Literatūra
kai buvau malalietka
svetimas atvirumas drąsina – perskaičiusi kęstučio šapokos „kaip grūdinosi plienas“ supratau, kad atėjo laikas tiesiog pasakoti apie save, apie dalykus. pasakoti kaip visi, žinoma, nes visi dabar tuo užsiima – memuarais, išpažintimis, eseistika ir kitais žemaisiais žanrais. čia ir šapoka, ir rimantas kmita, ir giedrė kazlauskaitė – pavyzdžiai, kaip viskas pamažu, bet keičiasi, eina iš mados didelės temos kaip lenarai…
Nesugaunamasis Saulius Šaltenis
Romanas itin kinematografiškas, vaizdus, ypač jo pirmoji pusė. Vaizdiniai šiurpūs: mėnesienoje į žvaigždę viena akimi žiūrinti kumelė nudirta oda, kaimo prieigose kabalduojantys pakaruokliai vogtų grūdų prikimštomis burnomis, dėl mirusio elgetos kailinių besipešantys sušalę ir išbadėję Brunono bendražygiai…
Mykoliuko naktis kalnuose
Kai 1941 metų rugpjūtį Tengoje mirė Petriukas, jo tėvelis darbavosi kalnuose, mūrydamas kašaros krosnį. Kažkas turėjo nunešti tėveliui žinią. Kas kitas, jei ne Mykoliukas – šešių vaikų vyriausias? Jam ėjo dešimti.
Nepakeliama (abituriento) būties lengvybė
Dvylikai vergovės metų einant į pabaigą, pradedu vykdyti minčių inventorizaciją. Nes, bent jau teoriškai, smurtas prieš gimtadieninę pinjatą turėtų baigtis saldainiais. Svarbiausias įtikėtinas faktas – Švietimo ir mokslo ministerija kiekvienam užtikrina teisę gauti geros kokybės ugdymą. Vis dėlto kiekvienas nihilistas žino, kad žodžiai „gerai“ ir „blogai“ iš esmės nesuteikia jokios papildomos informacijos. Subjektyvus asmeninis gėrio apibūdinimas telpa į vieną sakinį,…
Įvadas [į Sexton poeziją]
Kaip paaiškinčiau šiuos eilėraščius? Ogi niekaip. Mečiau dėstęs universitetuose, nes man pasirodė nusikalstama aiškinti meno kūrinius.
Eilės
Kas man rūpi, kaip ir kur aš numirsiu?
Japoniški peiliai
Svajonės Juozą nunešė taip toli, kad jis pradėjo matyti save ir žaviąją konsultantę bėgančius nuostabiame sakurų sode. Jie, greiti ir žvalūs, apsivilkę japoniškais kimono, bėga tolyn, o iš dangaus, lyg palaiminimas, jiems krenta sakurų žiedai. Galiausiai, dangiškų jausmų apimti, jie pribėga nuostabų japonišką krioklį ir prisėda ant akmens pailsėti…
Paslaptys ir demonai
Kad ir ką sakė Levas Tolstojus, visos laimingos šeimos nėra vienodos arba netgi nėra iš tikrųjų laimingos. Su tuo vargu ar kas ginčytųsi, ir nemažai romanų yra atskleidę kaip tik tokius keblius santuokos aspektus, kai išoriškai viskas atrodo gražu, bet giliau slypi įtampa, sukelta povandeninių uolų ir (arba) praeities šmėklų.
Apie gudų kalbos feminizaciją
…apie moteris laikraštyje greičiausiai bus parašyta загадчык (vedėjas), намеснік (pavaduotojas), міністар (ministras), канцлер (kancleris), o ne загадчыца (vedėja), намесніца (pavaduotoja), міністарка (ministrė), канцлерка (kanclerė), bet drąsiai feminizuotos „paprastesnės“ profesijos: выхавацелька (auklėtoja), настаўніца (mokytoja) ir, žinoma, прыбіральшчыца (valytoja).
