LiteratūraKritikos kirtimai

GAGENANČIOS ŽĄSYS

Džoiful ryding of „Hepi fjūčer“

Lietuviškosios literatūros padangėje žąsys išvydo užrašą – „Naujiena: dvi žinomos prozininkės sukomponavo bendrą naujų novelių rinkinį“…

JURGITA ŽANA RAŠKEVIČIŪTĖ

Autobiografija kaip mąstymo istorija

Knyga „Vartai į abi puses“ turi paantraštę – „Viktoriją Daujotytę kalbina Marijus Šidlauskas“. Taigi tikimės pokalbių knygos, pratęsiančios prieš dešimtmetį „Sambalsiuose“…

RIMA BERTAŠAVIČIŪTĖ

Eseistika kaip kultūros autobiografija

Klausimas, kas per paukštis yra toji lietuviškoji esė, užima svarbią vietą tikrai ne tik mano gyvenime. Šiandien į jį atsakyčiau taip: šiuolaikinėje lietuvių kultūroje esė – tai būdas (mokytis) kalbėti apie save. Ilgesnė šio atsakymo versija apima 1) klausimo vietą mano pačios autobiografijoje, 2) klausimą, kaip autobiografijos kuriamos literatūrinėje ir vizualiojoje lietuvių eseistikoje, ir 3) prielaidą, kad eseistikos tendencijos leidžia…

RIMANTAS KMITA

Literatūros kritiko kainoraštis Vilniaus knygų mugei

Renginys pats paskutinis, aš jau po penkių alaus ir 3×40 g, šneku bet ką, bandau juokaut, nelabai suprantu, kas čia turėtų vykt, publika skirstosi – tai čia kaip visada 0 eurų, užteks ir pristatomo veikalo su autografu…

RŪTA ŠLAPKAUSKAITĖ

Ropografija, arba Meninė daiktų tvermė

Į šiuolaikinę Vakarų grožinę literatūrą sugrįžta daiktai. Atrodytų, lyg sutartinai kritinės šlovės sulaukusiuose romanuose – pavyzdžiui, pastarųjų metų Pulitzerio premijos laureatuose Donnos Tartt „Dagilyje“ (The Goldfinch) ir Anthony Doerrio „Neregimojoje šviesoje“ – simbolinės pasakojimo struktūros centre įkurdinami materialūs objektai, pavogtas paveikslas ir deimantas, kurių likimas nušviečia romanų veikėjų gyvenimus. Tačiau, po teisybei, nebuvo daiktai niekur pradingę ir tokie keli pavyzdžiai…

VIRGINIJA CIBARAUSKĖ

Apie šiandieninius poetus ir poeziją

Šiuos kultūrologinio pobūdžio nerimtus pasvarstymus apie poeto1 savivaizdį įkvėpė kelerių pastarųjų metų nutikimai, susidūrimai ir susitikimai, tiksliau, tam tikri šiuos įvykius lydintys dėsningumai, sistemingi pasikartojimai. Pirmoji poezijos knygai skirta recenzija, kurią parašiau studijuodama magistrantūroje, sulaukė, kaip tuo metu man atrodė, keistos reakcijos – poetas parašė atsakomąjį tekstą, jame kreipėsi visiškai ne į mane, o į mano dėstytojus, ragindamas paprotinti negabią…

AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ

Ieškant paveikslų grožinėje literatūroje

Kai tiek daug kartų girdi, imi tikėti: dailės istorikų ir kritikų tekstų niekas neskaito, tai baisiai specializuota ir nuobodu. Neliko nieko kito, kaip išsamiau pasidomėti, ką apie dailę kalba ne nuobodos teoretikai ir kritikai, o kitos, kur kas populiaresnės srities – grožinės literatūros – atstovai. Aptikti literatūroje paminėtą dailininką ar dailės kūrinį nėra jokia naujiena. Jie gali būti tiek tikri,…

ELŽBIETA BANYTĖ

Kai kirtis į pabaigą šoka

Valdo Papievio knygos visada išeina be triukšmo, agresyvių reklamų ar kitokio viešumo. Pasirodo teksto ištrauka kultūrinėje spaudoje, ir to pakanka…

GINTARĖ BERESNEVIČIŪTĖ

Apie jausmų šiaurę Pietų Afrikoje

Romane „Nešlovė“, parašytame 1999 metais, nagrinėjama daug subtilių problemų – pirmiausia, žinoma, į kūrinio akiratį pakliūva…

DAINORA KANIAVIENĖ

Dvigubas siužetas

Tarp Svetlanos Čeckos, o iš tikrųjų – Svetlanos Kauzonienės, romano „Moteris iš dvigubo pasaulio“ ir realaus gyvenimo esama šiokių tokių paralelių…