Literatūra

VYTAUTAS JURŠĖNAS

Lietuviškas supažindinimas su pasaulio pabaiga

Čia „pasaulio pabaiga“ – pastarųjų dešimtmečių Vakarų (mums prie jų prisijungus šiek tiek vėliau) sąlyginės ramybės ir klestėjimo eros akligatvis, o jos istorija – kai kurių pamatinių principų sumūrijimo, stūksojimo girgždant, o ilgainiui dūlėjimo kronika kartu su užuomina į Fukuyamos „istorijos pabaigą“, turėjusią ateiti žlugus TSRS.

TOMAS VYŠNIAUSKAS

Atokvėpių nesvarumai

Poeto, žurnalisto, leidėjo Viktoro Rudžiansko ankstyvajai kūrybai būdingą naratyvų, metoniminį kalbėjimą laikui bėgant papildė (dažnai ir nustelbdavo – ryškus pavyzdys būtų eilėraščių rinkinys „Vienas“) metaforos sureikšminimas, alegorija, laiko ir erdvės dimensijų variacijos, rafinuota fantasmagorija, tad buvo smalsu, kokiais stilistikos ir tematikų atspalviais pasižymi naujausias rinkinys „Arbata papėdėje“. 

GRAŽINA CIEŠKAITĖ

Dvieiliai

neapykantos erą pradėję nykūs protai kvailiai
juodas kraujo žydėjimas kančios sklidini aviliai
VYTIS LAURYNAS PALŪKSTIS

Mėlyns ir geltons

Vai žydėk žydėk,
Bal̃ta obelėle,
Tàke duobkasių,
Slė́ny užu kalna.
GUNDEGA REPŠE

Iš „Ekstazių ir metastazių“

Tu, kuris sprogdini miegančius vaikus,
Tu, kuris tankais, raketomis degini javų laukus,
Tu, kuris šaudai artojus ir duonos kepėjus,
Tu, kuris prievartauji nėščiąsias,
Tu, kuris negimei žmogumi, –
Būk prakeiktas!
MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (33)


Aš nieko nenoriu, aš laimingas, sako indai.
Aš nelaimingas, sako europietis. Aš nieko nenoriu. Palikit mane ramybėje.
LIENĪTE MEDNE-SPĀRE

Paklausyk, kaip dainuoja smėlis

Nusėlinusi atgal iki lovos, Sintija atsisėda, pasitupdo ant kelių Mėlynąjį Meškiną ir, atkišusi apatinę lūpą, nuplėšia vieną jo akį. Akimirką patrina ją dviem pirštais ir padeda ant lentynos.
– Nelaimingas meškinas, tu juk beveik aklas, – atsidūsta ji, nuplėšia antrą akį…
VLADIS SPĀRE

Ėjimas šlubu žirgu

Prie Parako bokšto braudamasis pro sniego sieną jis pustamsėje užsirovė ant Ievos, kuri tiesiog priešpriešiais ėjo per gatvę, lyg jie būtų susitarę susitikti. Įsisupusi į storą vilnonį šaliką ir įsisukusi į tą patį seną paltą, kurį jis kadaise dovanojo.
– Tu!
J. Kuzmickis

Ligotas kačiukas

Ligotas kačiukas gulėjo lovelėj.
Atėjo ten daktaras. „Kas gera, žvėreli?“
„Blogai, mielas pone: sergu visą dieną!
Nenoriu nei valgyt, nei lyžtelti pieno.“
„Duok leteną!“ – tarė ir pulso žiūrėjo,
Giliai susimąstė ir šitaip pradėjo…

Žinau, kad geras paveikslas skamba

Su dailininke URTE JASENKA kalbasi Giedrė Kazlauskaitė

Urtės Jasenkos grafikos miniatiūrų paroda „Vieno paveikslo istorija“ „Kultūros fabrike“ (Bangų g. 5A, Klaipėda) veikia iki gegužės 26 d.