Literatūra
Legenda apie padalintą sielą
Legenda byloja apie sielas, po gimimo padalintas į dvi dalis. Tos dalys, tik vėl viena kitą atradusios, tapusios viena, bus laimingos, išsipildys. Gimė jie…
Eilės
dulksna
dešimt dienų iš eilės šimtas pirmame kambary dievo motina bruka baltas piliules ir degtinęEilėraščiai
Pelenų naktis
Haroldui Baubinui
mirtis buvo tarp mūsų stiklinėje geležies prisotinto vandens vėsumoje ant odos
Volto Disnėjaus pelėkautai
Po šio animacinių filmų genijaus, kelių kartų numylėtinio mirties atvirame aukcione Santa Monikoje, be kelių iš jo vilos paimtų daiktų, parduotas ir paslaptingas metalinis daiktelis…
Koncertas
Po kelių minučių ji elegantiškai atsisės prie fortepijono. Veik nepastebimu linktelėjimu padėkos pagarbiai sušurmuliavusiai publikai. Jos blizgučiais nusagstyta suknelė…
Kodėl aš neseku kulinarinių tinklaraščių
Jei rašyčiau maisto tinklaraštį, prisistatyčiau taip: „Mėgstu gaminti. Gal todėl, kad mama ir močiutė buvo puikios kulinarės, o dalį vaikystės kartu praleidome virtuvėje. Norėdama nugraibyti sultinio putas ar sumesti į sriubą mėsos kukulius (močiutė sakydavo „galkutes“) iš pradžių dar turėdavau užsiropšti ant senelio sukaltos taburetės. Apie maistą ir jo gaminimą, anot vieno mano pažįstamo, kalbu kaip Simonas Simoninis iš „Prahos…
Septynios priežastys nerašyti romanų (ir viena – juos rašyti)
Man į galvą ateina septynios priežastys, kodėl nereikėtų rašyti romanų. Pirmoji. Pasaulyje per daug romanų ir per daug juos rašančių žmonių. Juk egzistuoja ne tik tie jau parašytieji ir reikalaujantys nuolat būti skaitomi romanai; tūkstančiai visiškai naujų romanų nuolat pasirodo leidėjų kataloguose ir viso pasaulio knygynuose. O juk esama dar daugybės tūkstančių romanų, kuriuos atmetė leidėjai, bet jie, nepaisant to,…
Ruduo it novokainas
Jeigu aš tau miriau, esu mirusi, kas aš esu? Aš sunaikinau save dėl to, kad myliu tave: aš esu tu. Vienuolikta ir dvylikta linija...
Iš ciklo „Gintarinė žolė“
Šešėlis
Jevgenijus Švarcas (1896–1958) – rusų prozininkas, dramaturgas, scenaristas, bene ryškiausią pėdsaką literatūroje palikęs trimis stalinizmo apogėjuje rašytomis pjesėmis-pam-fletais „Nuogas karalius“, „Šešėlis“ ir „Drakonas“. Sąlygiškai saugus pasakos žanras neapsaugojo: „Nuogas karalius“ buvo išspausdintas tik 1960 m., „Drakonas“ buvo pašalintas iš teatro repertuaro iškart po premjeros ir į sceną grįžo tik 1962-aisiais, bet netrukus vėl buvo uždraustas. Viso to priežastį taikliai nusakė…
