Literatūra
Gyvenimo slinksmas sausio mėnesį
Gulėdamas ant matraco ką tik atlikau vieną iš mano meditacinių pratimų: tapatinausi su savo skeletu. Gulėjau Palangos kopose tarp krūmokšnių ir viksvų prie pat jūros netoli tilto (visada esu toje pačioje vietoje). Buvo lyg pavasaris. Mačiau jūrą, girdėjau jos ošimą. Paplūdimyje nebuvo nė vieno žmogaus.
8 sekundės su Nicanoru Parra
Smalsu, kas parašys knygą, kurią sukurti planavo Parra, bet taip ir neparašė: Antrojo pasaulinio karo istoriją, kurioje būtų išsamiai papasakotas ar apdainuotas kiekvienas mūšis, kiekviena koncentracijos stovykla, poemą, kuri akimirksniu taptų Nerudos „Visuotinės giesmės“ priešingybe…
Gamta
Iš pratarmės įmanoma suprasti, kad abiejų autorių – žinomos poetės ir jos iš gyvenimo prieš dešimtmetį pasitraukusio sūnaus – eilėraščius sieja panašus pasaulio suvokimas ir net eilėdara (sūnaus tekstuose kiek daugiau verlibro)…
Sielvartas ir Varno jėga
Visa apimančios Varno galios ir įžūlumo derinys pasirodo ir kritikų palankiai įvertintame šiuolaikinio britų rašytojo M. Porterio romane, kuriame, galima sakyti, susijungia proza ir poezija. M. Porteris įstabiai improvizuoja remdamasis T. Hugheso ir kitų autorių idėjomis, išlaikydamas ryšį su jomis, kartu išryškindamas charakteringus personažų pasirodymus.
Iš ciklo „Prieš pat nusileidžiant saulei“
Meilė – tai pragaro šuva
Kol gimdžiau, atėjo žiema
Taip atėjo rytas, ir mausti pilvą išvis nustojo. Svarsčiau, ar skambinti akušerei, ar ne, tačiau paskambinau, ir ji liepė man važiuoti į ligoninę – „vandenims nubėgus, per 12 valandų turime pagimdyti“. Tačiau suvokiau, jog sąrėmiai dar neprasidėjo, tai kaip aš pagimdysiu? Žinojau, kad greičiausiai skatins vaistais, jei neišsiteksiu laike.
Iš „Hifų“
Paskutinis spektaklis
Paskutinis. Šiandien Didžiajame teatre, pagrindinėje salėje įvyks paskutinis spektaklis, kuriame ji suvaidins Norą. Jubiliejinis – „Nora“ Didžiajame teatre rodoma jau trisdešimt metų. Jos žvaigždė prieš trisdešimtmetį suspindo būtent šiame spektaklyje ir ji, kaip ir kiti šįvakar vaidinsiantys aktoriai, atsiims gėles, išklausys padėkos žodžius, aplaistys jaunystės pasiekimus šampano purslais ir…
Džimas
Kas yra poezija, Džimai? – klausdavo jo elgetaujantys Meksiko vaikai. Džimas klausydavosi jų, stebėdamas debesis, ir tada atpildavo. Žodynas, iškalba, tiesos ieškojimas. Epifanija. Taip pat, kaip apsireiškia Švenčiausioji Mergelė Marija. Centrinėje Amerikoje jį kelis kartus apiplėšė, o tai kiek neįprasta buvusiam jūrų pėstininkui ir Vietnamo karo veteranui. Daugiau jokių kovų, pareiškė Džimas.
