Literatūra
Čiau, Bela
Atleisk. Man reikėjo per daug. Atleisk, žinau, kad per vėlu. Atėjau, buvau ten, ant kalvos. Metai bėga. Norėčiau tau daug ką pasakyti. Privalau tau viską papasakoti. Nuo tos dienos tikriausiai, tada man buvo dešimt metų… Vidudienis, šilta. Namie nieko naujo. Močiutė ašaringai, senelis piktai tėvui bamba, kad man galvoj tik kavinės. Įkalbinėja jį dar kartą vesti. Nes jie amžinai negyvens,…
Walteris, ypatingas žmogus
Iš ryto pusiaumiegis girdi nepaprastai lėtus žingsnius koridoriuje – žingsnis, tada metalinės vaikštynės bilsmas, tada vėl atsargus žingsnis. Po trijų minučių kažkas nukris vonioje ir pasigirs nekantrus itališkas „accidenti!“ („prakeikimas!“) ir ilga keiksmažodžių tirada…
Kartą Čikagoje
Turgų primenantys oro uostai, skridimas kukurūzniko dydžio lėktuvu iš Toronto beveik naktį, lietui pliaupiant; stileiva juodaodis stiuardas su raudonu šaliku, angliškai kalbantis su prancūzišku akcentu, – jei kas ir nuoširdžiai prisiekinėja nebijantis skristi, veikiausiai visai neturi vaizduotės. Saugaus nusileidimo ant vandens nebūna, – prieš kelionę mane instruktavo Laima Kreivytė, nemažai apie tuos reikalus prisiklausiusi iš buvusios stiuardesės Monikos Krikštopaitytės. Bet…
Ar Broniui Radzevičiui patiko žaltys?
Iš savo vaikystės prisiminimų apie Vyžuonas pirmiausia paminėčiau du mane tuomet sužavėjusius dalykus. Pirmasis – tai šiek tiek už ženklo įvažiavus į miestelį išsiraitęs didžiulis medinis žaltys, išskaptuotas Vyžuonų pagoniško dievaičio Vyžo garbei. Ant to medinio žalčio galvos dažnai tupėdavo gandras, savo dydžiu prieš tą galvą prilygdavęs geram balandžiui. Sako, pats dievaitis irgi buvęs milžiniškas – žmogaus kojos storumo ir…
Poezijos vertimai
Eilėraščiai
Lapijos brėžinys
kol nebus atspausdintas popieriaus lapas su sapnų gaudykle, su begemotu, netekusiu paskutinių raidžių lyg priekinių dantų, kol nebus nušluotas mano gyvenamo daugiabučio kiemas, galų gale kol nebus pradėtos naudoti šluotos, imituojančios papurusias lapių uodegas, – tol gyvenime ROŽIŲ nebus ir suksimės palei žybsinčią lempą tuščiame kambaryje, priskridę arti jos išganingo zvimbesio, ir zvimbsime, zvimbsime aplinkui, trajektorijoms susipynus, susiglaus sparneliai, nutūpsime…
Turime tokį įtaisą. Jis vadinamas knyga
Sakydamas kalbą Amerikos knygų pardavėjų asociacijoje 1989-aisiais, mokslinės fantastikos pusdievis Isaacas Asimovas paprašė savo klausytojų įsivaizduoti fantastinį informacijos saugojimo įtaisą, kuris „tiktų visur ir jį būtų galima visur nešiotis…
Garso baimė ir „bėgimas nuo realybės“
Internautas teminiame forume skelbiasi nušausiąs kaimynų šunį, lojimas esą jį „vedąs iš proto“. Diskutantų nerviniai impulsai sklinda šviesolaidžio skaidulomis užlinkdami kažkur kosmoso tyruose, bet ar dėl to kaltas keturkojis Džekas ar Bobas? Juk pradėję rengti kaltinamąjį aktą susidurtume su tiek teisinių, psichologinių, socialinių šuns / žmogaus problemos atsišakojimų, kad ne blogiausia išeitis būtų susiimti už galvos ir bėgti. Banali išeitis,…
Ekonomisto jaunystė
Tualete jis paprastai skaitydavo. Proceso metu norėdavosi akimis perbėgti kokiomis nors eilutėmis. Gerai, jeigu iš anksto apsirūpindavo tinkama lektūra. Tai galėdavo būti bet kas – poezija, filosofijos traktatas ar istorinė monografija. Menkiau tikdavo koks nors devyniolikto amžiaus romanas (storas ir ištęstas) ar prastas (o gerų jų paprastai nebūna) detektyvas. Dažniau nepasiimdavo nieko (po viso reikalo dar šiek tiek susierzinęs suvokdavo,…
