Literatūra
Dienoraštis
Reikia dirbti įnirtingai, greitai ir kad niekas tavęs neblaškytų; tai užtikrintas būdas pasiekti kūrinio vienovę. Paskui, baigus darbą, atidėjus rašymą, reikia įnirtingai, godžiai skaityti, kaip dera po tokio pasninko, ir iki galo, nes reikia viską pažinti. Ir galvoje vėl sukirbės idėjos; nereikia tam trukdyti; netrukus ims dominuoti viena; tada vėl reikia sėsti prie rašymo. O kol rašai, sąmoningai nieko nebeskaityti. Skaitymas mane per daug jaudina ir išjudina galvoje visokias idėjas. Nė viena nebūna dominuojanti, bent jau ilgą laiką.
Nuo Puškino iki Putino: imperinė rusų literatūros ideologija
Tuo pat metu, kai europietiška orientalistika konstravo Afrikos ir Azijos visuomenių kaip neturinčių istorijos, vertos pasakojimo, vaizdinį, rusų literatūra Kaukazo ir Ukrainos tautas vaizdavo kaip tokias, kurių audringa istorija nusipelno užmaršties.
Parulskis à la Žilinskaitė plius DviMoteri
Knygoje „Dramedijos“ Sigitas Parulskis pristato naujai įvardyto žanro septynis pavyzdžius: „Vilnius–Dakaras“, „Keltininkas“, „Darius ir Girėnas per Atlantą skrido“, „Labai triukšminga vieta gyventi“, „Figų padažas su citrina“, „Vagys“ ir „Julija“. „Dramedijos“ – įdomi žodžių sandūra, naujadaras, terminas, plečiantis teorinę literatūros rūšies ir žanro sampratą.
Lentyninė kaimynystė
Ar rašytojams svarbu, kokių autorių knygos bibliotekų lentynose stūkso jų opusams iš kairės ir dešinės? Kiek rašytojai pažįsta savo (savo pavardės) kaimynus? Ar apskritai nūdien aktuali tvarios lentyninės kaimynystės tema?.. Šiuos klausimus ir uždavėme keletui jų.
Prašymai
روژین
Kai per vieną skvoto vakarėlį iš savo kambario atnešė parodyti seną, apsilaupiusią, subraižytą fotografiją, žinojau – pagaliau iš tiesų susidraugavome. Juodbruva, močiutės glėbyje vos išsitenkanti, kairiu smilkiniu prie jos skruosto prigludusi šešiametė. Abiejų lūpose santūrios, bet užtektinai išraiškingos, veido bruožus sušildančios šypsenos. Ir išdidumas mergaitės akyse, toks būdingas vaikams, kai užtikrintai žino, kad juos myli. Nė viena nežvelgia tiesiai…
Žodyno lietuviškumas
2017 m. pasirodęs Akvilinos Cicėnaitės romanas „Tylos istorija“, vaizduojantis keturių kartų Lietuvos moterų gyvenimą, sulaukė mažiau dėmesio, negu buvo vertas. Naujajai knygai dėmesio nestinga, ir net vitrinoje tarp bestselerių mačiau, – galbūt skaitytojus traukia asmeninė patirtis.
Perskaityk ir išmesk! Arba: ar galima išmokyti rašyti?
Daugelį metų sėdėjau priešais patyrusią korektorę, kuri be jokio pieteto prieš laurų vainikais vainikuotus kūrėjus vaizdingai skaitė ryškiausias redaguojamo teksto citatas, komentavo tų autorių vaizduotės prasmę ir latvių kalbos mokėjimą. Laimė, šių nemalonių komentarų neišgirdo minimi autoriai…
Ar iš tiesų gyvenimas nenuspėjamas ir trapus?
Gyvenimas yra trapus, ir ne visada, kaip Žemaitės Katrei, prieš mirtį užtenka laiko atsiprašyti. Ar gali žmogus žinoti, ar jis išgyvens iki rytojaus? Ar jis bent pagalvoja, kad paslydęs ant likimo ledo gali susidaužyti širdį? Kaip jis gali žinoti, kad kaimynui skirta kulka neparėš jo smilkinio? Pagaliau jis net nėra įsitikinęs, kad gerdamas ryte arbatą neužsprings mirtinai.
