Literatūra
Be vietos
Moterų romanai
Vyrų romanai – apie tai, kaip įgyti galios. Žudant ir pan. arba nugalint ir pan. Tokie ir moterų romanai, nors metodai skirtingi. Vyrų romanuose moteris ar moterys įgyjamos drauge su valdžia. Tai – priedas, o ne priemonė. Moterų romanuose galios įgyji įgydama vyrą. Vyras yra galia. Bet sekso neužteks, jis turi tave mylėti. Kam, jūsų manymu, tasai klupinėjimas terpu krinolinų ant persiško kilimo?
Parahokinių žaidynių auksas
Aparatai rodo visko daug ir dažnai, tačiau ne žiedą, ir tik sykį suloja aktyviau, taip, kaip ir priderėtų. Veiksnių, man sako, daug: pavyzdžiui, jį fiksuos silpniau, jei gulės ant šono. Praleidžiam miške dvi valandas ir po truputį traukiamės atgal.
Protingavimai (34)
Kai dar nebuvo eurų, turėjau 17 litų. Buvau alkanas, bet nusipirkau ne dešrą, o knygą. Ta knyga iki šiol guli lentynoje neskaityta. Bet buvo neužmirštama akimirka, kai gėrėjausi savimi.
Karas
Tas kraštas kaip lakūs smėlynai. Įnoringiausia judesio banga, kuriai patinka žaisti žmonėmis. Akis jiems smėliu užpila arba paklaidina. Dažnai taip smarkiai suplaka smėlį su dangumi, kad pasidaro tamsu ir keliautojas nebežino, kurioj pusėj saulė. Kartais jam ima vaidentis, kad saulė blykčioja po kojų, kad vilioja jį į kažin kokius šviesius požemius su neregėtais turtais.
Keliauninkas
Vingių Jonas po šimto metų
Koks jaunikis, tokia ir laimė. TV projektas nepavyko, o Joneliui, vyrui ir iš stuomens, ir iš liemens, Kūtvailiškių princui, beliko toliau tėvo gyvenimo tiesų klausyti, mokantis bobas valdyti.
Gyvenimas gyvenime
Pirmą sykį pradedu knygą, gerai nežinodama, koks bus paskutinis jos sakinys. Kaukia oro pavojaus sirena, šiandien jau penktoji. Matyt, ne paskutinė. Tiesą sakant, šios knygos neturėtų būti. Prieš mėnesį neįsivaizdavau, kad ją rašysiu, kaip ir neįsivaizdavau, kad mūsų Irpinę, Bučą, Mariupolį, Borodianką, Desną, Černihivą, Charkivą, Iziumą, Chersoną, Hostomelį, Volnovachą, Jahidnę, mūsų miestus, miestelius, kaimus (naujoji geografija skausmu neišmatuojama) rusų išgamos, vykdydami genocidą ir žiaurias žudynes, pavers pajuodusiomis gaisravietėmis ir masinėmis kapavietėmis.
„Viltis svarbu“: apie literatūros reikšmę konfliktų metu
[Volodymyr Jermolenko:] Vis dėlto literatūra karo metu yra ir pareiga. Mūsų pareiga yra kalbėti, liudyti, išpažinti, skelbti. Tylomis palaidotas blogis yra blogis, kuris sugrįš. Ukrainiečiai tai puikiai žino. Rusų okupantų mūsų atžvilgiu vykdomas genocidas baisus ne tik dėl to, kad tai – žiaurumo įsikūnijimas, bet ir dėl to, kad tai yra pasikartojančio žiaurumo įsikūnijimas.
Karo žanrai
[Liubov Jakymčuk:] Dėl karo daugybė žmonių tiesiog neteko žodžių. Jie būtent taip ir sako: nėra žodžių sielvartui, kurį patyrėme, išreikšti. Taigi poetų užduotis – šiuos neapsakomus jausmus perteikti žodžiais. Be žodžių, poetai atranda ir formą bei ritmą, kurie padeda įlieti į tekstą sudėtingą, stiprią emociją. Šitaip žmonės galbūt ima gebėti kalbėti apie savo traumą – priimdami kitų žodžius ir tekstus kaip savus. Tai padeda jiems susidoroti su trauma.
