Keisčiausios fotografų skirtybės
Fotografai yra vieni svarbiausių meno ir ne meno, šiaip visokių vaizdinių intrigų kūrėjų. Jie matomi ir nematomi, visų reginių ir renginių priekyje, tiktai žiūrovai pro juos dažnai kiaurai žiūri, priversti kreivai žiūrėti. Pasiaukodami laksto po sporto varžybas, koncertus, spektaklius ir šimtus įdomiausių renginių. Žiauriai pailsta. Bet dvasioje, į šonus ritmiškai dunksint sunkiausiam krepšiui, skamba šventiška muzika. Fotografai ir fotografės žino, tai – fotoaparatų, objektyvų, blyksčių, akumuliatorių, elementų prikrauti krepšiai. Dėl to išlinkęs stuburas ir pasvirę pečiai. Senstant negelbsti nė lazda. Pavojingiausia – karo fotografams, tačiau krentančių sviedinių, granatų ir minų taškomų kareivių kadrai, klaikiausi kariniai nusikaltimai ypač vertingi. Nutinka, karo fotografų žemiško nepaliaujamo skubėjimo virsmą į nepatirtą pasaulį atsisveikindami fotografuoja jau kiti. Pastariesiems nenusileidžia paparacų landumas, smalsumas, seklių veiklai prilygintinas šnipinėjimas su toliašaudžiais objektyvais.
Be fotografų aukojimosi neturėtume vertingų istorijos, kultūros vaizdų. Nuotraukos lyg gyvenimo margieji, vitražiniai ar šalčio išpaišyti langai langeliai. Juos atsiveriame, pasigrožime, patyrinėjame ir vėl užveriame iki kito sykio. Istorikai tyrinėja rimčiau, rašo mokslo straipsnius, prikaišiodami gausybę neregėtų nuotraukų. Įspūdingos, retos nuotraukos puošia knygas, žurnalus, įprastus ir interneto laikraščius, parodose žiūrovams atsiveria užslėpti pavydo, nuostabos jauduliai, dangiškų stebuklų gražumai, žemės gelmių prarajos, vyrų narsi kova ir žavėtina moterų dailuma.
Pastebėtos fotografų rūšys: paveldosaugininkai, kultūros ir istorijos nuotraukininkai – istorijos, archeologijos, architektūros, dailės paveldo fiksuotojai. Šios nuotraukos tampa itin svarbios sunaikinus, sunykus, laikui lekiant tiesiog išblukus, suirus, sugriuvus, supuvus ar net sudegus praeities reikšmingiems paminklams. Gamtininkai: plačiąja esme – miškų, kalnų, pievų, upių, jūrų, ežerų, debesų ir visos aplinkos fotografuotojai. Jų porūšiai: gėlininkai (šiems rasos lašelis žiede – angeliška ašara); voratinklininkai (sugebėtų – pasiverstų vorais, kad nučiuožtų tampriai sumegztais vos regimais tinklais); aušrininkai, kitaip – rūkaliai, rūkų šmėklos, saldžiausiomis ryto valandomis braidantys rasotomis pievomis, alsuojantys gaiviais rūkais, vaiduokliškai juose nardantys; vakarotojai, saulėleidininkai, gaudantys saulėlydžio ilgesingus spindulius; vabzdininkai; paukštininkai; žuvininkai; žvėrininkai, smulkiau – kanopininkai, naminių gyvūnų fiksuotojai, kiti – roplininkai (žalčių, rupūžių, gyvačių, krokodilų gaudytojai, pastarieji pirmiau spaus fotoaparato mygtuką, nei čiups iš nasrų traukti aligatoriaus ryjamą žioplį); debesų medžiotojai ir šimtai panašių didingų vaizdų savintojų; vandeniai, jūrų, ežerų, upių bangose ir po vandeniu nardantys smalsuoliai. Sportininkai: varžybų aikštes, sales, stadionus, žolėtas ir snieguotas lenktynių trasas, ringus ir panašias sporto vietas aplipę su taikliašaudėmis objektyvų patrankomis. Švytintys pergalingi vaizdai ar nusivylimo ašaros, prakaito lašeliai ir mėšlungio sūtraukos, ant ringo virvių pakibę leisgyviai, be dantų kovotojai; skausmingi veiksmai jų nelieka nepastebėti. Architektai, pastatų fiksuotojai (ypač vertingi kadrai prieš žemės drebėjimą); portretininkai, glostantys ir užglaistantys fotošopais veido raukšleles, antakių strėles keičiantys žaibais ir žirgais; erotinių pojausmių čiupinėtojai, kitaip – erotomanai, žaidžiantys viešai ir slaptai daugiausia dailiais merginų, rečiau apvaliais moterų kūnais, jų linijomis, užkrečiamomis šypsenomis, balčiausiais dantimis, dirbtiniais dantimis ir be jų, netgi riebalus pakeičiantys raumenimis; vestuvininkai – pilkas nuotakas akimirksniu paverčiantys karalaitėmis, dėl skubros autoprogramomis fiksuojantys jautrius jaunųjų žingsniukus ir parodomuosius bučinukus; politiniai paparacai – čiumpantys ir tąsantys politikus netikėčiausiose, slapčiausiose vietelėse, tolimuose paplūdimiuose, kavinėse, arbatinėse; modistai; žurnalistai; laikraštininkai; kompiuteristai; reklamistai; dirbantys įtakingajai, landžiajai žiniasklaidai; graboriai (laidotuvių fotografai) ir gausybė, lyg šiųmetinių uodų, visiškai mėgėjiškų telefonistų, telefoninių vaizdų spaudytojų, teisybė, kartais sugaunančių netikėčiausius tolimiausių kelionių vaizdus, svarbius nutikimus. Ačiū ir jiems. Visų rūšių neaprašysiu, sudėtingiausia su porūšiais, neįdomiausia – su antrarūšiais. Mažiau įkyrūs artimiausi giminaičiai – filmuotojai. Daugelio fotografų tikslas – alsuoti pašėlusiais ir kvapniais gyvenimo žiedais bei maloniai svaigti gaudant saulėlydžių ir saulėtekių žaras. Jaučiau pareigą fotografus aprašyti, nes ir pats mėgstu gultis skersai kelio nustebusiai sraigei, o kartais nusiristi su fotoaparatu ir nuo piliakalnio.
