MenaiDailėFotografija

JELENA ŠALAJ

Haptinis vizualumas ir privati erdvė

Gimus vaikams ėmiau juos fotografuoti – kad neišprotėčiau. Tai buvo tarsi būdas sukurti distanciją nuo labai intensyvaus, beveik nepertraukiamo santykio. Kažkuriuo laikotarpiu pardaviau visus skaitmeninius fotoaparatus ir sąmoningai likau vien su juostiniu. Dariau tai intuityviai, bet man buvo absoliučiai aišku, kad čia man reikalinga būtent juosta.

EGLĖ FRANK

Nuogas kalnas per visą Gedimino Pranckūno žvilgsnį

Ką galima pasakyti apie objektą, apie kurį pasakyta viskas? Ištapytą ir išfotografuotą visais įmanomais rakursais, apipintą ne tik banaliomis legendomis, bet ir naujais skandalais, jau beveik dešimt metų aitrinančiais visuomenę. Ir rašant apie jį sunku išvengti klišių, nes tai – Gedimino kalnas.

EGLĖ MARIJA FRANK

Už Pario teismo ribų

„Kūnas o šešėlis“ yra pirmoji D. Kairevičiūtės fotografijos aktų paroda ir, reik pripažinti, labiausiai pavykusi iš visų jos eksponuotų fotografijos ciklų (2016 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje surengta paroda „Jie nesirūpina, kaip atrodys“, ten pat 2018 m. eksponuota paroda „Žolinė“, o 2017 m. Šv. Jono gatvės galerijoje rodytas kelionės ciklas „Rumunijos dulkės“).

-ef-

Vaikai Daivos Kairevičiūtės „Žolinėje“

Kiekvienais metais, pasibaigus Velykų mišioms, kurios paprastai esti kiek ilgesnės nei įprastos, kunigas kviečia ploti mišiose dalyvavusiems vaikams: už kantrybę…

FOTOGRAFAS KADRAS

Keisčiausios fotografų skirtybės

  Fotografai yra vieni svarbiausių meno ir ne meno, šiaip visokių vaizdinių intrigų kūrėjų. Jie matomi ir nematomi, visų reginių ir renginių priekyje, tiktai žiūrovai pro juos dažnai kiaurai žiūri, priversti kreivai žiūrėti. Pasiaukodami laksto po sporto varžybas, koncertus, spektaklius ir šimtus įdomiausių renginių. Žiauriai pailsta. Bet dvasioje, į šonus ritmiškai dunksint sunkiausiam krepšiui, skamba šventiška muzika. Fotografai ir fotografės…

REMIGIJUS VENCKUS

Įtrūkis ir nuojauta Reginos Šulskytės fotografijose

18_Sulskyte_Itrukusi diena_m

Šiuo straipsniu-recenzija noriu pasidalinti nuojautomis, kurios mane užklupo apžiūrėjus Reginos Šulskytės naujausių fotografijų parodą „Mano laikas“. Tiesa, galbūt žodis nuojauta nėra visiškai tinkamas aptariant jau sukurtus meno kūrinius. Nuojauta labiau nurodo ne tai, kas egzistuoja arba jau įvyko, ne tai, kas dabar rodoma Šulskytės sukurtame atvaizde, bet patirtį, kuri tyko ir bando nutikti. Tad galima manyti, kad per atvaizdus, žyminčius…

Seirijiečiai po du

ŠARŪNAS LUKOŠIUS Impresija iš Vytauto V. Stanionio parodos Vytauto „Nuotraukos dokumentams“ Jam aštuoniasdešimt ketveri. Jis žilstelėjęs, kresnas vyras. Neprisimena, kada ir kokiomis tiksliai aplinkybėmis iš Seirijų pateko į Kauną.

Beprotybės tema fotografijoje

AGNĖ ALIJAUSKAITĖ Bandymai užfiksuoti beprotybę fotografijose prasidėjo nepraėjus nė dešimtmečiui nuo kalotipijos proceso išradimo. Britų psichiatras ir fotografas Hugh Welchas Diamondas 1848–1858 metais fotografavo savo pacientes, tiksliau, jų fizionomijas

Kaip žiūrėti, kad (ne)pamatytum

RIČARDAS ŠILEIKA Perkūniškai negailestinga šių Eugenijaus vaizdų kokybė! To jo naudojamo fotoaparato, to fotoaparato optikos. Netgi šiek tiek nejaukoka. Lyg žiūrėčiau „National Geographic“ darbus.

Brokuota laiko juosta

Menotyrininkai jį vadina lietuvių fotografijos avangardo pradininku. Tačiau kone trisdešimt metų ALGIRDAS ŠEŠKUS niekaip nefigūravo kultūriniame kontekste. Po ilgai trukusios tylos 2010 metais LDM Nacionalinėje dailės galerijoje surengta retrospektyvinė kūrybos paroda