Literatūra
Mažasis o ir didysis P
Istorikų Valdemaro Klumbio ir Tomo Vaisetos neseniai išleista knyga „Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje“ yra populiariai parašyta mokslinė studija, kuri į istorijos tyrimų lauką įtraukia temą, ten besisvečiuojančią labai retai, ypač Lietuvos akademinėje erdvėje, – seksualumą.
Kūryba iš nepastovumo
Pasak kritikų ir knygos redaktoriaus Valentino Sventicko, Antano Šimkaus eilėraščių rinkinyje „Vakaras dega“ vyrauja vėjo simbolika. Šis įvaizdis pasirodo ne vieno autoriaus knygoje, juk vėjas siejamas ne tik su gyvybės dvelksmu, kvėpavimu, permainomis, bet ir su dvasiniu įkvėpimu. Tad natūralu, kad poezijoje šis paslaptingas simbolis įvairiai interpretuojamas, savotiškai bandant suvokti jo veikimo galią.
Iš Sarbievijaus kiemo liudijimų
Kadaise kiemo simbolis – senas beržas – nukentėjo nuo ekstremalių orų ir jau nebesipuikavo savo gyvybingu žavesiu. Ir atsitik tu man taip, kad ant netoliese stūksančio pastato karnizo, kabindamasis į ribotas dirvožemio atsargas, stiebėsi naujas berželis. Gerieji žmonės nukėlė tą liauną gyvybę ir pasodino į senojo vietą. Kiemelio agora vėl atgijo.
Eilės
Trys ukrainiečių poetai [Žadan, Čubaj, Musakovska]
Lovoje
Rodyklė
Ginčai dėl autorystės eilučių: „Blogybių mano tokios atsargos, / kad sausiui nesilyginti savais žydėjimais“…
Vitnė Hjuston
Kai Katka ištaria savo baisųjį „Aš su tavim nebešneku“, man išsyk ima virpėti pakinkliai (nors ir nenumanau, kur jie yra), oda perbėga šiurpas, o veidan smogia karštas vėjas. Jei Katka pasakė, kad nebešneka, vadinasi, taip ir bus. Ir čia kalbama ne apie kažin kokį laikiną nenorą bendrauti atviromis temomis, o apie visišką, pilnutinį, triuškinantį ignoravimą. Kai Katka nesišneka, ji nuduoda, kad apskritai neegzistuoju. Retsykiais tada atrodo, kad ji štai ims ir pereis mane kiaurai, tarytum per tuščią vietą.
Utopijos ilgesys
Rašytojo karas
[Andrij Liubka:] Mačiau internete kilusį pasipiktinimą dėl Šiškino straipsnio, bet jo neskaičiau. Visa tai taip nutolę nuo realių problemų. Neturiu laiko tokiam šlamštui. Vadinamieji gerieji rusai bando susikurti sau įvaizdį karo aukų, kurių kančios prilygsta mūsiškėms. Tuo pat metu jie visada sulaukdavo didelės institucinės Vakarų paramos – stipendijų, akademinių postų ir kt. formomis – vien dėl to, kad yra nusistatę prieš Putiną.
