino sėkmę Vakaruose priimu kaip asmeninį įžeidimą. Man jo klotis trenksminga iki pavydo, keršto ir visiško nepasitikėjimo savimi. Jaunas, įžymus, turtingas, talentingas, protingas, gražus ir sąžiningas…
Paskutinis Kauno forsas
MARIUS PLEČKAITIS Tylus ir liūdnas, lyg žemę pardavęs, šaltą gruodžio pirmosios vakarą sėdi jis virtuvėje. O vien su treningu – šalta. Ir radiatoriai neskuba kaisti. Langai kaip rėtis – kiauri ir birkom nuteplioti. Kas galėjo pagalvoti?
Šėlas
RŪTA JAKUTYTĖ Baisu stebėti save nykstant, net jei steni iš noro išbūti toks, kokį radai vakar, susivysčiusį į savo kvapo patalynę. Gaila, nebegali įeiti ten, kur buvo namai, niekas neatpažįsta, kai grįžti.
Vienu lietimu
AISTĖ KISARAUSKAITĖ Bet namai minkštėjo nuo karščio kaip vaškas. Kiekvieną gatvę, rodės, galėjai pasukti sau norima linkme, nulipdyti reikiamą balkoną pokalbiams tamsoje. Atmintinai išmokome, kada kurioje gatvės pusėje krinta šešėlis. Moterų rankinėse išdžiūvo blakstienų tušas. Nagų lakas.
Apie žvaigždes
ROLANDAS KAUŠAS Ir vėl naktis. Kaip ir praeitą kartą. Mane žadina ir sako: jau laikas keltis ir važiuot. Laikrodis rodo 12:30. Bet tai tik laikas. O man reikia krintančios žvaigždės. Krepšys, jau iš anksto paruoštas susitikimui, ramiai laukia savo eilės.
Ta vasara dabna žaliuos prisiminimuos
RIMANTAS ŽILEVIČIUS Vaikystėje vasara amžinai vėluodavo. Susitraukusiame į žiužį Kalupyje berniūkščiai krepšiais išgaudydavo lydekaites, žiedų rūke nudainuodavo liepos, iki vasaros palaimos – maudynių Ventoje – dar būdavo skausmingai toli. Darže iš proto ėjo trys morkų vagos.
