Literatūra
alfa vyras keičia doktriną
nesakyk
verta nuodėmės
sakyk
verta skaistumo
Reportažas iš Didžiojo obuolio: patetiškos mišios
Šios mišios skirtos patetikai, arba tiksliau – „Patetiška literatūra“ pavadintai knygai, kurią sudarė ir redagavo poetė Eileen Myles (Pathetic Literature, New York: Grove Press, 2022).
Vilniaus kuprinnešiai
Ypač įdomu stebėti keleivius su kuprinėmis piko metu. Su pilnomis kuprinėmis jie drąsiai skinasi kelią į sausakimšą saloną. Jie įstringa, pyksta, bando išsivaduoti, plėšia svetimų švarkų, paltų sagas ir galiausiai pasiduoda likimo valiai.
Knygos vaikams ir paaugliams
Pasakojimas sudomina iš karto: sunkiai auklėjamų vaikų stovykla (kiek primenanti koncentracijos stovyklą) su psichopate viršininke, kuri net ir prižiūrėtojus kankina barškuolės nuodais.
Testamentas
— kad neliūdėsite, žinau —
— bet ir neverkit, neraudokit —
— didelio čia daikto, – vėl kažkas išėjo —
Mano / mano / mano
Suskaičiuok šiuos daiktus, kuriuos vadini savais.
Tai – atstumas, skiriantis tave nuo nušvitimo…
Ne mano kaulai
Kaulų dingimas, kaip ir radimas, – metafizinis reiškinys. Rastų kaulų stengiuosi nelaikyti namuose, kabinu išorėje, ant namų sienos arba ant „kaulų medžio“ – senos nudžiūvusios obels. Taip kaulai yra laisvi ir panorėję gali išeiti bet kada.
Seno veidrodžio atspindys
Jei ne senelė, gal ir jos nebūtų likę, kaip ir jų visų tą klaikų žiemos vakarą, kai atėjo girtas žmogus su šautuvu ir pagrasino nušausiąs jos tėvą. Senelė puolė siaubūnui į kojas, raudodama prašė palikti gyvus. Liepė išsiblaivyti ir tik tada ateiti. Paklaũsė. Tąkart išėjo. Kas jį tada atsiuntė?
Burleskos šokėja, šokanti sau
yra bent šimtas būdų sunervinti patyrusį kultūrinių leidinių skaitytoją, kuris tik laukia, kol išeis naujas numeris, – tas žmogus pataps neįsivaizduojamo ir neegzistuojančio tos dienos numerio žiuri pirmininko pavaduotoju.
Aistra. Plaukimas krauliu*
Evelina – toks, regis, buvo jos vardas. Evelina. O gal ir ne. Galbūt aš klystu. Ne Evelina, o Rūta, Vida ar Regina. Arba dar kitokia…
