Eilės
televizorių bažnyčioje
velykų rytą
sušalusiam į akmenį
bažnyčioje vaikui
kunigai iškastruotais balsais:
tikėjimas – blogis
tikėjimas tik abrozdėlių švytravime – – –
Dieve kurs esi pirmoji komunija pirmoji raidė
kurs esi susisprogdinimas tuštumoje
kai nėra tiesos kai nėra kam įrodyti
pakibusios oro stulpu virš galvos
– – – kurs esi vienkartinis čečėnas
vienareikšmiška rusija
išlydėtas minų plojimais kūno likučiais
kai nieko nelieka tik paskutinis vaidinimas paskutinis
pamokslas peršaunant smilkinius
– – – kurs esi smilkiny nebeperšaunamas
leisk tave užsidėti išeinant į karą
daug kartų išeinant į karą
einant ir einant į karą kulka
išeinant į karą tikėjimu – tai bus
paskutinė karta mano kariaujančių kartų istorijoje
Dieve kurios kartos mahometas yra antikristas švenčiausias?
kurios kartos šis sapnas šis atstūmimas šis paskutinis kartas?
karas kurio neįmanoma laimėti karas kurio neįmanoma
niekuo kitu pakeisti? – jame nėra pralieto kraujo
tavęs tiek kartų ėjusio
tuštumoje į navų šviesą
tamsumoje į kineskopų skliautą
tai televizorių gamykloje
prisikėlimo mišios –
mačiau aš visa tai mačiau kastruoto kunigo akim
sušalusio į akmenį akim bažnyčioje:
Dieve jei esi pasityčiojimas
vienas tikėjimas yra tam kad daugiau netikėtum
tam kad kartotųsi susisprogdinti atėję žodžiai
tam kad tikėjimas atitektų tiems kurie netiki –
tikintieji reikalingi sugriautai televizorių gamyklai
tikintieji reikalingi prikelti iš miego nužudytoms čečėnų moterims
kulkos yra tikintys eterio jūra
mano sūnus Mahometas
2004 iv 12–2006 v Vilnius
achilo ausis
1
vieną dieną kažkas pasitraukė iš mano pasaulio
prisiminiau: baltas
pavaduotojo veidas per didžiąją pertrauką
mūšio vitrinoje
vyrų rūbinės tualete
kulnu sutrinta cigaretė
nealsuojantis torsas uniformos
kabančios taip
kad tik pasilenkęs jas išgirstu
gindamasis nuo stipresnių teisesnių
jau nesiteikdamas
atsakyti į man pateiktus klausimus
2
visai netikėtai
nežinant kas iš viso to gausis
slapukaudamas išverčiau stalčius ir spintas
nieko nerasdamas
ir kaip tyčia
kažką užkliudydamas
tamsoje beldžiantis tamsai
po baime apnuodytą patalpą
ieškant manęs
jai nepriklausančio daikto
3
dengiausi vilko akim
melavau
ir motina gynė mane
nekaltybę
giliai užsidaryme
nepastebėjime
kol vieną vakarą tėvas
aptiko tai ką buvau
kantriai klijavęs
žinodamas
kad vis vien kada nors išaiškės
ne dabar –
iš daiktų pasitraukė
jų šukės
4
kaip apsiginti galvojau
gimus be veido be odos be pirštų
pasmerktų nuolatiniam paviršiui ir trinčiai
kur dingo tai kas mus supo
netekus baimės ir bado
po karo
prasidėjus statyboms
prisiminiau: baltas
kambarys prieštvaniniais tapetais
jis skirtas
lėtam mūsų lankymui dulkėms
užmigusioms uniformų eilidėse
gelžbetoniniams žmonijos paminklams žmonijai
tai ten gyvenu išsigandęs
išbadėjęs kol vėl
išgirstu kaip kažkas
vaikštinėja virtuvėje
negalėdamas rasti
sudaužyto kavinuko
ausies
1999 vii Karačis / 2011 iv Narvikas
dievas-daiktas
daiktai kabo ore ir blunka
ryšys su žeme
kurį dabar miestas
trina ir perrašo atmintis
jis atkuria
niekieno formas
sugautas lietaus ir nežinomo vėjo
jis nieko nedaro tik plečias
įaugdamas mums po žeme
daiktai kabo ore
ir dauginasi
tartum būtų niekada čia nebuvę
arba išaugę iš sporadinių mikrosapnų
iščiaudėtų čia gyvenančių rasių
išspjautų į žolę
kurios šaknys auga iš vaisių
daiktai kabo ore
ir mes esame visai arti nesvarumo
kalbame per atstumą kvėpuojame per nuotolį
į save egzistuojantį visai kitoje geografinėje plokštumoje
degančioje reiškinių masėje
šaltos šviesos duobėje
susinaikinusio dievo-daikto
atomazgoje
degančioje reiškinių masėje
šaltos šviesos duobėje
susinaikinusio dievo-daikto
atomazgoje
2008 xi 06 Berlynas
ikedos dingimas. prancūzijos šiaurė 49º
galėtum girdėti išliekančius judesius
tamsų nematomų patirčių laiką
galėtum paliesti katastrofinį sapno maršrutą
iš šiaurės prancūzijos namo besileidžiantį boingą
kažkur tarp kanalo ir senųjų uosto krantinėse
apleistų sandėlių didinant greitį
kaip bagažas galėtum išnykti iš skrydžio žymėjimo
arba nusileidimo keliu sugrįžti į rutinos namus
delnu mušdamas sau per ausis: negirdi
jau turi pasitraukti iš sapno nubusdamas
įsileisdamas pašto tarnautoją:
laiškas kurį tu rašei prieš savaitę sugrįžo
interviu? nejau pramiegojai
tai kas išties neįvyko?
nejau ikedos dingimas iš viešbučio
tapo rytmečio kliedesiu?
nejau sapne kažkas užfiksavo
susitikimo sunkumą?
nesvarbu nematerija:
1/2 lėktuvo ore
be galimybės judesiui
absoliučioje gravitacijos dekonstrukcijoje
(viena ką pastebėjau –
likę keleiviai buvo išblyškę daugelis jų
bandė perduoti kokią nors žinią
anapus: „sveiki“ „viskas gerai“ arba absurdišką
„lėktuvas nusileis kitame oro uoste“)
programiškai kabantis beviltiškam nejudrume
matau kaip sūnus ir jo tėvas kabinoje judina kojas
tuo pat metu negalėdami susisiekti su motina
negalėdami pajudinti nė vienos savo plaštakos piršto –
jau daug vėliau kažkokiu būdu pasiunčiau sesei elektroninį
laišką
be subjekto be turinio be pavadinimo
savaitės senumo data — — —
2005 iv 27 Vilnius
pabaiga
pradžioje tiesiog nieko nebuvo
žmonės žmonės žmonės
viską jie sugalvojo
pasaulį ir tai
kas galbūt
galėjo juo tapti
poetą ir didį jo
mažąjį žodį
pradžioje buvo žodis
pradžioje buvo žmonės
tiksliau tai
kas gebėjo mąstyti
pradžioje buvo pradžia
pradžioje nieko nebuvo
nei kalbančių žodžių
nei žodžių
kurie liko anapus eilučių
kas galėjo tai sugalvoti
tik žvaigždės
išsilydžiusios saulės
tik eteris tik balta
nematerija
robotai robotai robotai
pardavimo mašinos
pirkimo mašinos
nebuvimo mašinos
vienetas nulis vienetas nulis
pradžioje buvo nulis
pradžioje nieko nebuvo
tik po to
kažkas viską užrašė
užrašė laiką ir debesis
užrašė mirtį ir tai
kaip ji dingo
pardavimo mašinos nupirko
pirkimo mašinos nupirko
nebuvimo mašinos nupirko
mirtis mirtis mirtis
niekas nežino
pradžioje jau buvo mirtis
pradžioje jau buvo
kažkas užrašyta
tik dabar
tiktai vakar
amžinai vėluojantis
niekad
rašo žodžius
ir poetas dar netiki
tiksi jo laikas
debesis ir mirtis
laukia
kol visa tai baigsis
laiko siūlas
bus lėtai
išvyniotas
kaip visatos šviesa
jau įvykusių
mūsų gyvenimų
2009 ix 19 Vilnius
