HAROLDAS BAUBINAS

Eilės

dulksna
 
dešimt dienų iš eilės
šimtas pirmame kambary
dievo motina bruka baltas piliules
ir degtinę
kol susigundau užmiršti
esąs vienas apkibęs daiktais
prie kurių jau seniai neprisiliečiau
knygas ant palangės
glamonėja vanduo
vėjo pirštais sklaidantis
sulipusių puslapių košę
raukšlėtus viršelius aptraukia pelėsis
kol bandau vis nuvyti tave
 
 
cigaretės velnio burnoj

Ievos Laniauskaitės piešinys

Ievos Laniauskaitės piešinys

 
vienas kitą eikvojom
okupavom burnas maistu
nusigėrėm
duona užsilipdėm ausis
burnas užklijavom žvaigždėm
kad tik nereikėtų kalbėti
kad bent tol
kol truks prietema
neprisimintumėm kokie atsibusim
 
tokie patys nemylimi
atvirom išdraskytom
krūtinėmis
 
 
kūniškų dulkių šachmatai
 
dangoraižių blokas naktį
persipildo
kruštimi ir nerimu
sergančiais kūnais
kurie prietemoj gali sau leisti
būti laisvi
užmiršę visus kvailus ėjimus
kasdienybės lentoj
šnioti koksą nuo veidrodžio
rėkauti muštis
išdaužyti baro langus ir bėgti
kol už pakarpos nesučiupo
mikli mento ranka
per visas ribines būsenas
savo ranką ėdantį kreko adiktą
begalvę kekšę tarpuvartėj
kūdikiui lopšinę dainuojančią
motiną
per kreida mylimai rašomus
laiškus
bėgti kol dar nerimas veža
nes išaušus belieka kliedėti
ir purtytis
stengiantis iš visų jėgų
užsimiršti
kas esi iš tikrųjų
ir grįžti
 
į melancholišką realybę
kurioje visada laimi
juodi
 
 
poezijos pavasaris
 
dar vienas išgama skaitydamas
sentimentalų eilėraštį
tokių pačių išgamų artipilnėj salėje
pasitaiso
smunkančią širdį
 
akademinės literatūros vakaras
yra virusas
skirtas kiekvienos pakeliui pasitaikiusios
moteries įsčiose
 
instaliuoti naujai metagyvybei
pažymėtai ant pakarpos ištatuiruotu barkodu
SISTEMOS PRODUKTAS
privilioti naujas aukas
visada alkanai Trejybės programai
tai santūri masturbacija kurios happy end
įvyksta pirmoje pasitaikiusioj užeigoj
guodžiantis intelektualiai saulėlydžių
ir vilnonių megztinių mylėtojai
jog kažkoks jaunas poetas
savo eilėraštį drįso užbaigt žodžiu
nachuj
 
aš nesiūlau išsekusio dvasingumo
alkūnėmis skinančio kelią
blizgančių skudurų parduotuvėje
ties penetracija pasibaigiančio
tauraus susižavėjimo
nudėvėtos artimo meilės
kai vyras trenkia šaldytu mėsos gabalu
neblaiviai sugyventinei tiesiai į snukį
ir ją paima ant stalo
 
o ne
 
poezija
yra šios vergų visuomenės
veidrodis
haliucinogeninė šmėkla
kuri nusivaliusi kojas į vėliavas
kairiesiems ir dešiniesiems
vienodai
sega į smilkinį kulką
karo dvasia nesuprantanti
jokių kompromisų butaforinio kraujo
paliaubų ar skystos nukryžiuotos patetikos
lingvistinis AIDS
iš lūpų į lūpas plintantis užkratas
LSD lašas vaivorykštine šviesa
užpildantis kasdienišką tamsą
 
poezija tai
keli šimtai mikrogramų tiesos
prieš viską ryjančią
beribę tuštybę
beprotis gatvėje dalijantis lotoso žiedus
prieš Ketvirtąjį Reichą
beasmenė meilė
konkrečios
akyse sproginėjančios aistros hologramos
ir dar daug kitų grynųjų ribinių būsenų
 
tik ne iškrypėliai
pardavinėjantys savo atvirą incestą
motinos rankoms
ir liepsnojančias svastikas ant kaktos
sterilių knygų formatais
nuklonuotais vienas nuo kito
vietomis sukeistais žodžiais
kad būtų už ką nusipirkti
prezervatyvų
ir ko nors stipresnio
išgerti
 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.