Literatūra
Durys užsidaro, atsidaro
EDGARAS SINKEVIČIUS Stoviu tamsiame ir vėsiame koridoriuje priešais gerai pažįstamas bordo spalvos bukmedžio duris, nervingai spausdamas mygtuką. Šimtus kartų girdėtas durų skambutis sučiepsi tarytum mažas paukščiukas. Dar kartą ir dar…
Didelės sielos
MILDA JURKEVIČIŪTĖ Ne tam perpjovei mintį, kad įpūstum save į tylą. Į šviesą! Į šviesą! Tavo kūnas – dykuma. Siela ir vien miražai. Paviršiuj! Paviršiuj! Ne visos dykumos gyvos. Kūnas netvirtas, po žemėm! Po žemėm!
Pavirvyčio karaliaus Artūr švarpliacija
GINTAUTAS LESEVIČIUS Už pinigus ir su visom ceremonijom Ir kai jis prasižiojo, aš išvydau dantis – juk nieko nuostabaus, kad Artūr burna buvo pilna dantų, bet štai vienas, mums paprašius, tapo nebepageidaujamas ir jam reikėjo lįst lauk
Trumpoji proza
VIDAS POŠKUS Balandėliai – Kokia šiandien savaitės diena? – paklausė mergina. Bet atsakymo neišgirdau. „Antradienis“, – mintyse pasitikslinau. Ant šaligatvio barškinosi (vulgariai tariant) arba giminę pratęsinėjo (mąstant fiziologiškai) balandžių porelė.
Iš Kauno bohemos gyvenimo
KĘSTUTIS NAVAKAS Nuo ko tai prasidėjo… Gal nuo to, kaip klasiokas Audrius, norėdamas nusipirkti vyno „Mečka krev“, kad įrodytų esąs pilnametis, vietoj paso parduotuvėje parodė pažymių knygelę. Gal nuo „jubiliejinių“ vrangliorų, suplėšytų lipant per tvorą į šokius Profsąjungų rūmuose.
Gebėjimas atsitolinti nuo to, kas tave veda į narvą
Albertas Belas (g. 1938) – vienas ryškiausių šiuolaikinių latvių rašytojų, per pusę amžiaus praturtinęs nacionalinę literatūrą 22 prozos knygomis, iš jų 15 – romanai. Tai psichologinio žanro meistras, pirmasis latvių egzistencialistas, tyrinėjantis, kas nutinka individui ir visuomenei tiek totalitarizmo, tiek kapitalizmo sąlygomis.
Žvelgiant į Raveną
MICHAŁ SZYMAŃSKI Eidamas iš stoties buvau pasirengęs nusivilti. Viskas savo vietoje – tiesios platanais apsodintos gatvės ir neįdomių namų eilės. Rytmečio šešėlio užklota bazilika, kurią karo metais sugriovė sąjungininkų bomba, viduje choro giesmės iš pailgų garsiakalbių ir išlikę balintos kavos spalvos, naivūs mozaikų fragmentai.
Skolų knygelė f generacijai (3)
Spalio 7 d. 1944 m. mirė poetas Vytautas Mačernis (g. 1921). Jeigu tyrinėčiau Vytautą Mačernį (pavyzdžiui, rašyčiau monografiją), pradėčiau nuo laiškų Bronei Vildžiūnaitei; nuo jų slinkčiau prie poezijos.
