Literatūra
Poezija repo ritmu
AGNĖ ALIJAUSKAITĖ Rosana Lukauskaitė. Meilės nerasi konservų dėžutėje. Eilėraščiai. V.: Edukologija, 2012. 110 p. „Būk mano recenzija dainuok man kritiką“, – viename eilėraščių rašo Rosana Lukauskaitė, tad, šitaip įkalbinta, recenzija nedvejodama ima būti. Atsisakiusi bet kokių pretenzijų į dainavimą repo ritmu
Geriausio šnipo nominacija
EMILIS MILKEVIČIUS Rosana Lukauskaitė. Meilės nerasi konservų dėžutėje. Eilėraščiai. V.: Edukologija, 2012. 110 p. Rosana Lukauskaitė, kurią pirmojoje iš periodinėje spaudoje pasirodančios poezijos apžvalgų leidau sau rizikingai išgirti („Š. A.“, III.22), 2012 m. gale išleido pirmąją poezijos knygą.
Visaip būna
MARIJA KAUNIETĖ Būna visaip, bet tik ne taip. Taip tikrai negali būti. Kažkada skaičiau kažką panašaus. Kokios nesąmonės, pagalvojau, net nejuokinga, nors rašinys buvo lyg ir humoreska, lyg ir groteskas. Dirbtinis žmonių juokinimas. Nebežino tie vargšai rašytojai, ką ir prigalvoti, kad tik juos spausdintų.
Menas sukurti dievą
MATAS BYTAUTAS Prieš pradedant kalbėti apie tą įvykį, kai buvo sukurtas dievas, kuris pakeitė pasaulį, reikia paminėti, kad pats dievo kūrimas nėra jau toks fantastinis dalykas, bet nėra ir visai paprastas. O kurti būtina, nes dievas, apie kurį nieko nežinome, – joks dievas. Tai tarsi knyga, kurioje nieko neparašyta.
Pažinti Schrödingerio katiną
ALMA RIEBŽDAITĖ Visiškai atsitiktinai, vedama smalsumo, norėdama daugiau sužinoti apie Schrödingerio katiną, kuris kartu yra gyvas ir negyvas, laisvojoje internetinėje enciklopedijoje Vikipedijoje atrandu straipsnį apie omnipotencijos paradoksą.
Nedera
RŪTA JAKUTYTĖ Buvo beveik rytas, jis vėl įsipylė kavos. Jautėsi pavargęs ir nepasiruošęs dar vienai dienai, bet nesijaudino, nes, kaip ir kiekviena kita, ji ateis ir praeis pati. Skaitė Lorcą, pamiršęs, kad jau seniai nevalgė ir nerūkė. Kai vertė puslapius, trumpam žvilgteldavo pro langą.
Keleiviai
TOMAS DIRGĖLA Vienas sostinės dvylikaaukščių. Tebūnie Karoliniškėse. Vienuoliktame aukšte prie lifto durų prieina RAŠYTOJAS ir ŽMOGELIS. RAŠYTOJAS (nuspausdamas lifto iškvietimo mygtuką). Gerą rytą. ŽMOGELIS. Aha.
Iš „Laiškų Gibranui“
KĘSTUTIS NAVAKAS Ką aš galėčiau pasakyti apie „juodąsias mano sielos duobes“? Šiose duobėse, kurios tave taip baugina, aš surandu prieglobstį, kai pavargstu klaidžioti žmonių keliais, kai pavargstu matyti jų kankinamai žydinčius laukus ir perbrendusius miškus.
Laiškas draugui
KAROLIS DAMBRAUSKAS „Sunkiausiais laikais apimtas nevilties Francesco Petrarca rašė laiškus didžiosioms praeities asmenybėms.” Po darbo kildamas liftu namų durų link, pagalvojau: kodėl žmonės rūko? Pagalvojau, jog iš man daugiau ar mažiau pažįstamų žmonių, apie kuriuos galėčiau pasakyti, kad jie tikrai laimingi, nė vienas nerūko.
Imperija
MICHAEL HARDT, ANTONIO NEGRI Siūlome ištrauką iš amerikiečių filosofo Michaelo Hardto ir italų filosofo, politinio aktyvisto Antonio Negri knygos „Imperija“. Pačią knygą Slavojus Žižekas pavadino „XXI a. komunistų manifestu“. Rašydami šį manifestą autoriai rėmėsi šiuolaikinių socialinių kovų patirtimi ir neortodoksinės marksizmo srovės – autonomizmo – filosofija.
