Literatūra
Katės ir kiti
Vakarais, kai jau tylu, matydavau automobilį, vis atvažiuojantį į atkampią mūsų gatvelę ir sustojantį netoli nuo šiukšlių konteinerių…
Lietum, vėju įvilkta dovana
Tokia jau ta žmogaus širdis, klysta ji, kol gyva, štai ir naują sugalvoja pasakaitę: Liudvika, šįsyk apie paukščius narveliuose, jos dukra juk žinanti slaptą paukštininko svajonę išmokyt paukščius negudrios giesmelės, ak, visi visi žemės paukščiai turėtų vienu metu ją giedoti…
Miniatiūros
Ką apie jus sako nosies krapštymas
ir
Vienos instrukcijos įkvėptas
Užrašyta esybė
Zigmundas Skujinis (g. 1926) – vienas iškiliausių XX a. antrosios pusės latvių prozininkų. Parašė per dvi dešimtis romanų, apsakymų, novelių, esė ir prisiminimų knygų. Jo kūrybą reprezentuoja 2005–2011 m. išleisti 10 tomų „Raštai“. Tai vienas labiausiai verčiamų latvių rašytojų – kitomis pasaulio kalbomis jo kūriniai paplitę daugiau kaip 7 mln. egzempliorių. Į lietuvių kalbą išversti Skujinio romanai „Jaunuolio memuarai“, „Kolumbo…
Nėra žodžio „sudie“
Mary TallMountain gimė 1918 m. birželio 19 d. mažyčiame Aliaskos kaimelyje Nulate. Jos mama – Aliaskoje gyvenančių atapaskų indėnų palikuonė, tėvas – škotas. Mary gyvenimas gana dramatiškas: ji anksti neteko ne tik savo šeimos, bet ir vėliau ją įvaikinusių žmonių. Netektys, sunkios gyvenimo sąlygos, dar vaikystėje patirtas mirties alsavimas paliko gilių randų sieloje. Kūryboje Mary TallMountain sugrįžta prie savo ištakų;…
Begalinė mėnesiena
Jis stovėjo priešais urvą. Dangus atrodė it tamsus audeklas. Didžiulis Mėnulis artėjo į jį, išbrinkęs iš pykčio. Bernardas staiga tapo keistai tuščias. Urvo gilumoje sėdėjo silpna beglobė patvirkėlė ir, nesulaukdama jo, vartė akis, žiovavo. Pikta pilnaties tyla. Trečioji Mėnulio fazė. Begalinė. Jis vėl galvojo apie ištuštėjusio miesto šiurpią ramybę; jį apglėbęs dabar laiko šis šaltas žiaurusis karalaitis. Ten Bernardas nebesugrįš;…
Kai laiko lempa ima nesutramdomai mirksėti
Dešimt litų ir penkiasdešimt centų. Prekės kodas 1857.
Juditos Vaičiūnaitės knyga „Skersgatvių šešėliais aš ateisiu“. Pirkau 2002-aisiais…
Poezija
Eilėraščiai
Pradėti miestą
Galvoje sukasi mintis atrasti arba įkurti miestą. Jį pradėti. Žvelgiant išdidžiai nuo kalvos, ištiesus ranką: „Štai čia, tebūnie…“ Kaip Romului ir Remui viename asmenyje. Tačiau visi miestai seniai įkurti, galiu nebent šlifuoti jau įkurtą. Ir aš pradedu jį šlifuoti, miestą N., vos išlipęs iš traukinio ankstų rytą, kaip apsisapnavęs geležinis vilkas, kurio vienintelė geležis – kelnių užtrauktukas. Arba kaip tas…
