Literatūra
Madam
Ar galėčiau jus dar kuo nors sudominti, net jei pasakiau visus savo eilėraščius? Žiūrėkite, ten, šiukšlyne, slepiasi žiurkė ir klausosi, kaip bandau jus sužavėti. Bet man patinka šis žaidimas. Kuo ilgiau jis tęsiasi, tuo labiau pamirštu tą niekingą tikslą, kad iš tiesų noriu tik su jumis pergulėti ir pajusti, kokios švelnios jūsų kojos po tomis dvidešimties denų pėdkelnėmis. Aš tik…
Sufalsifikuotas dienoraštis 4
Penktadienį „Šiaurės Atėnai“ išspausdino mano „Atsisveikinimą su daiktais“. Tuomet paskambino poetė S. Pabėrė žiupsnį komplimentų. O paskui, matyt, turėdama galvoj mano šnekeles…
Akimirkų mailius
Pavakary atslinko prie tvoros, pralindo pro ją, peršliaužė gatvę, užlipo ant kitos tvoros, įsiręžęs užgulė medžio kamieną, tas palinko į vakarus, atsirėmė į garažo sieną, palietė televizijos bokštą laikančius lynus, tada iš meno mokyklos iššoko kankinamų smuikų garsai ir straksėdami nušokavo paskui šešėlį. Uosio šešėlis lipa ant dainuojančios meno mokyklos sienos, auga, veši, šalia jo eglės šešėlis metalinėmis kopėčiomis…
Tulpės Vašingtone
Vašingtonas man pasirodė europietiškiausias iš visų lankytų Amerikos miestų. Todėl galbūt gražiausias. Nėra dangoraižių, nes, miesto nutarimu, joks pastatas negali būti aukštesnis už Kongreso rūmus. Kaip tik žydėjo magnolijos, sakuros, vaikštinėjo daug į politikes panašių moterų – kostiumuotų, savim pasitikinčių, emancipuotų. Ten gyvenanti Ada Valaitis mus vedėsi vakarieniauti pas meksikiečius ir sakė, kad jaunimas turi būti politiškas, jeigu nori įsitvirtinti…
Patarimai septyniolikto amžiaus Londone
1691–1697 m. Londone ėjęs dvisavaitinis laikraštis „Atėnų pasiuntinys“ (The Athenian Mercury) davė pradžią naujam žanrui – patarimų skilčiai. Jo įkūrėjas knygų pardavėjas Johnas Duntonas kartu su keliais bičiuliais įsteigė pusiau slaptą Atėnų draugiją – ją sudarė keturi realūs ir 22 įsivaizduojami asmenys. Tėvo išleistas mokytis knygų pardavėjo amato, nes esąs per kvailas būti dvasininku, Johnas Duntonas troško šio to daugiau…
Norėčiau būti Karenina
Rodės, kaip toks neišvaizdus menko kūno, neįsimintino veido žmogus, apie kokius sakoma – joks, galėjo turėti tokias stebuklingas rankas? Ištuštėjusiam pliaže, jiems gulint ant rankšluosčių, jis paliesdavo (vos vos) jos skruostą, paskui, sulaikęs kvapą, pirštų galiukais, pačiais receptoriais – petį, įsidrąsinęs, žinoma, galvodavo ji, nuėjęs savyje ilgą kelią, kita delno puse, krumpliais, irgi vos vos, perbraukdavo liemens linkį (visą laiką…
Isako Masos gegužės devintąją Maskvoje netyčia nugirstas pokalbis
Tik tautelė skausmingai nekantri. Nori viską gauti čia ir dabar. Netgi draugui Josifui Visarionovičiui prireikė laiko. Šiandien visi gyvena kaip pasakoje…
Praha yra gražus miestas
Bertoltas Brechtas eilėraštyje „Daina apie Vltavą“ („Das Lied von der Moldau“) giedojo maždaug taip: Vltavos dugnu keliauja akmenys, laikai keičiasi, o sykiu, suprask, mielas skaitytojau, keičiasi didieji ir mažieji vietomis – trys karaliai antai guli pakavoti. Laikai išties keičiasi. Prahos gatvėmis it nepermaldaujamas akmenų srautas upės dugnu traukia turistai. Pirmą vakarą išėjęs kur nors užkąsti buvau nuneštas ant Karolio…
Poezijos vertimai
Mehmedalija Mak Dizdaras (1917–1971) – vienas didžiausių Bosnijos ir Hercegovinos poetų. Jo kūryboje susilieja bosnių krikščionybės kultūra, islamo mistika ir viduramžių Bosnijos kultūros šešėliai. Mak Dizdaro eilėraštis „Žydroji upė“ yra vienas svarbiausių XX amžiaus nacionalinės literatūros kūrinių, laikomas Bosnijos ir Hercegovinos meno ir dvasinės kultūros paminklu. Žydroji upė Kur yra ji nieks nežino Mes nežinom bet pažįstam Už…
Čiau, Bela
Atleisk. Man reikėjo per daug. Atleisk, žinau, kad per vėlu. Atėjau, buvau ten, ant kalvos. Metai bėga. Norėčiau tau daug ką pasakyti. Privalau tau viską papasakoti. Nuo tos dienos tikriausiai, tada man buvo dešimt metų… Vidudienis, šilta. Namie nieko naujo. Močiutė ašaringai, senelis piktai tėvui bamba, kad man galvoj tik kavinės. Įkalbinėja jį dar kartą vesti. Nes jie amžinai negyvens,…
