Literatūra
Gurkšnis pamąstymų iš pajūrio
Gulim kaip ruoniai, vienas šalia kito, ne visai estetiškai išsižargstę – juk čia paplūdimys, viskas galima. Kopose nebėra kuo kvėpuoti, todėl vietelė prie vandens – itin brangi. Apie vidudienį jau nebėra kur pasitiesti – niekas nepaiso gydytojų rekomendacijų, atseit šis dienos metas ypač pavojingas. Visi: ir močiutės, ir vaikaičiai, jaunuoliai ir žilstelėję – nori daug ir iš karto. Pusę dienos…
Vandens skonis
samsara-davanala-lidha-loka tranaya karunya-ghanaghanatvam praptasya kalyana-gunarnavasya ande guroh sri-caranaravindam „Dvasinis mokytojas gauna palaiminimus iš malonės vandenyno. Tarsi debesis lydamas gesina miško gaisrą, dvasinis mokytojas gesina liepsnojančią materialios egzistencijos ugnį ir išgelbsti žmones, apimtus tos liepsnos. Toks dvasinis mokytojas, dorybingų savybių vandenynas, ir aš su didžia pagarba lenkiuosi jo lotoso pėdoms.“ (Sri Sri Gurv-astaka) 1. Būti bute / gaisras Visa tai…
Rašymas sau
Esė „Writing for Myself“ britų dramaturgas Haroldas Pinteris (1930–2008) parengė pokalbio su Richardu Findlateriu, išspausdinto žurnalo „The Twentieth Century“ 1961 m. vasario numeryje, pagrindu. Tekstas atskleidžia būsimojo nobelisto kūrybinės virtuvės ypatumus, leidžia retrospektyviai pasekti šio rašytojo savivokos ir literatūros kaip socialinės praktikos vertinimo raidą. Pirmą kartą į teatrą nuėjau, kiek pamenu, pažiūrėti [aktoriaus] Donaldo Wolfito Šekspyro pastatyme. Įkūnijusį karalių Lyrą…
Vėjo malūnai
Įsivaizduokime, kad literatūroje yra trys ryškiausi keliai, kuriais gali eiti kūrėjas: a) vienu keliu ėjo daugiausia ankstesnių laikų rašytojai sekdami sentimentaliosios literatūros tradicija. Šios literatūros tikslas – sujaudinti skaitantįjį. Einantis šiuo keliu rašytojas, norėdamas paveikti skaitytojo jausmus, suteikia tam tikrą emocinį krūvį romano ar apsakymo turiniui. b) Kitas kelias, kuriuo pradėta eiti palyginti neseniai, – kurti literatūrą, kuri stengiasi paveikti…
Nepatogus paveldas, nepageidaujama praeitis
Atmintis yra aktyvi – varijuojant tarp pageidaujamų ir nepageidaujamų istorijos epizodų, selektyviai konstruojamas didysis kolektyvinis pasakojimas apie save. Per šį pasakojimą įamžinamos šlovės, pergalių, kančios, gėdos ir kaltės akimirkos. Šiuo pasakojimu siekiama maksimaliai suderinti istorinį objektyvumą su teigiamu šalies įvaizdžiu, todėl jis visada yra selektyvus, problemiškas ir niekada neužbaigtas. Istorinis paveldas yra vienas iš esminių kolektyvinių ir vietos tapatybės kūrimo…
Subjektyviai
Išeinu pro duris ir švysteli užuolaidų klostės. Palieku langus atvirus, žinau, kad spėsiu grįžti, iki karštį nuramins audra. Bandau įtikinti save, kad, tapusi kuo nors kitu, galėsiu užmigdyti savo asmenį su visomis jo šerdį sudarančiomis problemomis. Ir su kiekvienu žingsniu tampa vis lengviau būti tuo kitu, nepažįstamu, tačiau daugybę kartų įsivaizduotu. Pasuku Neries pakrante. Vanduo drumstas ir tuščias. Niekas nedrįsta…
Didžioji sintezė: apie pomirtinę depresiją
Tarp mūsų esama žmonių, kurie pasiryžę nusikąsti liežuvį, kad tik įrodytų, jog gyvenimas nėra vertas beprasmių kančių…
Eilėraščiai
Piotras Mitzneris (g. 1955) – lenkų poetas, literatūros ir teatro istorikas, biografinių knygų autorius. Dirbo Varšuvos visuotiniame teatre (Teatr Powszechny) ir Lodzės S. Jaraczo teatre. 1980–1989 m. dalyvavo pogrindžio leidyboje. 1993–1999 m. vadovavo kultūros centrui „Koło Podkowy“, nuo 1999 m. – Kardinolo S. Wyszyńskio universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas. Rusų kalba Lenkijoje leidžiamo mėnraščio „Novaja Polša“ redaktoriaus pavaduotojas. Aštuonių istorinių…
Psichologas
Mano darbas yra išties sunkus. Kasdien turiu klausytis įvairiausių žmonių istorijų, kad ir kokios jos būtų. Visi pasakojimai labai skirtingi: vieni liūdni, kiti linksmi, yra pribloškiančių ir gerąja, ir blogąja prasme. Kai kuriems žmonėms reikia vos 5 minučių, kad išpasakotų man visą savo gyvenimą, o kai kurioms senutėms neužtenka ir valandos, kad apibūdintų, kaipgi jos jaučiasi, kai autobuse jaunuoliai neužleidžia…
