Literatūra

ALEKSANDRAS SAKAS

Audra

Kai pajūry atsirėmiau į vėją,
Kai su pušim svyruojančia stovėjau,
Kai bangos lėkė, guldamos po kojom,
Audros giesmes ir aš kartojau.
Bent vienas gyvas balsas šiam ūžme
Turėjo jungti dangų su žeme.
ANNA AYANOGLOU

Artimas priešas

Į mano pirmuosius žodžius jis atkirto:
I’m a patriot, I don’t speak Russian
Ji tylėjo, atvirai žvelgdama
Ir nuo tos akimirkos tarp mūsų trijų
anglų kalba, be atminties
PETRAS REPŠYS

Tikri nutikimai

Kažkas uždėjo ranką ant peties. Atsisukęs pamatė kariškį. Tai buvo rimta. Kariškis paklausė, ar dailininkas, ar turi dažų, liepė eiti su juo. Sustojo prie vykdomojo komiteto tvoros. Kariškis atrakino vartelius ir liepė nusiauti batus, nusiavė ir pats. Kieme visu ūgiu gulėjo Stalinas, dešinę ranką užkišęs už kitelio atlapo, žvilgsnį įrėmęs į dangų. Abu su kojinėm ėjo Stalino kūnu.

NERINGA BUTNORIŪTĖ

Moterys šešėlyje

Svarbiausi dalykai E. Frank prozoje nematomi, juos galima tik sužadinti. Kaip dažnai nutinka lietuvių prozoje, būsena konkuruoja su išoriniais įvykiais. Knygoje „Mirę irgi šoka“ aprašomas veikėjų pasaulis veriasi per buitines detales, jusles ir skleidžiasi tol, kol tarsi psichoanalizės seanse prisikasama iki nuslopintų troškimų, instinktų – Carlo Gustavo Jungo nusakyto šešėlio srities.

IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Poezija ir skliaustai: „receptas vis dar galioja“

Perskaičiusi naujojo Nerijaus Cibulsko eilėraščių rinkinio pavadinimą, kuris pasirodo kaip nuoroda į Edmundo Husserlio fenomenologiją, pirmiausia pagalvojau, ar jis nėra pernelyg pretenzingas.

VIDAS DUSEVIČIUS

Sunki kepurė

Sigitas Benetis turi ką ir moka pasakoti. Ir apie patį rašymo procesą. Aptiksime ne tik svarstymus apie vienos ar kitos istorijos išklausymo ar užrašymo istoriją, bet ir – pavadinimus, dailinimus, ištrynimus ir kitus teksto pokyčius. Tiesa, veikėjai irgi aktyviai dalyvauja šiame procese, lanko rašytoją ir netgi prašo ištaisyti detales ar charakterio bruožus.

NERIJUS CIBULSKAS

Sveiki atvykę į Mėlynų valandų viešbutį

trijų veidų bruožai manajame:
moteris
įsipainiojus į elastingą aukso šešėlį
vyras
padėrusiom bronzos akim
senis
ledine moliusko burna
IŠVARI PREMA

●

mes kaip skirtingos planetos
skriejančios tomis pačiomis trajektorijomis
vienas kitą atspindėdami
vienas kitą švelniai prilaikydami
širdžių šešėliais
ODVEIG KLYVE

Poezija

Mes esam ir veik nedrįstam būti
savo rankose, burnose, skruostikauliuos, kurie
formuoja veido odą, kas toji aš, leidžianti sau matyt
ir nepradingstanti, kai lempos uždegamos
aš esu, tu esi lyg virpanti gija minkšto
metalo
KRISTINA TAMULEVIČIŪTĖ

Drabužiai

Jonas buvo gal dešimt metų už mane vyresnis, ir jam nepatiko mano gotiška apranga. Todėl kai tą vakarą prie ežero jis pasakė, kad juoda spalva man netinka ir turėčiau nusipirkti baltas kelnes su kišenėmis ant užpakalio, nes tokios kelnės plonina, ir paprašė bučkio, apsisukau ant kulno ir nuėjau. Kitą dieną Redai paskambino Jono draugelis, pasakė, kad turi mašiną, ir pasiūlė mums visiems keturiems nuvažiuoti prie ežero.