Literatūra
Paukštė, kuriai toli iki dangaus
„Dangaus valdovuose“, išskyrus fantastinį paukštės motyvą, nėra nieko naujo – tos ne kartą iš Melniko lūpų girdėtos egzistencinės tiesos pateikiamos labai tiesmukai ir tai, mano manymu, skurdina ir šiaip neintriguojantį siužetą. Jau minėtas paukštės motyvas monotonijos man neatsvėrė. Jei kas klaustų manęs patarimo – siūlyčiau grįžti prie distopijos arba paieškoti kitų temų ir išraiškos būdų…
Vis labiau atvaizdu tampantis šių laikų žmogus
Adolfo Bioy Casareso „Morelio išradimas“, išleistas 1940 m., priskiriamas fantastinei literatūrai. Tai jau 17 leidyklos „Charibdė“ moderniosios klasikos serijos knyga.
Dygstančios žolės pilnatis
Išlipusios iš mašinos, sukat tiesiai link miško – ji eina pirma, nešdama kastuvą, kartkartėmis intuityviu judesiu paglostydama pilvą – įsčiose jau supasi gyvybė, svetimai akiai dar neįžvelgiama; mergaitė – žinai. Saulėta, bet danguje boluoja kitas, aiškiai net dieną įžiūrimas skritulys – šiąnakt stojusi dygstančios žolės pilnatis, dar kažkodėl vadinama žuvų; gamta įsitempusi it styga: pats pumpurų sprogimas, kelios akimirkos iki…
Kai laikas netelpa savyje
Dažnai sakoma, kad Marcelis Proustas – „vieno kūrinio“ autorius. Jo pavardė neįsivaizduojama be prierašo „Prarasto laiko beieškant“, žyminčio garsųjį romanų ciklą. Neatsitiktinai ir jo kūryba tapatinama su ypač jautria laiko ir meno refleksija; Proustas neretai lyginamas su Edmundu Husserliu ar Sigmundu Freudu. Bet jam kaip rašytojui sunku rasti analogų – ne dėl jo gvildenamų temų, o dėl unikalios romanams būdingos…
Eilės
Eilės
Eilės, parašytos netoli San Fransisko
Louisas Simpsonas (1923–2012) – amerikiečių poetas, redaktorius, vertėjas, kritikas. Gimė Jamaikoje, sulaukęs septyniolikos persikėlė į Jungtines Valstijas. Studijavo Kolumbijos universitete. Vėliau dėstė tame pačiame ir kituose universitetuose, dirbo redaktoriumi Niujorke. 1949 metais Paryžiuje, kuriame tuo metu studijavo, išleido pirmąjį poezijos rinkinį „Les Arrivistes“ („Karjeristai“). Nežinomo poeto knyga sulaukė prieštaringų vertinimų, tačiau jau tada kritikai atkreipė dėmesį į autoriaus talentą. 1963…
Dukra
Juk, regis, pirkau šviežią… – ji bejėgiškai žvelgė į pažaliavusį jautienos gabalą, jautėsi, tarsi pati būtų kalta dėl žalsvo gliaumo, po nakties vaivorykštinėm dėmėm išmarginusio kelių šimtų gramų gabalą, kurį pirko dar užvakar, rinkosi skrupulingai – ta boba aiškiai ją apgavo, sakė: pirkit, ponia, šviežias, turguje visada taip. Net dėl kopūstų negali būti tikra – dabar supakuoti į tuos sandarius…
Į kelionę, kuri lengva tik pradžioje
2004 m. pagal „Motociklininko dienoraštį“ režisierius Walteris Sallesas pastatė to paties pavadinimo filmą – jis buvo apdovanotas „Oskaru“ ir dar daugeliu kitų apdovanojimų. Tiesa, verta atkreipti dėmesį, kad filme režisierius Che Guevarą gerokai idealizuoja, lyginant su paties revoliucionieriaus užrašais.
Kažkas beprotiško…
Biologas jums pasakytų, kad pažangos „kaltininkai“ yra mutacijos. Sinonimas pastarajam žodžiui galėtų būti „priekvaišos“. Dėl Dievo meilės, elkimės šiek tiek daugiau priekvaišiškai, o ne mažiau.
