EGLĖ RAMOŠKAITĖ Šiandien pabėgėjusi už ne visai kampo, sustojau ir įbedžiau žvilgsnį į juodą katiną, kuris prieš keletą sekundžių pamojo man letena sekti paskui jį. Taip ir atsekiau iki šios vietos. Vietą, manau, reikėtų trumpai aprašyti, nes ji turėjo nesuvokiamos mistikos: pieva šalia gatvės

VIDAS POŠKUS Paskaita vyko senojo vienuolyno rūsyje. Atmosfera priminė tikrą pragarą – sunkus raudonplytis cilindrinis skliautas dengė ilgą, koridorių primenančią celę. Vienodais intervalais jį skaidė iš kryžiumi sujungtų plytų sumūrytos liunetės.

AUGUSTAS SIREIKIS – Tik nelieskit mano brendžio. – Na, pažiūrėsim. – Mes labai ilgai į jį žiūrėsim. Neieškok sąmojo. Pamenu, kartą buvau spektaklyje Kuršėnuose – už manęs sėdinti sena moteris plepėjo ištisas dvi valandas.

MARIJA ANTANAVIČIŪTĖ Tereikia apsižvalgyti, ar nėra kamerų ir ar pusamžė geros valios moteris pūkuotu megztiniu bei storastikliais akiniais nemato manęs. Delnu slysta karoliai, apsivynioju keliskart apie riešą ir paslėpusi po palto rankove neatsisveikinusi išeinu iš parduotuvės.

TOMAS VAISETA Čia tikrai tas lietus. Asfaltą merkiantis į žmogiškus geidulius. Pavasarinė upė dar piktoka, bamba, šnopuoja, slegiama savo pačios naštos, lyg apsirijėlė bando atrajoti perteklių. Slūgstantis potvynis palieka pėdsakus.

GILBONĖ Sapnavau trupinius. Sapnininkas sako: sapnuoti trupinius reiškia, kad niekada netapsi turtingas, bet visada turėsi tiek, kiek reikia. Kad niekada netapsiu turtinga, žinojau ir be sapno, bet žinia, kad visada turėsiu tiek, kiek reikia, pradžiugino, nes labai nesmagu būtų prašyti išmaldos, net tokios, kuri man gal ir priklausytų.

SAULIUS VASILIAUSKAS Jaučiausi šlykščiai. Negalėjau susivokti, kaip žmogus, blokuodamas ir ignoruodamas kito buvimą, vieną akimirką gali visiškai pasikeisti. Negana to, kad nesugebėjau suprasti savo veiksmų – neieškojau jiems jokio pa(si)teisinimo galimybės.