Literatūra
Tadas išvaduotojas
Pirmas Amerikos filmas Lietuvoje. „Gineverė“. Rodos, taip. O aš praganiau kardą. Įlipau į autobusą kartu su masuote, nors mes juk ne masuotė, mes aktoriai, nors ir antro plano, bet aktoriai. Jokios pagarbos elitui, koks pažeminimas! Sumauti amerikosai, nieko neišmano.
Dešimt įsivaizduojamų natiurmortų
Užmerkiu akis. Matau ryškią oranžinę. Beveik raudoną. Purpuro atspalvį. Juodos šlakelį. Ir storą melsvą stiebą. Kažkokia egzotiška gėlė. Išskalautas medis. Bambukas. Figūrėlė. Salotinė glazūra. (1953-ieji!) Tai polinezietiškas natiurmortas.
Justinas Marcinkevičius – iškiliausias tarybinis lietuvių poetas
Būtent Justinas Marcinkevičius iš savo laikmečio išspaudė maksimumą. Atiduodamas didelę duoklę okupaciniam režimui, eidamas į kompromisus su sąžine. Gal ir pats iki galo nesuvokdamas, kad svariai prisidėjo prie tarybinės Lietuvos naratyvo kūrimo.
Apokaliptinės pokario Lenkijos atspindžiai Czesławo Miłoszo romane „Valdžios užėmimas“
Ką tenka pavadinti naiviu kolaborantu, išdaviku, konformistu? Kas nusikaltėlis, o kas – herojus? Daugialypė XX a. Vidurio Europos istorijos analizė nepateikia vienareikšmės vertinimo strategijos.
Trumpoji proza kaip išlikimo garantas
Rašytojas, palikęs daugiau nei kelis šimtus trumposios prozos kūrinių ir sunaikintas savo paties kūrybos demono, – be abejo, tokia aplinkybė intrigavo ir žadino smalsumą. Beveik tuo pat metu Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido Akutagavos apsakymų rinktinę „Miražas“…
Literatūriniai triukai
[Harry Salmenniemi:] Galbūt tai vidurinių mokyklų sistemos tragedija – ne tik poezijos, bet apskritai kultūros studijų atžvilgiu: pradedi nuo XIX a., galbūt palieti Suomijos industrializacijos periodą, ir viskas. Tokius tekstus labai sunku susieti su savo gyvenimu, patirtimi. Mano galva, paauglių labui turėtume apversti programą: pradėti nuo šiuolaikinės literatūros ir keliauti laiku atgal, ir baigti didžiaisiais klasikais – kai esi jiems pasiruošęs.
Laumės ratas
Virš Salemo miesto sutvisko
kartuvių formos žvaigždynas.
Saulėkaitoj laumė išdegino
žalsvus plaukus iki baltumo.
Maistas
Vasarą kūnas nusėtas įkandimų:
mano kūnas šašais išmargintas.
Ir aš esu maistas iš mėsos ir vandens,
beprasmis kaulų ryšulys, alkanųjų poreikis,
dar viena amžinybės tąsa.
Kur giria žaliuoja, ten kieno namai?
Aužuolaitis – tai Jonas Vanagaitis (1869–1946), enciklopedijų žodžiais tariant, vienas žymiausių Mažosios Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjų, lietuvybės skleidėjas, Tilžės akto signataras. Dar pridurčiau – ir garsiosios dainos „Kur giria žaliuoja“ autorius!
Auka
Būti nužudytam, žinoma, bjauru ir nemalonu, visiška ramybės ir elegancijos priešingybė. Blogiausiu atveju poelgis suteikia žudikui – kodėl gi ir ne žudikei – pasitenkinimą: stovi ramutėlis, alsuoja kaip niekur nieko, kartkartėmis nužiūri auką su nuoširdžiu smalsumu ir sau nusišypso.
